Pagėgių viešojoje bibliotekoje – kraštiečių kūrybos sklaidos popietė

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė krašto gyventojus ir svečius atkeliaujančią vasarą pasitikti kvietė pristatydama Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų gyventojų bei Dienos užimtumo centro lankytojų spalvingąją rankdarbių parodą „Ant kūrybos sparnų“.

Nuotraukoje (iš dešinės): sveikinamąjį žodį taria ir socialines darbuotojas Ievą Baškienę bei Astą Rolandą Bietienę kalbina Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė.

Parodos koordinatorius ir autorius sveikino bei šios ekspozicijos kūrybinėje paletėje vyraujančią tematiką pristatė Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė.
Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų direktorė Regina Narušienė pakvietė visus renginio žiūrovus drauge atrasti savo kūrybinius talentus, įsiliejant į Dienos užimtumo centre plėtojamas įvairius meninius gebėjimus lavinančias veiklas. Socialinės darbuotojos Asta Rolanda Bietienė ir Ieva Baškienė visą šioje įstaigoje vykstantį kūrybinį procesą vadina rankų darbo terapija, padedančia atgauti tiek fizines jėgas, tiek dvasinę tvirtybę.

Pagėgių krašto gyventojai ir svečiai džiaugėsi spalvingąja rankdarbių paroda „Ant kūrybos sparnų“.

Parodoje eksponuojamus savo kūrinius pristatė popietėje dalyvavę jų autoriai – Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų gyventojai bei Dienos užimtumo centro lankytojai. Rankdarbiams kurti naudojamas plastilinas, laikraščiai, cementas, kilimai, makaronai, akmenukai, karoliukai, kankorėžiai, saulėgrąžos, viela, plunksnos ir, didžiam nustebimui, – pieštuko drožlės bei įvairios kitos medžiagos. Žvelgiant į kai kuriuos darbelius, net atsiveria juose išgautas 3D efekto vaizdas.
Pagėgių krašto rašytoja, pedagogė Stasė Valužienė akcentavo, jog parodoje eksponuojamų rankdarbių panoramoje figūruoja itin smulkios, begalinio kruopštumo reikalaujančios detalės. Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriaus pirmininkė Ona Poškienė pasidžiaugė kraštiečių išmoningumu, darbų stilistikos įvairove, juose atsispindinčia šiluma, energija ir kūrybine meile.
Muzikinių garsų vaivorykšte popietę išmargino Meno ir sporto mokyklos mokinių Gabijos Gudaitytės, Gabijos Sragauskaitės ir Mato Sragausko atliekamos dainos, o visą šį muzikinį pasirodymą apvainikavo jų vadovės, mokytojos Reginos Pilkionienės solo daina „Tikėkim gerumu“.

Dainuoja Meno ir sporto mokyklos mokinys Matas Sragauskas (vadovė – Regina Pilkionienė).
Astos Andrulienės nuotr.

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bei Palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų bendruomenės gražios kultūrinės bičiulystės vardan viena kitą pagerbė gėlėmis ir literatūrinėmis dovanomis, simbolinių dovanų įteikta muzikinės programos atlikėjams bei jų vadovei.
Parodos „Ant kūrybos sparnų“ atidarymas nepaliko abejingų: ne vienas popietės dalyvis panoro papuošti savo namus eksponuojamais dirbiniais arba padovanoti juos savo artimui. Pokalbiai apie kūrybą, bičiulystę ir bendrystę buvo pratęsti prie arbatos puodelio…
Sonata Vitkutė,
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti