Pagėgiškiai – Baltijos kelio 25-mečio sąšaukoje

Rugpjūčio 23-osios rytą Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje suskambo daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos…“. Tai trumputė Pagėgių savivaldybės Neįgaliųjų draugijos ansamblio „Rambynas“ repeticija prieš tolimą kelią, į kurį pagėgiškiai, kaip ir prieš 25-erius metus, išsiruošė su dideliu širdies virpesiu ir ašaromis akyse.

„Didžiuojamės, kad Pagėgiams atstovauti Baltijos kelio 25-mečio sąšaukoje suteikta garbė būtent jums, Neįgaliųjų draugijai. Pasirinkti stipriausi, iškiliausi krašto žmones, kurie nenuilstamai jį puoselėja ir garsina. Žinome, kad jūs esate stiprūs savo dvasia, kad jums gyvenimas lėmė įveikti ne tik būties sunkumus, bet būti pavyzdžiu aplinkiniams. Jūs tokie ir esate – savo darbais, aktyviu visuomeniniu gyvenimu, įvairiais kūrybiniais, meniniais renginiais įkvepiate ir sveikuosius, ir jaunimą“, – sakė bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, įteikdama draugijos pirmininkei Loretai Stašinskienei bibliotekos darbuotojų surinktus Pagėgių krašto žmonių palinkėjimus Lietuvai ir ateities kartoms.
„Tada, vykdami į Baltijos kelią ir nutiesę vilties tiltą per tris Baltijos šalis, nežinojome, kokie išbandymai mūsų laukia, nežinojome, kiek pastangų iš mūsų pareikalaus Laisvė, kurią reikia kasdien branginti. Ne lozungais, ne kalbomis ir pykčiu reikalaukime, kad Tėvynė mums viską duotų, bet mes, vieningai susitelkę, darbu ir meile saugokime Laisvę ir Lietuvą taip, kaip saugojo ir gynė ją mūsų tėvai“, – sakė ilgametė ansamblio narė Ema Jurkūnienė.
Delegacijai vadovavusi Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė perdavė Savivaldybės vadovų sveikinimus ir palinkėjimus išvykstantiems, teigė, kad ši diena pagėgiškiams išliks svarbi ir įsimintina, kaip ir anoji, Baltijos kelio diena prieš 25-erius metus, suvienijusi tautas ir pažadinusi ilgai kovai už Laisvę ir Nepriklausomybę.
Priminė, kad šiemet Baltijos kelyje pagėgiškiai stovės jau tik jiems vieniems skirtoje vietoje, o Pagėgių savivaldybės vėliava primins sąšaukos organizatoriams, kad turime savo savivaldybę ir renginyje dalyvaujame kaip atskiri, pilnateisiai ir pilnaverčiai prieš keturiolika metų įkurtos savivaldybės gyventojai.
Nepaisydami lietaus ir blogo oro, savo misiją pagėgiškiai atliko. Pumpėnų kaime (Pasvalio r.), toje pat vietoje, kur prieš 25-erius metus kartu su šilutiškiais stovėjo gražus būrys pagėgiškių, susiėmę už rankų dainavo, parašė palinkėjimą Lietuvai didžiojoje „Baltijos kelio sąšaukos“ knygoje. Taip pat perdavė voką su Pagėgių krašto žmonių palinkėjimais, šypsojosi ir žvelgė vieni kitiems į akis čia pat stovėjusiems likimo broliams – latviams, estams, o į Pagėgius parvežė Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pašventintos duonos kepalėlį ir nuoširdžiausius organizatorių linkėjimus savivaldybės merui Virginijui Komskiui, administracijos direktorei Dainorai Butvydienei.
Pagėgių neįgaliųjų draugijos nariai būtent šiems žmonėms dėkoja už geranoriškumą ir sudarytas puikias kelionės sąlygas.
Tik apie vidurnaktį pagėgiškiai sugrįžo namo. Grįžo su gera nuotaika, pakylėti, atlikę galbūt vieną svarbiausių savo gyvenimo darbų – nusilenkę Lietuvai, nusilenkę žemai, kartodami dainos žodžius „Kaip brangi esi, Žeme tu gimta. Nors būnu toli, tau širdy vieta“.
Elena Stankevičienė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė
Ingrida Jokšienė
Savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti. Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą