Pagėgių bibliotekoje sugrįžta į Mykolo Kleopo Oginskio metus

2015-ieji Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo paskelbti kompozitoriaus, diplomato, rašytojo, politiko Mykolo Kleopo Oginskio metais. Tad pasitinkant tradicinę Pagėgių krašto šventę „Pagėgiai laiko labirintuose“, Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje suorganizuotas tam skirtas iškilus bei įsimintinas literatūros ir meno vakaras.

Astos Andrulienės nuotr.

Astos Andrulienės nuotr.

Atliepiant į renginio temą, iškilmingu vakaro pradžios akordu tapo Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos Muzikos skyriaus moksleivės Ivetos Steponavičiūtės (mokytoja – Marina Dvarvitienė) pianinu skambintas Mykolo Kleopo Oginskio sukurtas polonezas d-moll Nr. 10. Nuskambėjus kūriniui, renginio dalyvius ir svečius sveikino Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, šiuo metu laikinai einanti direktorės pareigas, Ramutė Vaitkuvienė. Ji teigė, jog šis didžios asmenybės – Mykolo Kleopo Oginskio – gyvenimo ir kūrybos keliui apžvelgti skirtas vakaras ypač gražia bei prasminga nata įsilieja į darnią Pagėgių krašto šventės simfoniją.
Susitikti su pagėgiškiais iš Vilniaus atvyko fotomenininkė, žurnalistė Lilija Valatkienė bei kultūrologas, vertėjas Vytautas Jonas Juška. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, tardamas sveikinamąjį žodį kalbėjo, jog itin svarbu laiko labirintais grįžti atgalios ir prisiminti tokio talentingo, tautai bei jos kultūrai nusipelniusio didžiavyrio kaip Mykolas Kleopas Oginskis ateities kartoms padovanotą kūrybinį bei humanistinį palikimą.
Vakaro viešnia Lilija Valatkienė Pagėgių krašto gyventojams ir miesto svečiams pristatė renginio metu Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos erdves puošusią savo autorinę fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų parodą ,,Ar spėjome pažinti Mykolą Kleopą Oginskį?“. Ekspozicijoje atsispindi Mykolo Kleopo Oginskio gimtinės vaizdai, Oginskių šeimos heraldikos simbolika, rūmų ir dvarų kompleksų fragmentai bei kiti sakralinio ir materialaus palikimo objektai.
Tyrinėdama Mykolo Kleopo Oginskio asmenybę bei rengdama jo atminimui įamžinti skirtas parodas, fotomenininkė L. Valatkienė apkeliavo Lietuvą, Baltarusiją, Lenkiją, Italiją. Fotomenininkės ekspozicijos puošė ne tik tėvynės galerijas bei bibliotekas, bet ir Lietuvos ambasadas Baltarusijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje. Du savo meninės fotografijos darbus, vaizduojančius Mykolo Kleopo Oginskio amžinojo poilsio vietą bei jo kapo marmuro paminklą Florencijos Šv. Kryžiaus bazilikoje (Italija), Lilija Valatkienė įteikė Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai.
Informatyvią, išsamią autentiškų informacijos šaltinių pagrindu parengtą paskaitą „Mykolas Kleopas Oginskis – politikas, diplomatas ir kompozitorius bei jo sąlytis su Mažąja Lietuva“ pagėgiškiams skaitė kultūrologas Vytautas Jonas Juška.
Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių, šalyje minėtų 2015-aisiais, palydėtuvių vakaras paženklintas prasminga ir gilia literatūrine gaida – 2015 m. išleistos knygos ,,Mykolas Kleopas Oginskis: sielos ir minčių tėvynė – Lietuva“ (sudarytoja – Laima Budzinauskienė, fotografijų autorė – Lilija Valatkienė) sutiktuvėmis. Leidinyje publikuojamų Mykolo Kleopo Oginskio aplinką fiksuojančių fotografijų pagrindu stengtasi perteikti bei atgaivinti šio didiko muzikinį bei literatūrinį palikimą.
Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti