Pagėgių savivaldybė laukia rekordinių investicijų: naudą pajus visi

Pagėgių savivaldybėje šiuo metu sukasi daugiau kaip 60 didelių vystytojų ir pavienių asmenų pastatytų vėjo jėgainių – antra tiek jų netrukus pastatys UAB LT Energija, čia vystanti modernių vėjo elektrinių parko projektą. Pasak Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus, dėl tokios plėtros investicijos į kraštą gali būti rekordinės ir siekti apie 360 mln. eurų. Praėjusių metų duomenimis, iki šiol už savivaldybės teritorijoje pastatytas vėjo jėgaines į Savivaldybės biudžetą įplaukė 614,3 tūkst. eurų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, kuris atnešė tiesioginės naudos savivaldybės gyventojams.

Petro Skutulo nuotr.

Meras V. Bendaravičius pasakoja, kad vėjo jėgainėms Pagėgių savivaldybėje yra taikomas didžiausias galimas NT mokesčio tarifas – 3 proc. „Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kokio dydžio tarifas bus taikomas vėjo jėgainėms – jis gali varijuoti nuo 0,5 iki 3 proc. Mes savo ruožtu esame nustatę aukščiausią 3 proc. tarifą. Be to, gauname mokestį ir už vėjo jėgainėms nuomojamą žemę“, – apie gaunamą finansinę naudą pasakoja meras.

Tiesa, tiksliai pasakyti, kokią dalį sudaro NT mokestis, surenkamas iš vėjo jėgainių, sudėtinga – mat tokios informacijos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neteikia. „Savivaldybės administracijai yra žinomas tik juridinių asmenų, deklaruojančių NT mokestį, skaičius ir kiek yra išduota leidimų vėjo jėgainių statybai. Tačiau nuo pastarojo skaičiaus planuoti mokesčio iš naujai statomų vėjo jėgainių negalima, kadangi neaišku, kada vėjo jėgainės bus pastatytos, priduotos ir įregistruotos. Kol kas savivaldybė renka NT mokestį iš įregistruotų ir eksploatuojamų vėjo jėgainių“, – aiškina savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Komskis. Atsižvelgiant į praėjusių metų faktines pajamas, 2021 metais į Pagėgių savivaldybės biudžetą planuojama surinkti apie 600 tūkst. eurų.

Investicijų nauda kraštui

Pasak Pagėgių mero, Savivaldybė palaiko vėjo jėgainių parkų vystytojus, nes jų investicijos teikia tiesioginės naudos krašto gyventojams. „Tiek iš NT, tiek iš žemės mokesčio susidaro nemaža suma, kurią galima panaudoti savivaldybės reikmėms. Taigi, galima teigti, savivaldybės gyventojų naudai“, – sako V. Bendaravičius.

Pasak V. Komskio, surinktas NT mokestis naudojamas Savivaldybės funkcijoms vykdyti ir bendrai krašto gerovei didinti. Kadangi savivaldybės administracija įgyvendina daug įvairių projektų, kurie finansuojami ne tik savivaldybės, bet ir Europos Sąjungos bei valstybės lėšomis, surenkamo mokesčio lėšos naudojamos savivaldybės dalies padengimui. Tai reiškia, kad šių mokesčių dėka savivaldybė gali įgyvendinti daugiau svarbių projektų ir kraštą pasiekia daugiau investicijų. Vienas tokių pavyzdžių – Pagėgių baseino statyba.

Naujai projektuojamos „LT Energija“ vėjo elektrinės bus išsidėsčiusios teritorijoje netoli Rambyno regioninio parko, tačiau į jo teritoriją nepateks. Vis dėlto naudos iš statomų elektrinių gaus ir parkas: savivaldybė prisideda prie parko teritorijoje esančių kelių infrastruktūros, viešųjų erdvių ir prieigų tvarkymo. Šiuo metu kaip tik vyksta kelio Lumpėnai – Bardėnai, vedančio prie Rambyno kalno, rekonstravimo darbai, prie Rambyno kalno ir Bitėnų jau įrengti du pontoniniai lieptai (prieplaukos) su laiptais, asfaltuojamas kelias, vedantis į Martyno Jankaus muziejų, tvarkoma muziejaus teritorijos infrastruktūra, o planuose – kelio per Rambyno kalną asfaltavimas. Šie infrastruktūriniai projektai skatina turizmo plėtrą ir didina krašto patrauklumą.

Planuojamas apžvalgos bokštas

Dar viena naujojo vėjo elektrinių parko nauda – planuojamas pastatyti aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas. „Dabar drauge su vystytojais ieškome jam tinkamiausios vietos. Įmonės atstovai buvo atvykę, darė nuotraukas iš skirtingų aukščių – 60, 80, 100 metrų – turėsime apsispręsti, kur statyti. Įmonės siūlymas yra jį įkurdinti neeksploatuojamoje vėjo jėgainėje, kad ji būtų arčiau veikiančių vėjo jėgainių ir būtų galima pamatyti vaizdą iš viršaus. Toks bokštas turėtų tapti didžiuliu mūsų krašto traukos objektu“, – prognozuoja V. Bendaravičius.

Naujasis bokštas galėtų turėti ne tik pramoginę, bet ir edukacinę funkciją: bokšte ar šalia jo būtų galima įkurti edukacinę erdvę, kurioje lankytojai būtų supažindinami su klimato kaita, žaliąja energetika, vėjo jėgainėmis ir Lietuvos bei ES energetiniais tikslais. Jei sklandžiai vyks tiek UAB „LT Energija“ naujo vėjo jėgainių parko Pagėgių savivaldybėje plėtros darbai, tiek bokšto projektavimo ir statybų darbai, aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas pirmuosius lankytojus galėtų pasitikti jau 2022 m. Šiuo metu Lietuvoje aukščiausias yra 45 m aukščio Birštono apžvalgos bokštas.

Neužmiršti ir vietos gyventojai

Pagėgių meras V. Bendaravičius pasakoja, kad vėjo jėgainių statybos naudingos ir krašto bendruomenėms. Šių metų spalio mėnesį bendrovė „LT Energija“ pasirašė paramos sutartis su vietos bendruomenėmis. „Kadangi vėjo elektrinių parkas užima didelę teritoriją, į ją patenka Vilkyškiai, Pagėgiai, Natkiškiai, Kentriai, Piktupėnai, Lumpėnai – su visomis šių teritorijų bendruomenėmis įmonė pasirašė sutartis. „LT Energija“ parama bendruomenes pasieks, kai tik bus pradėta statyti vėjo jėgaines. Parama tęsis tol, kol bus eksploatuojamos jėgainės, t. y. apie trisdešimt metų“, – tikina jis.

„Savivaldybės požiūriu matome daug naudos, tai – įplaukos  į savivaldybės biudžetą, nauda krašto turizmui, pajamų gauna žemę išnuomoję vietos gyventojai, sukuriama darbo vietų, dėl kurių šiuo metu dar deramės, bet tokia galimybė yra reali. Mano žiniomis, investicijos į šį projektą – naujo vėjo jėgainių parko plėtrą – siekia apie 360 mln. eurų. Tai yra rekordinės investicijos mūsų krašte, jei ne visose Baltijos šalyse“, – reziumuoja V. Bendaravičius.

Aistė Jankūnaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite