Pagėgiai šurmuliavo „Laiko labirintuose“

Savaitgalį Pagėgiai tradiciškai buvo panirę į „Laiko labirintus“ – vyko kiekvieną rudenį organizuojama krašto šventė. Šiemetinės šventė tema buvo rudens gėrybės ir Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejus.

Pagėgių krašto šventės iš kitų miestų švenčių išsiskiria marga šventine eisena miestelio gatvėmis.

 

Sportiškiausias Tarybos narys
Šventė prasidėjo sportiniais renginiais. Prie Pagėgių pagrindinės mokyklos naujai pastatytame sporto aikštyne, varžėsi 10 krepšinio entuziastų komandų Pagėgių savivaldybės mero taurei laimėti. Jaunimo grupėje iki 16 m. nepralenkiama buvo pagėgiškių komanda „Pasmerkti“. Antrą ir trečią vietas pasidalijo komandos „Meškučiai“ iš Natkiškių ir „Nemylimi“ iš Lumpėnų. 16 m. ir vyresniųjų grupėje triumfavo Lumpėnų „Topoliai“, finale įveikę Pagegių „Draugus“. Trečioji vieta atiteko „Abiturientams“ iš Pagėgių.
Bėgimo sporto mėgėjai savo jėgas išbandyti galėjo bėgdami iš Mikytų į Pagėgius. 16-35 m. amžiaus vyrų grupėje greičiausiai iš Mikytų į Pagėgius atskuodė Karolis Gečas, aplenkęs šilutiškį Robertą Petraitį ir trečią vietą užėmusį lumpėniškį Ovidijų Kriaučiūną. Moterų 16-35 m. amžiaus grupėje nepralenkiama buvo Erika Petrikauskaitė. Antrą ir trečiąją vietas pasidalijo Auksė Tvejorinaitė ir Rasa Sabaliauskaitė.
Amžiaus grupėje virš 35 m. prizinį trejetuką sudarė: daugkartinė nugalėtoja Daiva Kaubrienė aplenkusi Ritą Gečienę ir Loretą Gečienę. Tokio pat amžiaus vyrų grupėje pirmąją ir antrąją vietas pasidalijo Eligijus Kriaučiūnas ir Aloyzas Urbikas. Trečias šioje grupėje atbėgo ir sportiškiausio Pagėgių savivaldybės tarybos nario vardą pelnė Edgaras Kuturys.

Donelaitiškos krikštynos Pagėgių stuboje.

„Krištoliniai obuoliai“ – 4 bendruomenių atstovams
Pagėgių krašto šventė oficialiai buvo pradėta šventine eisena miestelio gatvėmis, kurios priešakyje žengė Šilutės vaikų meno mokyklos fanfarinis orkestras ir choreografinė grupė „Pamarys“. Parado dalyvius miestelėnai ir svečiai palydėjo į Pagėgių kultūros namų aikštę, kur stovėjo scena ir prasidėjo šventiniai renginiai.
Tradiciškai buvo apdovanoti gražiausiai besitvarkantys Pagėgių krašto gyventojai. Metų ūkio titulą šiais metais laimėjo ūkininkai Regina ir Algimantas Obrikai. Gražiausios sodybos titulą pelnė Lumpėnuose gyvenantys Irena ir Arvydas Kelneriai. Už gražiausiai tvarkomą daugiabučio teritoriją Pagėgių savivaldybėje apdovanoti Vilniaus g. 8 daugiabučio namo pirmo, antro ir trečio butų gyventojai.
Už geriausiai atspindėtą šventės temą (K. Donelaičio 300 m. sukakčiai) seniūnijų kiemeliuose, Pagėgių savivaldybės mero K. Komskio specialiais „Krištoliniais obuoliais“ buvo apdovanotos Pagėgių, Stoniškių, Natkiškių ir Lumpėnų bendruomenės.
Koncertinėje šventės dalyje renginio žiūrovams šoko ir dainavo įvairūs kolektyvai: Pagėgių kultūros centro tautinių šokių kolektyvas „Marguva“, Šilgalių kaimo folkloro kolektyvas „Kamana“, Pagėgių meno ir sporto mokyklos jaunių choras, Natkiškių kaimo kapela „Vaivorykštė“.
Vakarinėje renginio dalyje koncertavo Stasys Liupkevičius su „Armonika“, grupės „MG International“ bei „POP Ladies“.
Krašto šventę vainikavo UAB „Klaipėdos mėsinės“ dovanoti šventiniai fejerverkai.

Simonas SKUTULAS

Krašto ūkininkai savo rudens gėrybes demonstravo persirengę K. Donelaičio „Metų“ personažais.

Lumpėniškiai savo seniūnijos pavadinimą užrašė , anot jų pačių, ne vokiškai, o prūsiškai.

Šventės proga susirinkusius pasveikino Savivaldybės meras Virgilijus Komskis ir Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis.

Hits: 67

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite