Pagėgių vietos politikos vingiai

„Pamarys“ jau informavo skaitytojus, kad Pagėgių savivaldybės taryba nutarė Socialinių paslaugų centrą prijungti prie Vaiko globos centro. Nedideliame miestelyje sklando gandai, kad taip padaryta vien dėl vietos politikų pasikeitusios įtakos zonos… Prieš tai Pagėgių pagrindinė mokykla buvo prijungta prie gimnazijos. Tik buvusios mokyklos pedagogų pastangomis pavyko pasiekti, kad be darbo neliktų buvusi pradinės mokyklos vadovė.

Niekas neklausė ir Socialinių paslaugų centro darbuotojų nuomonės dėl jų įstaigos jungimo prie Vaiko globos centro. Dar daugiau – šio centro darbuotojų net neįleido į Tarybos posėdį, kai buvo svarstomas šis klausimas.

Tik nutarę Pagėgių socialinių paslaugų centrą prijungti prie Vaiko globos centro, Savivaldybės vadovai prisiruošė apie tai pasikalbėti su jungiamo centro kolektyvu.

Vis dėlto po kelių savaičių Savivaldybės vadovai, matyt, susizgribo, kad darbuotojams  vertėtų paaiškinti, kodėl žengtas toks žingsnis, kaip vyks tas jungimas. Į susitikimą su centro darbuotojais atvyko meras Vaidas Bendaravičius, mero pavaduotojas Edgaras Kuturys, Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Vaitiekienė, Dokumentų valdymo ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Vytuvis, mero patarėjos, Pagėgių vaiko globos centro direktorė Vitalija Ivanauskienė.

„Nesiruošiam nė vieno žmogaus atleisti…“

Pokalbį su keliasdešimčia susirinkusių Socialinių paslaugų centro darbuotojų pradėjo Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius: „Apie jūsų įstaigos prijungimą sklando visokių gandų. Noriu garantuoti, kad niekas nesiruošia nieko keisti… Nesiruošiam nė vieno žmogaus atleisti. Ta mintis jau sena, mes jau metai laiko šnekam. Pati direktorė Nijolė Kovaliova mums įrodinėjo, kad reikia jungtis… Per metus viską susidėliojom ir tai įvyko“.

Šioje vietoje į mero kalbą įsiterpė Socialinių paslaugų centro direktorė Nijolė Kovaliova, padėkojusi svečiams, kad atvyko, nors tokį susitikimą turbūt derėjo rengti prieš priimant sprendimą. „Pati viešojoje erdvėje raminau žmones, kad visi bus reikalingi ir naujoje įstaigoje. Bet kalbėkime, mere, iki galo… Kai reikėjo kažkam nukirsti galvas buvo planų į vieną įstaigą jungti Vaiko globos centrą, Senelių globos namus ir Socialinių paslaugų centrą. Pasikeitus politinei situacijai (kuri, beje, Pagėgiuose pastaruoju metu keičiasi gan dažnai – red. pastaba), socialdemokratų atstovei Taryboje perėjus į opoziciją, galvą nukirsti prireikė man. Žinau, kad man laikas išeiti, dvejus metus gaunu pensiją, tačiau… norėčiau sulaukti audito išvadų ir išeiti iš pareigų atsakingai, už viską atsiskaičiusi, garbingai…“

Šioje vietoje prisiminta vaikystėje daugeliui girdėta pasakėčia apie vilką ir ėriuką, kur ėriukas teisinasi, vilkas tarsi jo klausosi, o pabaigoje vis dėlto aną sudoroja… „Suprantu, kad keičiasi politinė situacija ir reikia galvas kirsti kitiems…“ – ašarą braukdama sakė N. Kovaliova.

Vicemeras Edgaras Kuturys bemat pasinaudojo proga: „Pati Nijolė pripažįsta, kad buvo numatyta kirsti galvas. Tik kitiems… Kaip meras sakė, nė vieno žmogaus nesiruošiam atleisti iš darbo. Natūralu, kad pasikeitė politinė situacija. Ji keičiasi ir ne tik Pagėgiuose“.

Tokie savivaldybės vadovų patikinimai, kad „nieko nesiruošiama keisti“ nuskambėjo gana keistai. Tai kam tada reikėjo 17 m. gyvuojančią įstaigą, kurioje dirba apie 40 žmonių, jungti prie vaikų gerove besirūpinančios įstaigos?

Socialinio centro darbuotojai Pagėgių valdžiai turėjo įvairių klausimų.

Kokia iš to ekonominė nauda?

Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Rasa Ramanauskienė atvykusių svečių klausė: „Dėkojame už žinią, kad gausime pinigėlius, kuriuos numatyta skirti karantino metu dirbusiems socialiniams darbuotojams premijuoti. Vis dėlto norėtume išgirsti, kokią finansinę naudą atneš šis vienos įstaigos prijungimas prie kitos. Kokia iš to ekonominė nauda. Juk jūs turbūt finansiškai suskaičiavote, koks iš to bus finansinis gėris…“

Mero atsakymas buvo lakoniškas: nebeliks vieno įstaigos vadovo… Bet turbūt liks koks nors naujos įstaigos vadovo pavaduotojas socialiniams reikalams ar padalinio vadovas… Pasak mero, kol  kas būsimos įstaigos struktūra nėra suplanuota, struktūra būsianti dėliojama pasitelkus ir šio centro specialistus.

Meras prakalbo ir apie būsimą sujungtų įstaigų pavadinimą: „Dėl įstaigos pavadinimo mes ilgai šnekėjom, koks jis galėtų būti. Šnekame ne apie vaikų globojimo įstaigą ar socialinių paslaugų  centrą, bet galėtų būti šeimos gerovės centras. Ten bus patalpos ir seneliams, ir vaikams“.

Dar kartą Savivaldybės vadovų pasiteiravus apie ekonominį šio jungimo efektą, meras pabandė susirinkimo metu skaičiuoti, kiek būtų sutaupoma dėl mažesnio kūrikų skaičiaus, sumažėsiančio transporto parko  ir dėl kitų niuansų. Toks veiksmas tik dar labiau pakurstė aistras, kad įstaigos jungiamos neturint jokios aiškios vizijos, jokio būsimo jungimo ekonominio efekto. Dar daugiau, tik Tarybai priėmus sprengimą Socialinių paslaugų centrą jungti prie Vaiko globos centro, susizgribta, kad ir pačios Vaiko globos įstaigos po pusantrų metų pagal Lietuvoje numatytas šios srities permainas neturėtų likti. Tad kilus triukšmui surastas galimas sujungto socialinės įstaigos vieneto pavadinimas – Šeimos gerovės centras.

Suprantama, kad dar keisčiau atrodytų, jeigu vaikų globos namai būtų sujungti su senelių namais…

Žmonių Pagėgiuose vis mažėja

Moteris iš salės rėžė: „Jums gal ir apsimokės, bet mes liekame be jokių garantijų, kad turėsim darbą ir nemažės mūsų atlyginimai. Jums gal ir geriau, o mums?“

Susirinkę socialiniai darbuotojai turėjo Savivaldybės valdžiai ir rimtesnių klausimų, net kaltinimų. „Viskas Pagėgių krašte gal ir nestovi vietoje, bet verslas – tai tikrai nejuda iš vietos. Jūs nepadedat pritraukt verslo į Pagėgius, žmonių tik mažėja. Greit nebeliks kam prižiūrėt tuos vis senstančius žmones. Juk mes patys taip pat kas metai senstam. Ar neateis toks laikas, kai ir Pagėgių savivaldybės neliks?“

Kita moteris antrino: „Nieko nesimato, kad Pagėgiuose kas nors būtų daroma dėl žmogaus, dėl verslo. Jūs vis reorganizuojat, skatinant daugiau žmonių atleisti, kurie liks be darbo. Gal būdami valdžioje mąstykit šiek tiek plačiau. Mokyklas uždarinėjat, medicinos punktus uždarinėjat…“

Meras bandė patikinti susirinkusius socialinius darbuotojus, kad valdžia lygiai taip pat nori, kad verslas ateitų į Pagėgius. Deja, tokio vyksmo ženklų kol kas nematyti… Įspūdis toks, kad užkulisiniai vietos politikų sandėriai šios nykštukinės savivaldybės valdantiesiems svarbiau ir geriau sekasi negu gaivinti šio krašto ekonomiką. Bet gal mes ko nors nežinome…

Petras Skutulas

 

Apie pastarąsias Pagėgių savivaldybėje įgyvendinamas reformas pakalbinome Pagėgių savivaldybės tarybos narį Ričardą MAŽUTĮ, prieš kurį laiką iš valdančiosios daugumos perėjusį į opoziciją.

 

„Aš nesu prieš reformas. Esu prieš tas reformas, kurios tampa tiesiog politinių žaidimų dalimi. Mano nuomone, šiuo sprendimu yra siekiama pašalinti „netinkamą“ – nepatogų vietos politikams  įstaigos vadovą.

 

Taip, visame savivaldybės socialiniame sektoriuje reforma gal ir yra būtina. Bet pradedama kažkaip „atbulomis rankomis“. Pirmiausia reikėjo atlikti auditą abiejose įstaigose, atsižvelgti į gautus rezultatus. Taip pat peržiūrėti seniūnijų socialinių darbuotojų darbui su rizikos šeimomis pavaldumą. Atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijas, kuri šį darbą rekomenduoja sutelkti socialinių paslaugų įstaigose, tokia sistema Lietuvoje yra taikoma ir kitose savivaldybėse.

 

Manau, kad pirmiausia reikia diskutuoti, išklausyti socialinio sektoriaus specialistų, įstaigų darbuotojų nuomonės, įsiklausyti į pasiūlymus. Neprošal į diskusijas įtraukti ir nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovus. Kuo daugiau nuomonių, tuo  paprasčiau rasti teisingą sprendimą.

Gaila, kad valdančioji dauguma nelaukė audito rezultatų. Manau, kad jiems tai net neįdomu, nes jie turi tikslą „atsikratyti“ nepatogios, kitos politinės jėgos atstovės.   

 

Vieno tarybos posėdžio metu savivaldybės administracijos direktoriaus pasakyta frazė „Pagėgiuos gali…“gal aiškiau apibūdina padėtį mūsų savivaldybėje. Suprask, žmogau, čia kitaip, ir nesvarbu jokia logika, jokie įstatymai. Čia tiesiog Pagėgiai…“

 

Hits: 1624

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite