Pagėgių bibliotekoje sugrįžta į Mykolo Kleopo Oginskio metus

2015-ieji Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo paskelbti kompozitoriaus, diplomato, rašytojo, politiko Mykolo Kleopo Oginskio metais. Tad pasitinkant tradicinę Pagėgių krašto šventę „Pagėgiai laiko labirintuose“, Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje suorganizuotas tam skirtas iškilus bei įsimintinas literatūros ir meno vakaras.

Astos Andrulienės nuotr.

Astos Andrulienės nuotr.

Atliepiant į renginio temą, iškilmingu vakaro pradžios akordu tapo Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos Muzikos skyriaus moksleivės Ivetos Steponavičiūtės (mokytoja – Marina Dvarvitienė) pianinu skambintas Mykolo Kleopo Oginskio sukurtas polonezas d-moll Nr. 10. Nuskambėjus kūriniui, renginio dalyvius ir svečius sveikino Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, šiuo metu laikinai einanti direktorės pareigas, Ramutė Vaitkuvienė. Ji teigė, jog šis didžios asmenybės – Mykolo Kleopo Oginskio – gyvenimo ir kūrybos keliui apžvelgti skirtas vakaras ypač gražia bei prasminga nata įsilieja į darnią Pagėgių krašto šventės simfoniją.
Susitikti su pagėgiškiais iš Vilniaus atvyko fotomenininkė, žurnalistė Lilija Valatkienė bei kultūrologas, vertėjas Vytautas Jonas Juška. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, tardamas sveikinamąjį žodį kalbėjo, jog itin svarbu laiko labirintais grįžti atgalios ir prisiminti tokio talentingo, tautai bei jos kultūrai nusipelniusio didžiavyrio kaip Mykolas Kleopas Oginskis ateities kartoms padovanotą kūrybinį bei humanistinį palikimą.
Vakaro viešnia Lilija Valatkienė Pagėgių krašto gyventojams ir miesto svečiams pristatė renginio metu Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos erdves puošusią savo autorinę fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų parodą ,,Ar spėjome pažinti Mykolą Kleopą Oginskį?“. Ekspozicijoje atsispindi Mykolo Kleopo Oginskio gimtinės vaizdai, Oginskių šeimos heraldikos simbolika, rūmų ir dvarų kompleksų fragmentai bei kiti sakralinio ir materialaus palikimo objektai.
Tyrinėdama Mykolo Kleopo Oginskio asmenybę bei rengdama jo atminimui įamžinti skirtas parodas, fotomenininkė L. Valatkienė apkeliavo Lietuvą, Baltarusiją, Lenkiją, Italiją. Fotomenininkės ekspozicijos puošė ne tik tėvynės galerijas bei bibliotekas, bet ir Lietuvos ambasadas Baltarusijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje. Du savo meninės fotografijos darbus, vaizduojančius Mykolo Kleopo Oginskio amžinojo poilsio vietą bei jo kapo marmuro paminklą Florencijos Šv. Kryžiaus bazilikoje (Italija), Lilija Valatkienė įteikė Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai.
Informatyvią, išsamią autentiškų informacijos šaltinių pagrindu parengtą paskaitą „Mykolas Kleopas Oginskis – politikas, diplomatas ir kompozitorius bei jo sąlytis su Mažąja Lietuva“ pagėgiškiams skaitė kultūrologas Vytautas Jonas Juška.
Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių, šalyje minėtų 2015-aisiais, palydėtuvių vakaras paženklintas prasminga ir gilia literatūrine gaida – 2015 m. išleistos knygos ,,Mykolas Kleopas Oginskis: sielos ir minčių tėvynė – Lietuva“ (sudarytoja – Laima Budzinauskienė, fotografijų autorė – Lilija Valatkienė) sutiktuvėmis. Leidinyje publikuojamų Mykolo Kleopo Oginskio aplinką fiksuojančių fotografijų pagrindu stengtasi perteikti bei atgaivinti šio didiko muzikinį bei literatūrinį palikimą.
Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų