Pagėgių bibliotekoje sugrįžta į Mykolo Kleopo Oginskio metus

2015-ieji Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo paskelbti kompozitoriaus, diplomato, rašytojo, politiko Mykolo Kleopo Oginskio metais. Tad pasitinkant tradicinę Pagėgių krašto šventę „Pagėgiai laiko labirintuose“, Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje suorganizuotas tam skirtas iškilus bei įsimintinas literatūros ir meno vakaras.

Astos Andrulienės nuotr.

Astos Andrulienės nuotr.

Atliepiant į renginio temą, iškilmingu vakaro pradžios akordu tapo Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos Muzikos skyriaus moksleivės Ivetos Steponavičiūtės (mokytoja – Marina Dvarvitienė) pianinu skambintas Mykolo Kleopo Oginskio sukurtas polonezas d-moll Nr. 10. Nuskambėjus kūriniui, renginio dalyvius ir svečius sveikino Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, šiuo metu laikinai einanti direktorės pareigas, Ramutė Vaitkuvienė. Ji teigė, jog šis didžios asmenybės – Mykolo Kleopo Oginskio – gyvenimo ir kūrybos keliui apžvelgti skirtas vakaras ypač gražia bei prasminga nata įsilieja į darnią Pagėgių krašto šventės simfoniją.
Susitikti su pagėgiškiais iš Vilniaus atvyko fotomenininkė, žurnalistė Lilija Valatkienė bei kultūrologas, vertėjas Vytautas Jonas Juška. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, tardamas sveikinamąjį žodį kalbėjo, jog itin svarbu laiko labirintais grįžti atgalios ir prisiminti tokio talentingo, tautai bei jos kultūrai nusipelniusio didžiavyrio kaip Mykolas Kleopas Oginskis ateities kartoms padovanotą kūrybinį bei humanistinį palikimą.
Vakaro viešnia Lilija Valatkienė Pagėgių krašto gyventojams ir miesto svečiams pristatė renginio metu Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos erdves puošusią savo autorinę fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų parodą ,,Ar spėjome pažinti Mykolą Kleopą Oginskį?“. Ekspozicijoje atsispindi Mykolo Kleopo Oginskio gimtinės vaizdai, Oginskių šeimos heraldikos simbolika, rūmų ir dvarų kompleksų fragmentai bei kiti sakralinio ir materialaus palikimo objektai.
Tyrinėdama Mykolo Kleopo Oginskio asmenybę bei rengdama jo atminimui įamžinti skirtas parodas, fotomenininkė L. Valatkienė apkeliavo Lietuvą, Baltarusiją, Lenkiją, Italiją. Fotomenininkės ekspozicijos puošė ne tik tėvynės galerijas bei bibliotekas, bet ir Lietuvos ambasadas Baltarusijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje. Du savo meninės fotografijos darbus, vaizduojančius Mykolo Kleopo Oginskio amžinojo poilsio vietą bei jo kapo marmuro paminklą Florencijos Šv. Kryžiaus bazilikoje (Italija), Lilija Valatkienė įteikė Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai.
Informatyvią, išsamią autentiškų informacijos šaltinių pagrindu parengtą paskaitą „Mykolas Kleopas Oginskis – politikas, diplomatas ir kompozitorius bei jo sąlytis su Mažąja Lietuva“ pagėgiškiams skaitė kultūrologas Vytautas Jonas Juška.
Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių, šalyje minėtų 2015-aisiais, palydėtuvių vakaras paženklintas prasminga ir gilia literatūrine gaida – 2015 m. išleistos knygos ,,Mykolas Kleopas Oginskis: sielos ir minčių tėvynė – Lietuva“ (sudarytoja – Laima Budzinauskienė, fotografijų autorė – Lilija Valatkienė) sutiktuvėmis. Leidinyje publikuojamų Mykolo Kleopo Oginskio aplinką fiksuojančių fotografijų pagrindu stengtasi perteikti bei atgaivinti šio didiko muzikinį bei literatūrinį palikimą.
Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nusilenkime medžiui senoliui

Ar žinote, kad istoriškai garbingiausias medis yra ne ąžuolas, bet eglė, tautosakoje vadinama ąžuolo motina? Gal todėl, kad ąžuolai geriausiai auga kaimynystėje su egle? Eglė apsaugo ąžuolą nuo šaltų vėjų, išsaugo dirvožemio drėgmę, o žiemos metu apatinėmis šakomis sulaiko sniegą ir tarsi motina savo skara apdangsto ąžuolo šaknis, o jos smailėjanti viršūnė neužstoja šviesos. Ypatingą reikšmę eglė turi ir žmonėms. Kas gali įsivaizduoti Kalėdų, Naujųjų metų šventes be papuoštos eglės? Pagal ją žmonės seniau spręsdavo ir apie būsimą žiemą. Jei

Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.   Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai

Šilutiškiai žuvienę virė Alanijoje

Šį savaitgalį Šilutės rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Vytauto Laurinaičio (kartu vyko ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis), lankėsi Turkijoje, Alanijos savivaldybėje, su kuria šilutiškiai bendradarbiauja. Be dalykinių susitikimų, pamariškiai dalyvavo ant jūros kranto vykusioje savotiškoje kalėdinėje labdaros mugėje, kur tenykščius gyventojus pavaišino Pamario krašto žuviene. Kartu su delegacija vyko žuvienės virimo čempionato organizatorius Marijus Budraitis ir šio čempionato nugalėtoja Ilona Liorančienė. Pasak Marijaus, vietos gyventojų susidomėjimas verdama žuviene buvo milžiniškas, tad ir aukų šilutiškiai surinko bene daugiausiai – apie 500

Giesmės skambėjo vaikų balsais

Kiekvienais metais, gruodžio pradžioje Šilutėje rengiama sakralinių giesmių šventė „Teskamba giesmės“. Šventė sukviečia mokinių vokalinius kolektyvus iš viso Šilutės rajono. Tą dieną Naujojoje apaštalų bažnyčioje skamba vaikų klegesys, muzika ir giesmės. Renginį šiemet organizavo Šilutės meno mokykla, Žibų pradinė mokykla, Šilutės pirmoji gimnazija, Naujoji apaštalų bažnyčia. Šventės dalyvių pasveikinti atvyko LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Naujosios apaštalų bažnyčios kunigas Darius Balodis. Sakralinių giesmių šventėje giedojo