Pagėgių bibliotekoje sugrįžta į Mykolo Kleopo Oginskio metus

2015-ieji Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo paskelbti kompozitoriaus, diplomato, rašytojo, politiko Mykolo Kleopo Oginskio metais. Tad pasitinkant tradicinę Pagėgių krašto šventę „Pagėgiai laiko labirintuose“, Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje suorganizuotas tam skirtas iškilus bei įsimintinas literatūros ir meno vakaras.

Astos Andrulienės nuotr.

Astos Andrulienės nuotr.

Atliepiant į renginio temą, iškilmingu vakaro pradžios akordu tapo Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos Muzikos skyriaus moksleivės Ivetos Steponavičiūtės (mokytoja – Marina Dvarvitienė) pianinu skambintas Mykolo Kleopo Oginskio sukurtas polonezas d-moll Nr. 10. Nuskambėjus kūriniui, renginio dalyvius ir svečius sveikino Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, šiuo metu laikinai einanti direktorės pareigas, Ramutė Vaitkuvienė. Ji teigė, jog šis didžios asmenybės – Mykolo Kleopo Oginskio – gyvenimo ir kūrybos keliui apžvelgti skirtas vakaras ypač gražia bei prasminga nata įsilieja į darnią Pagėgių krašto šventės simfoniją.
Susitikti su pagėgiškiais iš Vilniaus atvyko fotomenininkė, žurnalistė Lilija Valatkienė bei kultūrologas, vertėjas Vytautas Jonas Juška. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, tardamas sveikinamąjį žodį kalbėjo, jog itin svarbu laiko labirintais grįžti atgalios ir prisiminti tokio talentingo, tautai bei jos kultūrai nusipelniusio didžiavyrio kaip Mykolas Kleopas Oginskis ateities kartoms padovanotą kūrybinį bei humanistinį palikimą.
Vakaro viešnia Lilija Valatkienė Pagėgių krašto gyventojams ir miesto svečiams pristatė renginio metu Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos erdves puošusią savo autorinę fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų parodą ,,Ar spėjome pažinti Mykolą Kleopą Oginskį?“. Ekspozicijoje atsispindi Mykolo Kleopo Oginskio gimtinės vaizdai, Oginskių šeimos heraldikos simbolika, rūmų ir dvarų kompleksų fragmentai bei kiti sakralinio ir materialaus palikimo objektai.
Tyrinėdama Mykolo Kleopo Oginskio asmenybę bei rengdama jo atminimui įamžinti skirtas parodas, fotomenininkė L. Valatkienė apkeliavo Lietuvą, Baltarusiją, Lenkiją, Italiją. Fotomenininkės ekspozicijos puošė ne tik tėvynės galerijas bei bibliotekas, bet ir Lietuvos ambasadas Baltarusijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje. Du savo meninės fotografijos darbus, vaizduojančius Mykolo Kleopo Oginskio amžinojo poilsio vietą bei jo kapo marmuro paminklą Florencijos Šv. Kryžiaus bazilikoje (Italija), Lilija Valatkienė įteikė Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai.
Informatyvią, išsamią autentiškų informacijos šaltinių pagrindu parengtą paskaitą „Mykolas Kleopas Oginskis – politikas, diplomatas ir kompozitorius bei jo sąlytis su Mažąja Lietuva“ pagėgiškiams skaitė kultūrologas Vytautas Jonas Juška.
Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių, šalyje minėtų 2015-aisiais, palydėtuvių vakaras paženklintas prasminga ir gilia literatūrine gaida – 2015 m. išleistos knygos ,,Mykolas Kleopas Oginskis: sielos ir minčių tėvynė – Lietuva“ (sudarytoja – Laima Budzinauskienė, fotografijų autorė – Lilija Valatkienė) sutiktuvėmis. Leidinyje publikuojamų Mykolo Kleopo Oginskio aplinką fiksuojančių fotografijų pagrindu stengtasi perteikti bei atgaivinti šio didiko muzikinį bei literatūrinį palikimą.
Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Hits: 117

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite