Pagėgiuose – aštuoniolika Kalėdų Senelių

Tiek dosnių Kalėdų Senelių pasklido po Pagėgius ir Pagėgių krašto bendruomenes. Sveikinti mažuosius tradiciškai Seneliai iškeliauja antrąją Kalėdų dieną. Didysis kalėdinis autobusas, kuriuo po Pagėgių kraštą keliauja Kalėdų Seneliai, šiais metais pakeitė maršrutą.

Astos Andriulienės nuotr.

Seneliai aplankė Trakuose organizuotą Kalėdų Senelių suvažiavimą. Iš Trakų autobusas pasuko prie Kauno miesto eglės. Kauniečiai stebėjosi, kraipė galvas, klausinėdami: „Ar užtenka Pagėgiuose gyventojų visiems aštuoniolikai Kalėdų Senelių?..“ Užtenka gyventojų, ir rūpestingo darbo pakanka.
Nuo 2010 metų Pagėgių krašte Kalėdų Seneliai kelionę pradeda aplankydami Senelių globos ir palaikomojo gydymo namų gyventojus. Kiekvienas senelių namų gyventojas būna pakalbintas, apdovanotas dovana. Aplankė Kalėdų Seneliai ir tikinčiuosius Pagėgių Švento Kryžiaus bažnyčioje. Už galimybę pasveikinti tikinčiuosius dėkoja Pagėgių klebonui Kaziui Žutautui. Prie Pagėgių miesto eglės tarsi kalėdinio stebuklo aštuoniolikos Kalėdų Senelių laukė mažieji. Eilėraščiai, dainos, rateliai ir vėl kelionė…
Žiū, ir Šilgaliai pasimatė. O ten būrys mažųjų ir ne visai mažų. Visi šventiškai nusiteikę, programėlių paruošę Kalėdų Seneliams. Tik viešnagės laikas ribotas, mat dar reikėjo aplankyti Piktupėnus, Panemunę ir Kentrius – keturguba šventė Kalėdų Seneliams.
Visų bendruomenių pirmininkai – Panemunės – Virginija Lauciuvienė, Šilgalių – Kristina Dvarvytienė, Piktupėnų – Angelė Jonikienė, Kentrių – Romualdas Mančas – bendruomenių gyventojus sukvietę šventiškai pabuvo, mažuosius linksmino, vieni kitiems geradienių palinkėjo. Kentriškiai visą dieną keliavusius Senelius pavaišino karšta kava, meduoliais. Žinoma, ir su kitų bendruomenių žmonėmis saldžiomis dovanėlėmis pasikeitė, juk Kalėdos – dovanų metas. Kadangi Seneliai lankė Pagėgių seniūnijos bendruomenes, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius irgi dovanų pasiruošė ir pasveikino bendruomenes, dėkodamas už darną, susitelkimą ir Pagėgių krašto puoselėjimą visuomeniniu darbu.
Kalėdų Senelių Senelis – Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius – susirūpinęs: artėja 2020- tieji, teks pažadus tesėti ir 20 Kalėdų Senelių šventiniam darbui kviesti. O ištikimiausi bendruomenės nariai, dovanojantys šventę kraštiečiams nuo 2010–ųjų, tai – Svetlana Jašinskienė, Irena ir Vygintas Kentrai, Irena Jurkūnienė. Tik Edmundas Incius vienus metus Seneliams nurodymus iš ligoninės palatos siuntė…
Kalėdų Seneliai sulaukia pagalbininkų ir rėmėjų, kitaip sunku būtų tiek dovanų maišų patiems pripildyti. Dėkoja Seneliai švedų organizacijai „Pagalba Lietuvai“ ir jos vietininkui Lietuvoje Tadui Girčiui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Pagėgių krašto kredito unijai, UAB „Amber Wind“.


Šventėms praūžus, susėda Seneliai prie karštos kakavos puodelio ir džiaugiasi užfiksuotomis akimirkomis, mat net dvi profesionalias fotografes turi: Ireną Jurkūnienę ir Astą Andrulienę.
„Didelis, bet geras ir gražus darbas“, – visi kaip vienas sako Kalėdų Seneliai ir su nekantrumu laukia kitų susitikimų bei naujų kelionės maršrutų.

Pagėgių bendruomenės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po