Pagėgiuose – „Po Dievo dangum – Kovo 11-oji“

Po Dievo dangum – Lietuva, po tuo pačiu Dievo dangumi Pagėgiai, po Dievo dangumi Mes – dainuojantys, šokantys, sportuojantys, fotografuojantys, sakantys gražius žodžius vienas kitam… Visi… Mes…

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos teatralizuotas spektaklis  „Po Dievo dangum – Kovo 11-oji“ – ir Pagėgių krašto žmonių, pelniusių tarptautiniuose, respublikiniuose konkursuose prizines vietas apdovanojimai – tai antrasis renginys iš renginių ciklo, skirto Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti „Po Dievo dangum – Lietuva“.

Projektą, apimantį keturis renginius, keletą kilnių akcijų, veiklų finansavo Lietuvos Kultūros taryba ir Pagėgių savivaldybės administracija, o reginius kūrė, organizavo pagėgiškiai kūrėjai, menininkai, kultūros puoselėtojai.

Renginio pradžioje pagėgiškio kompozitoriaus Aro Žvirblio vaizdo ir garso takelio „Šventas ryšys“ akordai gražino mus praeitin, privertė apmąstyti mūsų krašto istorijos svarbą  ir tautos didybę. Šventas ryšys – visada bus šventas tarp Žmogaus ir Valstybės, tarp Piliečio ir Gimtinės. Prasmingas ir ilgaamžis ryšys išlieka, susitelkus visuomenei, jai pačiai aktyviai dalyvaujant valstybės kūrimo procesuose.

Teatralizuoti personažai – Baltasis ir Juodasis Metraštininkai (pagėgiškiai pedagogai, lituanistai Dalia ir Vaclovas Navickai) akcentavo renginio idėją, vedė žiūrovus ir dalyvius valstybės kūrimo keliu.

Meninėje publicistinėje programoje „Lietuvininkų atminimui“ (rež. Klaipėdos menų akademijos teatro katedros docentė dr. Irena Bierontaitė) Mažosios Lietuvos moterų portretus sukūrė ir jautriai juos pavaizdavo jaunosios teatro katedros aktorės. Švelniai grojo arfa, primindama Vydūno mintis ir dvasingumą.

Scenoje oriai prieš kraštiečius stovėjo Respublikoje Pagėgius garsinę pagėgiškiai.

Padėkos ir apdovanojimai įteikti:

Vilkyškių bendruomenei ir jos pirmininkei Laurai Grodeckienei, Vilkyškiams pelnius 2017 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardą.

 

Kraštietei Astai Andrulienei, laimėjusiai dvi pirmąsias vietas fotokonkurse „Vietos bendruomenių džiaugsmai, rūpesčiai ir pasiekimai“, tema „Pasididžiavimas“ ir „Savanorystė“.

 

Kraštiečiui Ričardui Čiužui, laimėjusiam I vietą respublikinio švietėjiško renginio „Geriausi melžėjai 2017“ konkurse.

 

Pagėgių savivaldybės kultūros centro vyresniojo amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupės „Marguva“ kolektyvui ir vadovei Gražinai Paliokienei, laimėjus II vietą tarptautinio šokių festivalio BALTIC AMBER 2017 konkurse.

 

Pagėgių savivaldybės kultūros centro moterų šokių grupės „Harmonija“ kolektyvui ir vadovei Gražinai Paliokienei, laimėjus III vietą tarptautinio šokių festivalio BALTIC AMBER 2017 konkurse.

 

Pagėgių savivaldybės Natkiškių seniūnijai ir jos seniūnei Vilytai Sirtautienei, laimėjus III vietą 2017 metais geriausiai tradicijas puoselėjusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono seniūnijos konkurse.

 

Pagėgių savivaldybės krepšinio rinktinei ir jos treneriui Ervinui Kuncaičiui, laimėjus III vietą Lietuvos mažųjų miestelių krepšinio lygos čempionate.

 

Kraštiečiui Svajūnui Šakiui, laimėjusiam I vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos imtynių čempionate ir III vietą Šiaurės šalių imtynių čempionate.

 

Kraštiečiui Artiomui Augai, laimėjusiam I vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos čempionate.

 

Kraštiečiui Gyčiui Jovaišai, laimėjusiam II vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos čempionate.

 

Kraštiečiui Donatui Pliuškevičiui, laimėjusiam II vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos čempionate.

 

Kraštiečiui Mantui Adomaičiui, laimėjusiam II vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos čempionate.

 

Kraštiečiui Deniui Širvaičiui, laimėjusiam II vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos čempionate.

 

Kraštiečiui Gvidui Rubežiui, laimėjusiam III vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos čempionate.

 

„ Ir kas gi, jei ne mes, kuriame istoriją, o jūs istoriją apie Pagėgių kraštą įrašėte ryškiai visoje Lietuvoje ir už jos ribų“, savo sveikinimo kalboje sakė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, jau trečią kartą minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną apdovanodamas Respublikoje pasižymėjusius žmones.

Po to šventinė popietė buvo nuspalvinta dainomis ir šokiais, kuriuos atliko Pagėgių savivaldybės kultūros centro, Natkiškių kultūros namų meno mėgėjų kolektyvai.

Finaliniame koncerto kūrinyje scenoje sustojo per 40 meno mėgėjų kolektyvų dalyvių. Pasak Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorės Svetlanos Jašinskienės „…ir tai tik dviejų seniūnijų meno mėgėjų kolektyvų dalyviai, o kad taip scenoje atsirastų visų penkių seniūnijų meno mėgėjų kolektyvai! Juk norinčių dainuoti, šokti yra visose penkiose seniūnijose…“

Sekmadienį Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčioje puikų koncertą „Dainuoju Lietuvą“ gausiai susirinkusiems parapijiečiams ir svečiams dovanojo Pagėgių meno ir sporto mokyklos jaunių choras (vad. Regina Pilkionienė ir Evelina Norkienė).

Tad kurkime valstybės istoriją taip, kad ji liktų didinga ir ateinantiems po mūsų.

Kultūros centro informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite