Minėdama Bibliotekų metus, Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė literatūrinio ir filosofinio žodžio gerbėjus, krašto istorijos puoselėtojus, sveiko dvasinio bei fizinio gyvenimo būdo propaguotojus į kraštotyrinį-literatūrinį susitikimą su Mažosios Lietuvos dainiaus, kultūros bei raštijos veikėjo, filosofo, muziko, tautos žadintojo Vydūno draugijos nariais.

Vydūno draugijos nariai su pagėgiškiais ir Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomene.

Svečius sveikino ir krašto bendruomenės nariams juos pristatė Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas Ramutė Vaitkuvienė. Ji pasidžiaugė, jog gražia tradicija tapo Vydūno kūrybinio bei idėjinio palikimo puoselėjimo renginiai, kurie gausiai suburia kraštiečius.
Vydūno draugijos steigėjas, ilgametis draugijos pirmininkas, dabartinis draugijos Garbės pirmininkas, 2010 m. Pagėgių krašto Garbės pilietis, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius akcentavo, jog tarpukario laikotarpiu ir karo metais Vydūno propaguota žmoniškumo, tautos vienybės ideologija „gyveno“ to meto visuomenės sluoksniuose, tikėjusiuose tautos laisve bei nepriklausomybe. Vydūnas visokeriopai stengėsi stiprinti bei išsaugoti šią Lietuvos žmonių dvasinę stiprybę, būtiną valstybės nepriklausomybei atkurti. Pasak Garbės pirmininko, Vydūno draugijos įkūrimą lėmė siekis puoselėti ir perduoti iš kartos į kartą Vydūno idėjas, pagerbti ir įamžinti šio šviesuolio atminimą.
Nevaržomos prieigos prie Vydūno kūrinijos užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių Vydūno draugijos uždavinių. Ši siekiamybė realizuojama leidžiant Vydūno kūrybinį palikimą, tyrinėjant bei populiarinant jo kūrybą, organizuojant įvairias kitas su Vydūno gyvenimu bei kūrybiniu keliu susijusias veiklas. Dr. Vaclovas Bagdonavičius pasidžiaugė, kad bibliotekos yra istorinės atminties saugotojos ir skleidėjos, perduodančios didžiausių žmonijos protų, tarp jų ir Vydūno, minčių šviesą visuomenei. Svečio teigimu, labai malonu, jog Pagėgių savivaldybėje Vydūnui pagerbti nuolatos skiriamas ypatingas dėmesys, o kultūros sklaida yra prioritetas.

Vydūno idėjinį ir kūrybinį palikimą pristato Pagėgių krašto Garbės pilietis doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius.

Renginio metu Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas pagėgiškius supažindino su 2016 m. šios draugijos išleistais leidiniais: „Vydūnas apie meilę“, Vydūno veikalą „Tauresnio žmoniškumo užtekėjimas: (kada karų nebebus)“. Kalbėdamas apie pastarąjį veikalą, Tomas Stanikas teigė, jog tai pirmoji pokariu Detmolde (Vokietijoje) Vydūno išleista knyga, kurią šiemet paskatino perleisti pastarųjų metų įvykiai ir neramumai pasaulyje. Draugijos pirmininkas akcentavo, jog mokslą, meną ir dorą Vydūnas savo raštijos darbuose vadina trimis pagrindinėmis žmoniškumo apraiškomis. Žmoniškumas yra kertinė sąvoka visoje Vydūno filosofijoje, o gyvoji tikyba – pagrindinė žmogaus taurėjimo sąlyga, tuo tarpu karai – kūrybą griaunančių galių pasireiškimas. Būtent šiame veikale Vydūnui, pasišventusiam humanizmo šaukliui, rūpi atskleisti giliąsias karų priežastis.
Knygelę „Vydūnas apie meilę“ T. Stanikas pristatė kaip jaunimui skirtą leidinį, mat meilė dažnai esti pamatinė jaunuomenės vertybė. Naujų Vydūno ir apie jį leistų knygų sutiktuvės Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje palydėtos Vydūno draugijos narių a cappella atliktomis Mažosios Lietuvos dainomis.
Kadangi Vydūno kūrinijoje išreiškiama idėja, jog žmogaus augimas vyksta trimis keliais – sau, tautai ir žmonijai – po muzikinės pertraukos renginio vedėja R. Vaitkuvienė pakvietė renginio dalyvius ir svečius padiskutuoti, kaip dažnai kasdieniniame gyvenime žmonės vadovaujasi šiuo principu. Diskusijai įsibėgėjus, Pagėgių krašto rašytoja, pedagogė Stasė Valužienė pastebėjo, kad šiuo metu visuomenėje ryškėja itin didelis atotrūkis tarp kartų ir teigė, jog vertėtų svarstyti, kaip suartinti skirtingų amžiaus grupių žmones. Svarstyta ir tėvų, švietimo įstaigų darbuotojų įtaka žmonių moraliniam tarpusavio suartėjimui. Jautria, gilia literatūrine gaida diskusiją papuošė bei nuskaidrino Vydūno draugijos nario, Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus (Ustronės k., Panevėžio r. sav.) muziejininko Audriaus Daukšos skaityta poezija iš lietuvių literatūros klasiko Justino Marcinkevičiaus eilėraščių ciklo „Pavasario balsai Pasandravy“ bei šio poeto eilėraštis „1989 m. Vasario 16-oji“.

Vydūno draugijos nariai dainavo Mažosios Lietuvos dainas.

Už įsimintiną, prasmingą, vydūniškąja gyvenimo filosofija alsuojančią popietę Vydūno draugijos nariams ir pirmininkui T. Stanikui įteiktas šakotis ir pagal šilutiškio liaudies medicinos eksperto, farmacininko, žolininko prof. Virgilijaus Skirkevičiaus receptūrą pagamintų natūralių arbatų iš Mažosios Lietuvos žolelių rinkiniai „Senosios Prūsijos lobiai“.
Pagėgiškiai įsigijo Vydūno draugijos išleistų knygų ir čia pat gavo šių veikalų rengėjų, leidėjų autografus.

Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės viešosios
bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja