Pagėgiuose ketinama įamžinti savanorio Jono Šimkaus atminimą

Rugpjūčio pradžioje Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, mero pavaduotojas Sigitas Stonys priėmė gausią svečių delegaciją iš Lietuvos ir JAV lietuvių Šaulių sąjungos.

Svečiai Pagėgiuose lankėsi turėdami tikslą pranešti apie 1918-1920 m. Pagėgių krašto savanorius ir išdėstė pilietinę iniciatyvą – Lietuvos šimtmečio datai įamžinti šiuos aktyvius žmones, daug nuveikusius, kad Lietuva taptų vientisa valstybė. Šiuo metu kalbama apie savanorio Vyčio Kryžiaus kavalieriaus Jono Šimkaus, gimusio Vydutaičiuose, atminimo įamžinimą.
Lietuvos šaulių sąjungos viešųjų ryšių atstovas Stasys Ignatavičius papasakojo apie Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos istorinės praeities puoselėtojų išeivijoje bendras pastangas skatinti visoje Lietuvoje įamžinti savanorių atminimą paminklinėmis lentelėmis, publikuoti apie juos straipsnius. Pagėgiuose galėtų būti atidengtos dvi atminimo lentelės. Vienoje lentelėje turėtų būti surašyti krašto savanoriai, antroje – Vyčio Kryžiaus kavalieriai. Lentelės gaminamos laikantis visai Lietuvai numatyto standarto. Projektą kuruoja žurnalistas ir garsus kolekcininkas Vilius Kavaliauskas.
Pagėgiuose svečiavosi Lietuvos šaulių sąjungos kultūros ir meno specialistas Juozas Janušaitis, generolo Teodoro Daukanto jūrų šaulių kuopos vadas iš Čikagos (JAV) Vytautas Jurevičius, Lietuvos šaulių sąjungos Čikagoje centrinės valdybos narys, Lietuvos savanorių įamžinimo Lietuvoje entuziastas ir pagrindinis organizatorius Ernestas Lukoševičius, Lietuvos šaulių sąjungos Kęstučio šaulių 7-osios kuopos vadas Kęstutis Bauža ir tos pačios kuopos valdybos specialistas Ričardas Dapkus. Susitikime dalyvavo ir Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, kuri „išvedė“ įtikinamas istorines paraleles, įrodančias glaudų bendradarbiavimo ryšį tarp Lietuvos savanorių, šaulių bei ugniagesių sąjungos ir lietuvybės patriarchu vadinamo Martyno Jankaus veiklos.
Ernestas Lukoševičius papasakojo apie savanorį Joną Šimkų – vienintelį Vyčio kryžiaus kavalierių Pagėgių krašte, išvardijo jo nuopelnus Lietuvos valstybei. Galima pridurti, kad Jono Šimkaus, pasitraukusio į Vakarus, giminaitis John Shimkus šiandien yra JAV Kongreso narys. Anot pono Ernesto Lukoševičiaus, atlikus keletą paruošiamųjų darbų, sutvarkius formalumus, laiku išsiuntus motyvuotus kvietimus, būtų didelė tikimybė, kad, atidengiant minėtą atminimo lentelę Pagėgiuose, galime sulaukti ir JAV kongresmeno.
Svečias įteikė Savivaldybės vadovams atminimo dovanėles, papasakojo apie tolimą praeitį, kai Amerikoje, Colensville miestelyje, buvo įkurta pirmoji mažlietuvių (išeivių iš Mažosios Lietuvos) parapija, vadovaujama kunigo Keturakaičio. Svečias patikino, kad šio miestelio bendruomenės aktyvas išsakė norą susieti Colensville miestelį ir Pagėgius draugystės, kultūrinių mainų ir bendradarbiavimo saitais. Beje, John Shimkus taip pat gimė šiame miestelyje.
Meras svečiams įteikė fotografijų albumus apie Pagėgių kraštą ir pabrėžė, kad Lietuvos valstybės 100-metis Pagėgių krašte bus pažymėtas ne tik gausiais kultūriniais renginiais, bet ir istorinės Lietuvos praeities įamžinimu ir įprasminimu. Savivaldybės vadovas dėkojo Lietuvos šaulių sąjungai, Lietuvių šaulių sąjungos Čikagoje bičiuliams ir visiems, neabejingiems tautos praeičiai, patikinęs, kad rems iniciatyvą, netrukus bus sudaryta darbo grupė, kuri rūpinsis parinkti vietą atminimo lentelėms, renginio datą, formatą ir t. t. Ketinama susisiekti su Lietuvoje gyvenančiais Jono Šimkaus giminaičiais ir pakviesti juos dalyvauti.
Susitikimo pabaigoje, svečiai buvo pakviesti aplankyti garsaus JAV lietuvio lakūno ir inžinieriaus Felikso Vaitkaus aplankytą Pagėgių geležinkelio stotį ir jo bei jo vizito garbei pasodintą ąžuoliuką, po kuriuo sustota bendrai nuotraukai ir atsisveikinta pasižadėjus dirbti prasmingus darbus „Vardan tos…“

Ingrida Jokšienė,
Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.