Pagėgiai – gyvulių augintojų kraštas

Penktadienio vakarą į Pagėgių kultūros centro salę rinkosi kostiumuoti, gerai nusiteikę vyrai, į parankę jiems įsikabinusios kaukšėjo aukštakulniais dailiai susišukavusios ponios. Rinkosi Pagėgių krašto kaimų ūkininkai, gyvenantys iš nelengvo savo triūso ir Nemuno kartkartėmis užliejamų pievų gėrybių. Daug garbingų kaimiečių tą vakarą skubėjo į Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos praėjusių metų rezultatų aptarimo vakaronę.

Seimo vicepirmininko K. Komskio dovana atiteko ekologinio ūkio puoselėtojui Romaldui Mančui.

 

Garbingi svečiai
Kad vakaras – ne koks nors privalomas renginys, galėjai spręsti jau iš to, kad pirmoje eilėje salėje sėdėjo pati žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Be pagėgiškio Seimo Pirmininko pavaduotojo Kęsto Komskio, dar buvo atvykę Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, šio krašto žmonių į Seimą išrinktas Artūras Skardžius – visi didžiai susirūpinę ūkininkų reikalais, beje, ir rinkimai nebe už kalnų…
Svečių būrys buvo gana gausus: Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas, ūkininkų kolegos iš aplinkinių savivaldybių ir, žinoma, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, kiti Savivaldybės vadovai, seniūnai, klebonas ir kiti.
Užbėgant įvykiams už akių, galime painformuoti, kad vakaronė nuobodi nebuvo, kaip kartais galima prognozuoti, kai susirenka daug valdininkų ir jų klausosi gausi auditorija…

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas B. Pauža savo dovaną skyrė vyriausiam krašto ūkininkui Kasparui Grygelaičiui.

Už tradicinį ūkį
Pranešimą apie praėjusių metų nuveiktus darbus ir kaimo žmones slegiančius rūpesčius perskaitė ir iškalbingomis skaidrėmis iliustravo Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Remigijus Kelneris. Tas pranešimas nebuvo vien pakilių frazių ir pastebėjimų rinkinys. „Mes, Pagėgių krašto ūkininkai, tie, kurie likome Lietuvoje, Pagėgiuose, rodome norą ūkininkauti ir išlaikyti tradicinį Lietuvos žemės ūkį, su gyvuliais, paukščiais, arkliais. Norime auginti javus, bulves, kukurūzus, rapsus, pupas, pjauti šieną, gaminti šienainį…“ – kalbėjo R. Kelneris.
Anot pranešėjo, jam nesuprantamas, „labai valstietiškos kilmės“ Seimo nario teiginys, kad tradicinis žemės ūkis nieko nebevertas, kad reikia ieškoti vietos agroversle arba agroturizme.
Štai laikomų galvijų skaičiumi (848 savininkai laiko 19 422 galvijų) pagėgiškiai lenkia arba menkai tenusileidžia teritorija gerokai didesniems Šiaulių, Radviliškio, Marijampolės, Vilkaviškio rajonams (žiūrėk lentelę). Mėsinių galvijų per penkerius metus nuo 975 padaugėjo iki 3149. Džiūgauti per daug ir nereikėtų, mat gyvulių šio krašto kaimiečiai griebiasi negalėdami didesnės naudos išspausti iš varganų nederlingų čionykščių žemių – rugiai, avižos ir grikiai kai kuriuose plotuose ir teuždera.
Skyriaus pirmininkas priminė, kad Ūkininkų sąjungos skyrius Pagėgiuose kūrėsi dramatiškai, vienu metu veikė net du skyriai, kol galiausiai neliko nė vieno. „Tik 2012 m., sutikus ūkininkui Romaldui Mančui, buvo atkurta Pagėgių krašto ūkininkų sąjunga. Aktyvesni ir supratingesni ūkininkai prisijungė iškart. Kiti kaip įprasta, ne tik Pagėgiuose, lūkuriuoja, kol kelią pravalys kiti. Reikia daug kantrybės norint pakviesti ūkininkus jungtis į bendrą organizaciją ir paremti ją savo mokesčiu“, – reiškė apgailestavimą skyriaus pirmininkas. Po probleminės R. Kelnerio kalbos prasidėjo linksmesnė dalis – pasigirdo padėkos, dalytos dovanos.

Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Remigijus Kelneris apžvelgė praėjusių metų rezultatus.

Atskirai kalbėta apie kooperatyvo „Pienas LT“ kūrimą ir pagėgiškių dalyvavimą šiame procese. „Norėčiau skirti ypatingą dėmesį ūkininkams, kurie atrado drąsos ir jėgų atlaikyti begalinį spaudimą iš išorės. Spaudė ir spaudžia, ir perdirbėjai, verslininkai, bankininkai, drįstu pasakyti, ir Seimo nariai, kai kurie ministerijų darbuotojai. Net ir kaimynai ūkininkai, pasišaipydami iš drąsuolių, norinčių pakeisti beviltiška tapusią Lietuvos pieno gamintojų padėtį…“
Padėkos ir dovanos
Seimo vicepirmininko K. Komskio dovanos įteiktos ekologinio ūkio puoselėtojams Romaldui ir Irmai Mančams, modernaus melžiamų karvių ūkio šeimininkui Mindaugui Karkleliui, mėsinių galvijų auginantiems Robertui ir Redai Useliams, dideliam arklių žinovui ir veisėjui Vytautui Ališkevičiui, avių ūkį laikantiems Redai ir Donatui Aleknavičiams.
Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė padėkas įteikė visam LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriui, pieno ūkio savininkei, ilgametei ūkininkei Ona Dargužienei, pažangaus pieno ūkio šeimininkui Egonui Kenkliui.
Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas B. Pauža savo dovaną skyrė vyriausiu pavadintam krašto ūkininkui Kasparui Grygelaičiui ir ŽŪK „Piktupėnų javas“ pirmininkui Algirdui Steponavičiui.

Pagėgiškius ūkininkus pasveikino ir apie aktualijas kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Buvo pagerbti ir jaunieji ūkininkai, 2015 m dalyvavę jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programoje: Rimas Poška, Greta Kelnerytė, Tadas Kvietkus, Vygandas Kerpė, Justas Tutlys, ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ melžimo operatorius, aktyvus pagalbininkas gyvulių parodose Ričardas Čiužas.
Už paramą kuriant Pagėgių krašto ūkininkų skyrių Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas apdovanojo Pagėgių savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėją Algirdą Uselį.
Kadangi Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos skyriaus vedėjas R. Kelneris, be to, kad vadovauja ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“, yra ir mėgėjas eiliuoti, skambant jo eilėms, salėje esantieji buvo paraginti apsikabinti vieni su kitais: „Visiems – kurie sunkiai dirbo, kartais apsipyko, nesvarbu su kuo, ir neturėjo laiko ar galimybės ramiai atsitiesti, pamąstyti ir suprasti, kad gyvenimas tik vienas, – noriu paimti švelnų, taikų, lietuvišką apsikabinimą iš Stepono Januškos (jis ir „Studija“ koncertavo po oficialiosios dalies), Liudvikos Burzdžiuvienės ir perduoti garbingiems svečiams, kurie perduos visiems šalia esantiems, ir tokiu būdu visa salė gražiai apsikabins…“

Petras SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite