Pagėgių savivaldybė laukia rekordinių investicijų: naudą pajus visi

Pagėgių savivaldybėje šiuo metu sukasi daugiau kaip 60 didelių vystytojų ir pavienių asmenų pastatytų vėjo jėgainių – antra tiek jų netrukus pastatys UAB LT Energija, čia vystanti modernių vėjo elektrinių parko projektą. Pasak Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus, dėl tokios plėtros investicijos į kraštą gali būti rekordinės ir siekti apie 360 mln. eurų. Praėjusių metų duomenimis, iki šiol už savivaldybės teritorijoje pastatytas vėjo jėgaines į Savivaldybės biudžetą įplaukė 614,3 tūkst. eurų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, kuris atnešė tiesioginės naudos savivaldybės gyventojams.

Petro Skutulo nuotr.

Meras V. Bendaravičius pasakoja, kad vėjo jėgainėms Pagėgių savivaldybėje yra taikomas didžiausias galimas NT mokesčio tarifas – 3 proc. „Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kokio dydžio tarifas bus taikomas vėjo jėgainėms – jis gali varijuoti nuo 0,5 iki 3 proc. Mes savo ruožtu esame nustatę aukščiausią 3 proc. tarifą. Be to, gauname mokestį ir už vėjo jėgainėms nuomojamą žemę“, – apie gaunamą finansinę naudą pasakoja meras.

Tiesa, tiksliai pasakyti, kokią dalį sudaro NT mokestis, surenkamas iš vėjo jėgainių, sudėtinga – mat tokios informacijos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neteikia. „Savivaldybės administracijai yra žinomas tik juridinių asmenų, deklaruojančių NT mokestį, skaičius ir kiek yra išduota leidimų vėjo jėgainių statybai. Tačiau nuo pastarojo skaičiaus planuoti mokesčio iš naujai statomų vėjo jėgainių negalima, kadangi neaišku, kada vėjo jėgainės bus pastatytos, priduotos ir įregistruotos. Kol kas savivaldybė renka NT mokestį iš įregistruotų ir eksploatuojamų vėjo jėgainių“, – aiškina savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Komskis. Atsižvelgiant į praėjusių metų faktines pajamas, 2021 metais į Pagėgių savivaldybės biudžetą planuojama surinkti apie 600 tūkst. eurų.

Investicijų nauda kraštui

Pasak Pagėgių mero, Savivaldybė palaiko vėjo jėgainių parkų vystytojus, nes jų investicijos teikia tiesioginės naudos krašto gyventojams. „Tiek iš NT, tiek iš žemės mokesčio susidaro nemaža suma, kurią galima panaudoti savivaldybės reikmėms. Taigi, galima teigti, savivaldybės gyventojų naudai“, – sako V. Bendaravičius.

Pasak V. Komskio, surinktas NT mokestis naudojamas Savivaldybės funkcijoms vykdyti ir bendrai krašto gerovei didinti. Kadangi savivaldybės administracija įgyvendina daug įvairių projektų, kurie finansuojami ne tik savivaldybės, bet ir Europos Sąjungos bei valstybės lėšomis, surenkamo mokesčio lėšos naudojamos savivaldybės dalies padengimui. Tai reiškia, kad šių mokesčių dėka savivaldybė gali įgyvendinti daugiau svarbių projektų ir kraštą pasiekia daugiau investicijų. Vienas tokių pavyzdžių – Pagėgių baseino statyba.

Naujai projektuojamos „LT Energija“ vėjo elektrinės bus išsidėsčiusios teritorijoje netoli Rambyno regioninio parko, tačiau į jo teritoriją nepateks. Vis dėlto naudos iš statomų elektrinių gaus ir parkas: savivaldybė prisideda prie parko teritorijoje esančių kelių infrastruktūros, viešųjų erdvių ir prieigų tvarkymo. Šiuo metu kaip tik vyksta kelio Lumpėnai – Bardėnai, vedančio prie Rambyno kalno, rekonstravimo darbai, prie Rambyno kalno ir Bitėnų jau įrengti du pontoniniai lieptai (prieplaukos) su laiptais, asfaltuojamas kelias, vedantis į Martyno Jankaus muziejų, tvarkoma muziejaus teritorijos infrastruktūra, o planuose – kelio per Rambyno kalną asfaltavimas. Šie infrastruktūriniai projektai skatina turizmo plėtrą ir didina krašto patrauklumą.

Planuojamas apžvalgos bokštas

Dar viena naujojo vėjo elektrinių parko nauda – planuojamas pastatyti aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas. „Dabar drauge su vystytojais ieškome jam tinkamiausios vietos. Įmonės atstovai buvo atvykę, darė nuotraukas iš skirtingų aukščių – 60, 80, 100 metrų – turėsime apsispręsti, kur statyti. Įmonės siūlymas yra jį įkurdinti neeksploatuojamoje vėjo jėgainėje, kad ji būtų arčiau veikiančių vėjo jėgainių ir būtų galima pamatyti vaizdą iš viršaus. Toks bokštas turėtų tapti didžiuliu mūsų krašto traukos objektu“, – prognozuoja V. Bendaravičius.

Naujasis bokštas galėtų turėti ne tik pramoginę, bet ir edukacinę funkciją: bokšte ar šalia jo būtų galima įkurti edukacinę erdvę, kurioje lankytojai būtų supažindinami su klimato kaita, žaliąja energetika, vėjo jėgainėmis ir Lietuvos bei ES energetiniais tikslais. Jei sklandžiai vyks tiek UAB „LT Energija“ naujo vėjo jėgainių parko Pagėgių savivaldybėje plėtros darbai, tiek bokšto projektavimo ir statybų darbai, aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas pirmuosius lankytojus galėtų pasitikti jau 2022 m. Šiuo metu Lietuvoje aukščiausias yra 45 m aukščio Birštono apžvalgos bokštas.

Neužmiršti ir vietos gyventojai

Pagėgių meras V. Bendaravičius pasakoja, kad vėjo jėgainių statybos naudingos ir krašto bendruomenėms. Šių metų spalio mėnesį bendrovė „LT Energija“ pasirašė paramos sutartis su vietos bendruomenėmis. „Kadangi vėjo elektrinių parkas užima didelę teritoriją, į ją patenka Vilkyškiai, Pagėgiai, Natkiškiai, Kentriai, Piktupėnai, Lumpėnai – su visomis šių teritorijų bendruomenėmis įmonė pasirašė sutartis. „LT Energija“ parama bendruomenes pasieks, kai tik bus pradėta statyti vėjo jėgaines. Parama tęsis tol, kol bus eksploatuojamos jėgainės, t. y. apie trisdešimt metų“, – tikina jis.

„Savivaldybės požiūriu matome daug naudos, tai – įplaukos  į savivaldybės biudžetą, nauda krašto turizmui, pajamų gauna žemę išnuomoję vietos gyventojai, sukuriama darbo vietų, dėl kurių šiuo metu dar deramės, bet tokia galimybė yra reali. Mano žiniomis, investicijos į šį projektą – naujo vėjo jėgainių parko plėtrą – siekia apie 360 mln. eurų. Tai yra rekordinės investicijos mūsų krašte, jei ne visose Baltijos šalyse“, – reziumuoja V. Bendaravičius.

Aistė Jankūnaitė

Hits: 211

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite