Pagėgiuose ketinama įamžinti savanorio Jono Šimkaus atminimą

Rugpjūčio pradžioje Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, mero pavaduotojas Sigitas Stonys priėmė gausią svečių delegaciją iš Lietuvos ir JAV lietuvių Šaulių sąjungos.

Svečiai Pagėgiuose lankėsi turėdami tikslą pranešti apie 1918-1920 m. Pagėgių krašto savanorius ir išdėstė pilietinę iniciatyvą – Lietuvos šimtmečio datai įamžinti šiuos aktyvius žmones, daug nuveikusius, kad Lietuva taptų vientisa valstybė. Šiuo metu kalbama apie savanorio Vyčio Kryžiaus kavalieriaus Jono Šimkaus, gimusio Vydutaičiuose, atminimo įamžinimą.
Lietuvos šaulių sąjungos viešųjų ryšių atstovas Stasys Ignatavičius papasakojo apie Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos istorinės praeities puoselėtojų išeivijoje bendras pastangas skatinti visoje Lietuvoje įamžinti savanorių atminimą paminklinėmis lentelėmis, publikuoti apie juos straipsnius. Pagėgiuose galėtų būti atidengtos dvi atminimo lentelės. Vienoje lentelėje turėtų būti surašyti krašto savanoriai, antroje – Vyčio Kryžiaus kavalieriai. Lentelės gaminamos laikantis visai Lietuvai numatyto standarto. Projektą kuruoja žurnalistas ir garsus kolekcininkas Vilius Kavaliauskas.
Pagėgiuose svečiavosi Lietuvos šaulių sąjungos kultūros ir meno specialistas Juozas Janušaitis, generolo Teodoro Daukanto jūrų šaulių kuopos vadas iš Čikagos (JAV) Vytautas Jurevičius, Lietuvos šaulių sąjungos Čikagoje centrinės valdybos narys, Lietuvos savanorių įamžinimo Lietuvoje entuziastas ir pagrindinis organizatorius Ernestas Lukoševičius, Lietuvos šaulių sąjungos Kęstučio šaulių 7-osios kuopos vadas Kęstutis Bauža ir tos pačios kuopos valdybos specialistas Ričardas Dapkus. Susitikime dalyvavo ir Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, kuri „išvedė“ įtikinamas istorines paraleles, įrodančias glaudų bendradarbiavimo ryšį tarp Lietuvos savanorių, šaulių bei ugniagesių sąjungos ir lietuvybės patriarchu vadinamo Martyno Jankaus veiklos.
Ernestas Lukoševičius papasakojo apie savanorį Joną Šimkų – vienintelį Vyčio kryžiaus kavalierių Pagėgių krašte, išvardijo jo nuopelnus Lietuvos valstybei. Galima pridurti, kad Jono Šimkaus, pasitraukusio į Vakarus, giminaitis John Shimkus šiandien yra JAV Kongreso narys. Anot pono Ernesto Lukoševičiaus, atlikus keletą paruošiamųjų darbų, sutvarkius formalumus, laiku išsiuntus motyvuotus kvietimus, būtų didelė tikimybė, kad, atidengiant minėtą atminimo lentelę Pagėgiuose, galime sulaukti ir JAV kongresmeno.
Svečias įteikė Savivaldybės vadovams atminimo dovanėles, papasakojo apie tolimą praeitį, kai Amerikoje, Colensville miestelyje, buvo įkurta pirmoji mažlietuvių (išeivių iš Mažosios Lietuvos) parapija, vadovaujama kunigo Keturakaičio. Svečias patikino, kad šio miestelio bendruomenės aktyvas išsakė norą susieti Colensville miestelį ir Pagėgius draugystės, kultūrinių mainų ir bendradarbiavimo saitais. Beje, John Shimkus taip pat gimė šiame miestelyje.
Meras svečiams įteikė fotografijų albumus apie Pagėgių kraštą ir pabrėžė, kad Lietuvos valstybės 100-metis Pagėgių krašte bus pažymėtas ne tik gausiais kultūriniais renginiais, bet ir istorinės Lietuvos praeities įamžinimu ir įprasminimu. Savivaldybės vadovas dėkojo Lietuvos šaulių sąjungai, Lietuvių šaulių sąjungos Čikagoje bičiuliams ir visiems, neabejingiems tautos praeičiai, patikinęs, kad rems iniciatyvą, netrukus bus sudaryta darbo grupė, kuri rūpinsis parinkti vietą atminimo lentelėms, renginio datą, formatą ir t. t. Ketinama susisiekti su Lietuvoje gyvenančiais Jono Šimkaus giminaičiais ir pakviesti juos dalyvauti.
Susitikimo pabaigoje, svečiai buvo pakviesti aplankyti garsaus JAV lietuvio lakūno ir inžinieriaus Felikso Vaitkaus aplankytą Pagėgių geležinkelio stotį ir jo bei jo vizito garbei pasodintą ąžuoliuką, po kuriuo sustota bendrai nuotraukai ir atsisveikinta pasižadėjus dirbti prasmingus darbus „Vardan tos…“

Ingrida Jokšienė,
Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pametėte telefoną: žingsniai, kuriuos turite padaryti iš karto

Vasarą daug laiko leidžiame gamtoje, išvykose, šventėse ar koncertuose, tad tikimybė pamesti savo telefoną išauga. Jį praradus, svarbiausia kuo greičiau atlikti keletą svarbių žingsnių, pasitelkiant išmanius įrankius. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi patarimais ir prevencinėmis priemonėmis, kaip elgtis pradingus jūsų išmaniajam telefonui. Pamesto „Android“ telefono ieškos „Google“ Naujausiuose „Android“ gamintojų telefonuose yra funkcija „Find My Device“ (liet. Surasti mano įrenginį) – ji savaime fiksuoja jūsų telefono buvimo vietą, todėl visuomet žinosite kur jo ieškoti, o

Renkantis krūmapjovę reikia įvertinti 5 kriterijus

Norite, kad sodo priežiūra būtų malonumas, o ne darbas? Tuomet siūlome įsigyti specializuotą techniką, kuri padės ir gana sudėtingus, daug laiko laiko ir pastangų reikalaujančius darbus atlikti greitai ir be jokio vargo. Platų sodo technikos įrangos asortimentą siūlo parkutechnika.lt. Susipažinkite su pasiūlymais, kurie pakeis jūsų požiūrį į sodo priežiūrą. Vienas reikalingiausių įrankių savoms reikmėms yra krūmapjovės, kurios padeda pasirūpinti ne tik krūmais, tačiau ir mažesniais medžiais, kitais sumedėjusiais augalais, kuriuos sudėtinga tvarkyti rankomis. Kadangi šiuo metu rinkoje tokių įrankių gausybė,

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa