Pagėgių savivaldybė laukia rekordinių investicijų: naudą pajus visi

Pagėgių savivaldybėje šiuo metu sukasi daugiau kaip 60 didelių vystytojų ir pavienių asmenų pastatytų vėjo jėgainių – antra tiek jų netrukus pastatys UAB LT Energija, čia vystanti modernių vėjo elektrinių parko projektą. Pasak Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus, dėl tokios plėtros investicijos į kraštą gali būti rekordinės ir siekti apie 360 mln. eurų. Praėjusių metų duomenimis, iki šiol už savivaldybės teritorijoje pastatytas vėjo jėgaines į Savivaldybės biudžetą įplaukė 614,3 tūkst. eurų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, kuris atnešė tiesioginės naudos savivaldybės gyventojams.

Petro Skutulo nuotr.

Meras V. Bendaravičius pasakoja, kad vėjo jėgainėms Pagėgių savivaldybėje yra taikomas didžiausias galimas NT mokesčio tarifas – 3 proc. „Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kokio dydžio tarifas bus taikomas vėjo jėgainėms – jis gali varijuoti nuo 0,5 iki 3 proc. Mes savo ruožtu esame nustatę aukščiausią 3 proc. tarifą. Be to, gauname mokestį ir už vėjo jėgainėms nuomojamą žemę“, – apie gaunamą finansinę naudą pasakoja meras.

Tiesa, tiksliai pasakyti, kokią dalį sudaro NT mokestis, surenkamas iš vėjo jėgainių, sudėtinga – mat tokios informacijos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neteikia. „Savivaldybės administracijai yra žinomas tik juridinių asmenų, deklaruojančių NT mokestį, skaičius ir kiek yra išduota leidimų vėjo jėgainių statybai. Tačiau nuo pastarojo skaičiaus planuoti mokesčio iš naujai statomų vėjo jėgainių negalima, kadangi neaišku, kada vėjo jėgainės bus pastatytos, priduotos ir įregistruotos. Kol kas savivaldybė renka NT mokestį iš įregistruotų ir eksploatuojamų vėjo jėgainių“, – aiškina savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Komskis. Atsižvelgiant į praėjusių metų faktines pajamas, 2021 metais į Pagėgių savivaldybės biudžetą planuojama surinkti apie 600 tūkst. eurų.

Investicijų nauda kraštui

Pasak Pagėgių mero, Savivaldybė palaiko vėjo jėgainių parkų vystytojus, nes jų investicijos teikia tiesioginės naudos krašto gyventojams. „Tiek iš NT, tiek iš žemės mokesčio susidaro nemaža suma, kurią galima panaudoti savivaldybės reikmėms. Taigi, galima teigti, savivaldybės gyventojų naudai“, – sako V. Bendaravičius.

Pasak V. Komskio, surinktas NT mokestis naudojamas Savivaldybės funkcijoms vykdyti ir bendrai krašto gerovei didinti. Kadangi savivaldybės administracija įgyvendina daug įvairių projektų, kurie finansuojami ne tik savivaldybės, bet ir Europos Sąjungos bei valstybės lėšomis, surenkamo mokesčio lėšos naudojamos savivaldybės dalies padengimui. Tai reiškia, kad šių mokesčių dėka savivaldybė gali įgyvendinti daugiau svarbių projektų ir kraštą pasiekia daugiau investicijų. Vienas tokių pavyzdžių – Pagėgių baseino statyba.

Naujai projektuojamos „LT Energija“ vėjo elektrinės bus išsidėsčiusios teritorijoje netoli Rambyno regioninio parko, tačiau į jo teritoriją nepateks. Vis dėlto naudos iš statomų elektrinių gaus ir parkas: savivaldybė prisideda prie parko teritorijoje esančių kelių infrastruktūros, viešųjų erdvių ir prieigų tvarkymo. Šiuo metu kaip tik vyksta kelio Lumpėnai – Bardėnai, vedančio prie Rambyno kalno, rekonstravimo darbai, prie Rambyno kalno ir Bitėnų jau įrengti du pontoniniai lieptai (prieplaukos) su laiptais, asfaltuojamas kelias, vedantis į Martyno Jankaus muziejų, tvarkoma muziejaus teritorijos infrastruktūra, o planuose – kelio per Rambyno kalną asfaltavimas. Šie infrastruktūriniai projektai skatina turizmo plėtrą ir didina krašto patrauklumą.

Planuojamas apžvalgos bokštas

Dar viena naujojo vėjo elektrinių parko nauda – planuojamas pastatyti aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas. „Dabar drauge su vystytojais ieškome jam tinkamiausios vietos. Įmonės atstovai buvo atvykę, darė nuotraukas iš skirtingų aukščių – 60, 80, 100 metrų – turėsime apsispręsti, kur statyti. Įmonės siūlymas yra jį įkurdinti neeksploatuojamoje vėjo jėgainėje, kad ji būtų arčiau veikiančių vėjo jėgainių ir būtų galima pamatyti vaizdą iš viršaus. Toks bokštas turėtų tapti didžiuliu mūsų krašto traukos objektu“, – prognozuoja V. Bendaravičius.

Naujasis bokštas galėtų turėti ne tik pramoginę, bet ir edukacinę funkciją: bokšte ar šalia jo būtų galima įkurti edukacinę erdvę, kurioje lankytojai būtų supažindinami su klimato kaita, žaliąja energetika, vėjo jėgainėmis ir Lietuvos bei ES energetiniais tikslais. Jei sklandžiai vyks tiek UAB „LT Energija“ naujo vėjo jėgainių parko Pagėgių savivaldybėje plėtros darbai, tiek bokšto projektavimo ir statybų darbai, aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas pirmuosius lankytojus galėtų pasitikti jau 2022 m. Šiuo metu Lietuvoje aukščiausias yra 45 m aukščio Birštono apžvalgos bokštas.

Neužmiršti ir vietos gyventojai

Pagėgių meras V. Bendaravičius pasakoja, kad vėjo jėgainių statybos naudingos ir krašto bendruomenėms. Šių metų spalio mėnesį bendrovė „LT Energija“ pasirašė paramos sutartis su vietos bendruomenėmis. „Kadangi vėjo elektrinių parkas užima didelę teritoriją, į ją patenka Vilkyškiai, Pagėgiai, Natkiškiai, Kentriai, Piktupėnai, Lumpėnai – su visomis šių teritorijų bendruomenėmis įmonė pasirašė sutartis. „LT Energija“ parama bendruomenes pasieks, kai tik bus pradėta statyti vėjo jėgaines. Parama tęsis tol, kol bus eksploatuojamos jėgainės, t. y. apie trisdešimt metų“, – tikina jis.

„Savivaldybės požiūriu matome daug naudos, tai – įplaukos  į savivaldybės biudžetą, nauda krašto turizmui, pajamų gauna žemę išnuomoję vietos gyventojai, sukuriama darbo vietų, dėl kurių šiuo metu dar deramės, bet tokia galimybė yra reali. Mano žiniomis, investicijos į šį projektą – naujo vėjo jėgainių parko plėtrą – siekia apie 360 mln. eurų. Tai yra rekordinės investicijos mūsų krašte, jei ne visose Baltijos šalyse“, – reziumuoja V. Bendaravičius.

Aistė Jankūnaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įamžinama seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje

2023 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „Šv. Jokūbo festivalis Švėkšnoje: seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje“. Projekto tikslas – įamžinti vienuolės Antaninos Žemgulytės-Bonitos bei seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje. Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės. 1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu,

Kaip tinkamai laikyti nusipirktą pieną

Pienas – vienas perkamiausių lietuvių maisto produktų. Kad jis išlaikytų savo skonį ir maistines savybes iki pat galiojimo laiko pabaigos, jį parsinešę namo turėtume laikytis tam tikrų taisyklių. Dalis iš jų, ko gero, yra žinomos daugeliui, tačiau kai kurios gali nustebinti. Apie tai, kokių klaidų vengti nusipirkus pieno, pasakoja prekės ženklą „Dvaro“ valdančios bendrovės „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė. Pienas turi būti laikomas šaldytuve. Tad įsipylę pieno, visuomet stenkitės kuo greičiau jį padėti atgal į šaldytuvą. Taip pat visuomet

Gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, medikai – didesnius atlyginimus

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d. „Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius

Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas. „Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne

Taip pat skaitykite