Pagėgiuose – „Po Dievo dangum – Kovo 11-oji“

Po Dievo dangum – Lietuva, po tuo pačiu Dievo dangumi Pagėgiai, po Dievo dangumi Mes – dainuojantys, šokantys, sportuojantys, fotografuojantys, sakantys gražius žodžius vienas kitam… Visi… Mes…

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos teatralizuotas spektaklis  „Po Dievo dangum – Kovo 11-oji“ – ir Pagėgių krašto žmonių, pelniusių tarptautiniuose, respublikiniuose konkursuose prizines vietas apdovanojimai – tai antrasis renginys iš renginių ciklo, skirto Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti „Po Dievo dangum – Lietuva“.

Projektą, apimantį keturis renginius, keletą kilnių akcijų, veiklų finansavo Lietuvos Kultūros taryba ir Pagėgių savivaldybės administracija, o reginius kūrė, organizavo pagėgiškiai kūrėjai, menininkai, kultūros puoselėtojai.

Renginio pradžioje pagėgiškio kompozitoriaus Aro Žvirblio vaizdo ir garso takelio „Šventas ryšys“ akordai gražino mus praeitin, privertė apmąstyti mūsų krašto istorijos svarbą  ir tautos didybę. Šventas ryšys – visada bus šventas tarp Žmogaus ir Valstybės, tarp Piliečio ir Gimtinės. Prasmingas ir ilgaamžis ryšys išlieka, susitelkus visuomenei, jai pačiai aktyviai dalyvaujant valstybės kūrimo procesuose.

Teatralizuoti personažai – Baltasis ir Juodasis Metraštininkai (pagėgiškiai pedagogai, lituanistai Dalia ir Vaclovas Navickai) akcentavo renginio idėją, vedė žiūrovus ir dalyvius valstybės kūrimo keliu.

Meninėje publicistinėje programoje „Lietuvininkų atminimui“ (rež. Klaipėdos menų akademijos teatro katedros docentė dr. Irena Bierontaitė) Mažosios Lietuvos moterų portretus sukūrė ir jautriai juos pavaizdavo jaunosios teatro katedros aktorės. Švelniai grojo arfa, primindama Vydūno mintis ir dvasingumą.

Scenoje oriai prieš kraštiečius stovėjo Respublikoje Pagėgius garsinę pagėgiškiai.

Padėkos ir apdovanojimai įteikti:

Vilkyškių bendruomenei ir jos pirmininkei Laurai Grodeckienei, Vilkyškiams pelnius 2017 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardą.

 

Kraštietei Astai Andrulienei, laimėjusiai dvi pirmąsias vietas fotokonkurse „Vietos bendruomenių džiaugsmai, rūpesčiai ir pasiekimai“, tema „Pasididžiavimas“ ir „Savanorystė“.

 

Kraštiečiui Ričardui Čiužui, laimėjusiam I vietą respublikinio švietėjiško renginio „Geriausi melžėjai 2017“ konkurse.

 

Pagėgių savivaldybės kultūros centro vyresniojo amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupės „Marguva“ kolektyvui ir vadovei Gražinai Paliokienei, laimėjus II vietą tarptautinio šokių festivalio BALTIC AMBER 2017 konkurse.

 

Pagėgių savivaldybės kultūros centro moterų šokių grupės „Harmonija“ kolektyvui ir vadovei Gražinai Paliokienei, laimėjus III vietą tarptautinio šokių festivalio BALTIC AMBER 2017 konkurse.

 

Pagėgių savivaldybės Natkiškių seniūnijai ir jos seniūnei Vilytai Sirtautienei, laimėjus III vietą 2017 metais geriausiai tradicijas puoselėjusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono seniūnijos konkurse.

 

Pagėgių savivaldybės krepšinio rinktinei ir jos treneriui Ervinui Kuncaičiui, laimėjus III vietą Lietuvos mažųjų miestelių krepšinio lygos čempionate.

 

Kraštiečiui Svajūnui Šakiui, laimėjusiam I vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos imtynių čempionate ir III vietą Šiaurės šalių imtynių čempionate.

 

Kraštiečiui Artiomui Augai, laimėjusiam I vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos čempionate.

 

Kraštiečiui Gyčiui Jovaišai, laimėjusiam II vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos čempionate.

 

Kraštiečiui Donatui Pliuškevičiui, laimėjusiam II vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos čempionate.

 

Kraštiečiui Mantui Adomaičiui, laimėjusiam II vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos čempionate.

 

Kraštiečiui Deniui Širvaičiui, laimėjusiam II vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos čempionate.

 

Kraštiečiui Gvidui Rubežiui, laimėjusiam III vietą 2017 metų Lietuvos Respublikos čempionate.

 

„ Ir kas gi, jei ne mes, kuriame istoriją, o jūs istoriją apie Pagėgių kraštą įrašėte ryškiai visoje Lietuvoje ir už jos ribų“, savo sveikinimo kalboje sakė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, jau trečią kartą minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną apdovanodamas Respublikoje pasižymėjusius žmones.

Po to šventinė popietė buvo nuspalvinta dainomis ir šokiais, kuriuos atliko Pagėgių savivaldybės kultūros centro, Natkiškių kultūros namų meno mėgėjų kolektyvai.

Finaliniame koncerto kūrinyje scenoje sustojo per 40 meno mėgėjų kolektyvų dalyvių. Pasak Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorės Svetlanos Jašinskienės „…ir tai tik dviejų seniūnijų meno mėgėjų kolektyvų dalyviai, o kad taip scenoje atsirastų visų penkių seniūnijų meno mėgėjų kolektyvai! Juk norinčių dainuoti, šokti yra visose penkiose seniūnijose…“

Sekmadienį Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčioje puikų koncertą „Dainuoju Lietuvą“ gausiai susirinkusiems parapijiečiams ir svečiams dovanojo Pagėgių meno ir sporto mokyklos jaunių choras (vad. Regina Pilkionienė ir Evelina Norkienė).

Tad kurkime valstybės istoriją taip, kad ji liktų didinga ir ateinantiems po mūsų.

Kultūros centro informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po