Pagėgių valdžios skauduliai pratrūko prieš Kalėdas

Visi, t. y. 21 Pagėgių savivaldybės tarybos narys atvyko į 35-ąjį posėdį, kuris buvo sušauktas gruodžio 20 d. Svarbiausias šio posėdžio klausimas darbotvarkėje buvo įrašytas antruoju: „Dėl Dainoros Butvydienės atleidimo iš Pagėgių savivaldybės administracijos direktorės pareigų“. Bet klausimas buvo tik įrašytas į posėdžio darbotvarkę ir pačioje posėdžio pradžioje iš jos buvo išbrauktas.

Pagėgių savivaldybės tarybos posėdyje ant stalo padėta Advento žvakė liko neuždegta. Visi ją pamiršo…

Pati direktorė, prieš posėdį paklausta, kaip jaučiasi, sakė besijaučianti tvirtai. Matyt, ir dauguma Tarybos narių ne blogiau už direktorę žinojo, kad tai tėra deklaracija, kad politinė valdančioji dauguma Pagėgių savivaldybės taryboje tebėra tvirta ir jokie perversmai čia nėra galimi. Bent kol kas.
Šį klausimą į darbotvarkę pasiūlęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis posėdžio pradžioje ragino Tarybos narius klausimą apsvarstyti, nors leisti direktorei atsakyti į jai mero adresuotus kaltinimus, kodėl ji praradusi politinį ir asmeninį mero pasitikėjimą. Apie priežastis, kodėl toks klausimas teikiamas svarstyti Tarybai, meras tik užsiminė. Tos priežastys Pagėgių vietos politikams tikriausiai yra geriau žinomos, bet apie jas tekalbama puse lūpų.
Pasak mero, rugsėjo 1 dieną direktorė, girdint Seimo nariui Ričardui Juškai, pareiškusi, kad ne mero ji klausanti, bet paklūstanti Tarybos daugumai. Kreipdamasis į Tarybos valdančiąją daugumą meras posėdžio pradžioje sakė: „Matyt, ne jūs nusprendžiate, kas ką darys, kas ką veiks. Yra toksai prezidiumas (turima galvoje partijos Tvarka ir teisingumas valdymo organas Pagėgiuose – red. pastaba), už prezidiumo dar kažkas sėdi… Šiandien yra susidariusi tokia situacija, kai tikriausiai turėtume rengti naujus rinkimus. Kai kurie veiksmai, aiškus jėgos demonstravimas, nurodymai iš vienos firmos jau kertasi su Savivaldybe. Bet juk Savivaldybė yra aukščiau negu Komskio ar tai Butvydienės įmonė…“
Dar meras apgailestavo, kad, jo nuomone, darbas savivaldybėje yra sustojęs, atmosfera esanti slogi.
Dėl darbotvarkės pasisakę Tarybos nariai iš opozicijos pusės Petras Ubartas, Edgaras Kuturys ragino neišbraukti antrojo darbotvarkės klausimo. K. Kuturys dar pridūrė, kad dalį kaltės dėl susidariusios situacijos turėtų prisiimti ir pats meras, mat jis ne kartą apgynęs administracijos direktorę, kai jis, t. y. E. Kuturys, nurodęs ne vieną direktorės daromą pažeidimą. Nepaisant to, opozicija merą palaikysianti dėl direktorei pareikšto nepasitikėjimo.
Tai buvo tik pašnekesiai prieš balsavimą dėl posėdžio darbotvarkės. Dvylikai Tarybos narių balsavus už ir devyniems – prieš, iš posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl Dainoros Butvydienės atleidimo iš Pagėgių savivaldybės administracijos direktorės pareigų.
Šis mažytės ir vis dar mažėjančios Pagėgių savivaldybės tarybos narių politinių jėgų santykis (12 už ir 9 prieš) yra savotiškas dabartinis politinių jėgų barometras. Skirtumas tarp valdančiosios daugumos monolito ir margos opozicijos nebėra beviltiškai didelis – trys balsai…

Tarybos balsavimo rezultatai labai aiškiai rodo Pagėgių politinių jėgų santykį.
Autoriaus nuotr.

Toliau Taryba posėdžiavo gerokai ramiau. Nemažai sprendimų buvo priimta visų Tarybos narių balsais. Kai kuriais klausimais būdavo susilaikiusių, retkarčiais net prieštaraujančių.
Tarybos posėdžiui pasibaigus, Savivaldybės administracijos direktorė pakvietė Tarybos narius į „Peroną“ (tai garsi Pagėgiuose kavinė – red. pastaba) artėjančių švenčių proga pakelti po taurę šampano.
Dar vieną viešą pralaimėjimą patyręs meras Virginijus Komskis savo kabinete surengė spaudos konferenciją. Pirmas šio rašinio autoriaus klausimas buvo: „Mere, kam buvo reikalinga bandyti atstatydinti direktorę, jei iš anksto buvo galima nesunkiai atspėti, kad to padaryti nepavyks? Ir dar prieš Kalėdas…“
Mero atsakymas nebuvo labai konkretus ir aiškus: „Norisi prisibelsti į daugumos žmones, kurie nesilaiko įsikabinę savo darbo vietos… Kas yra ta dauguma, kas yra tas prezidiumas Tvarkos ir teisingumo? Ir pats esu ten dalyvavęs. Tai nėra tie Tarybos nariai, kurie dalyvauja, kai yra priimami Tarybos sprendimai. Ten yra kitoks organas, kuriame dalyvauja ir seniūnė, ir gydytoja, ir mano brolis (buvęs Seimo narys Kęstas Komskis – red. pastaba) pirmininkauja. Ten nėra tos pačios administracijos direktorės… Kai ten priimami sprendimai, ši Taryba mažai ką ir keičia. Toks tas jų valdymas… Aš nebijau prarasti posto, bet toliau taip dirbti nebeįmanoma. Tikslas, manau, yra mane spausti, kad aš nebeičiau į kitus rinkimus. Žmonės nebesupranta, kas čia vadovauja…“
„Tai kas dabar Pagėgiams vadovauja?“ – paklausėme mero.
„Šiandien vadovauja mano brolis Kęstas Komskis. Jis vadovauja ir Tarybos posėdžiuose dalyvauja…“
„Kažkada buvo situacija, kai brolis broliui perdavė Pagėgių savivaldybės mero postą. Ir štai broliai tarpusavyje susipyko…“ Į šį klausimą meras atsakė: „Ne, mes nesame susipykę. Jis ir laidotuvėse gražiai dalyvavo. Ir esame kalbėjęsi. Bet politika čia yra tokia, kad ne jis vienas viską formuoja. Matosi, kad Tvarka ir teisingumas nori toliau valdyti. Man tas jų valdymas primena Šiaurės Korėją… Bauginimai, atleidimai, kvietimai įstaigų vadovų atsiskaityti… Man tai yra nepriimtina. Nes jie kol kas turėtų atsiskaityti man“.
Pokalbio pabaigoje meras patikino, kad jis su broliu Kęstu galėtų ir prie Kūčių stalo susėsti. Ar taip ir buvo, tiesą sakant, nepaklausėme.

Petras SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po