Pagėgių savivaldybės taryba vieningai pritarė, kad viešajai bibliotekai būtų suteiktas Vydūno vardas

Kovo 26 d. Pagėgių savivaldybės taryba 38-ajame posėdyje pritarė sprendimo projektui Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai suteikti Vydūno vardą. Kartu patvirtinti Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos nuostatai. Už šį sprendimą savo balsus atidavė visi 20 posėdyje dalyvavę Tarybos nariai.

Paaiškėjus balsavimo rezultatui, į posėdžių salę susirinkę kultūros barų atstovai ir jiems prijaučiantieji tokį sprendimą sutiko plojimais. Plojo ir patys Tarybos nariai, sugebėję perkopti savo politines ambicijas ir susitelkti priimant istorinės reikšmės visam kraštui sprendimą. Akimirksniu išsisklaidė visos išvakarėse sklandžiusios dvejonės ir nerimas. Pagėgių taryba tinkamai atliko savo pareigą.

Priėmę istorinės svarbos sprendimą, Pagėgių savivaldybės tarybos nariai nusipelnė susirinkusiųjų plojimų.

Gėlių puokštėmis pasveikintos buvusi ilgametė bibliotekos vadovė Elena Stankevičienė ir dabartinė viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, nuveikusios didelį darbą bibliotekai siekiant garbingo Vydūno vardo. Uždaviniai ir atsakomybė šiam kolektyvui nuo šios akimirkos padidėjo dešimteriopai.

Tarybos posėdžio išvakarėse bibliotekoje įvyko diskusija dėl Vydūno vardo suteikimo šiai kultūros įstaigai. Kas yra Vydūnas? Ar ne per didelė garbė šį vardą teikti Pagėgių bibliotekai? Gal yra kitaip manančių? Tokius klausimus kėlė diskusijos dalyviai. Abejojančių neatsirado. Pagėgiškiai, bitėniškiai, atvykę šilutiškiai sutartinai kalbėjo apie šio nedidelio ūgio vyro nuveiktų darbų ir paliktų lietuvių tautai didybę.

Porą valandų trukusią diskusiją taikliai apibūdina Elenos Stankevičienės ištarta frazė: „Nesame nei maži, nei bejėgiai. Esame verti tiek, kiek turime svajonių… Tikiu, kad Vydūno vardas bus suteiktas Pagėgių bibliotekai. Tikiu, kad Tarybos sprendimai bus išmintingi“. Taip ir atsitiko.

Nerimą buvo sukėlęs Tarybos Strateginio planavimo komiteto įregistruotas siūlymas išbraukti iš Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimą dėl Vydūno vardo suteikimo Pagėgių viešajai bibliotekai. Tarybos posėdžio pradžioje šio komiteto pirmininkas Kęstutis Komskis paskelbė, kad jo vadovaujamas komitetas nusprendė savo pasiūlymą atsiimti.

Tarybos narė Vida Gečienė, Stoniškių mokyklos mokytoja, per dvi dienas surinko 40 parašų, kad bibliotekai būtų suteiktas Vydūno vardas. Per 250 parašų surinko bibliotekininkės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų