Pagėgiai – gyvulių augintojų kraštas

Penktadienio vakarą į Pagėgių kultūros centro salę rinkosi kostiumuoti, gerai nusiteikę vyrai, į parankę jiems įsikabinusios kaukšėjo aukštakulniais dailiai susišukavusios ponios. Rinkosi Pagėgių krašto kaimų ūkininkai, gyvenantys iš nelengvo savo triūso ir Nemuno kartkartėmis užliejamų pievų gėrybių. Daug garbingų kaimiečių tą vakarą skubėjo į Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos praėjusių metų rezultatų aptarimo vakaronę.

Seimo vicepirmininko K. Komskio dovana atiteko ekologinio ūkio puoselėtojui Romaldui Mančui.

 

Garbingi svečiai
Kad vakaras – ne koks nors privalomas renginys, galėjai spręsti jau iš to, kad pirmoje eilėje salėje sėdėjo pati žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Be pagėgiškio Seimo Pirmininko pavaduotojo Kęsto Komskio, dar buvo atvykę Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, šio krašto žmonių į Seimą išrinktas Artūras Skardžius – visi didžiai susirūpinę ūkininkų reikalais, beje, ir rinkimai nebe už kalnų…
Svečių būrys buvo gana gausus: Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas, ūkininkų kolegos iš aplinkinių savivaldybių ir, žinoma, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, kiti Savivaldybės vadovai, seniūnai, klebonas ir kiti.
Užbėgant įvykiams už akių, galime painformuoti, kad vakaronė nuobodi nebuvo, kaip kartais galima prognozuoti, kai susirenka daug valdininkų ir jų klausosi gausi auditorija…

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas B. Pauža savo dovaną skyrė vyriausiam krašto ūkininkui Kasparui Grygelaičiui.

Už tradicinį ūkį
Pranešimą apie praėjusių metų nuveiktus darbus ir kaimo žmones slegiančius rūpesčius perskaitė ir iškalbingomis skaidrėmis iliustravo Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Remigijus Kelneris. Tas pranešimas nebuvo vien pakilių frazių ir pastebėjimų rinkinys. „Mes, Pagėgių krašto ūkininkai, tie, kurie likome Lietuvoje, Pagėgiuose, rodome norą ūkininkauti ir išlaikyti tradicinį Lietuvos žemės ūkį, su gyvuliais, paukščiais, arkliais. Norime auginti javus, bulves, kukurūzus, rapsus, pupas, pjauti šieną, gaminti šienainį…“ – kalbėjo R. Kelneris.
Anot pranešėjo, jam nesuprantamas, „labai valstietiškos kilmės“ Seimo nario teiginys, kad tradicinis žemės ūkis nieko nebevertas, kad reikia ieškoti vietos agroversle arba agroturizme.
Štai laikomų galvijų skaičiumi (848 savininkai laiko 19 422 galvijų) pagėgiškiai lenkia arba menkai tenusileidžia teritorija gerokai didesniems Šiaulių, Radviliškio, Marijampolės, Vilkaviškio rajonams (žiūrėk lentelę). Mėsinių galvijų per penkerius metus nuo 975 padaugėjo iki 3149. Džiūgauti per daug ir nereikėtų, mat gyvulių šio krašto kaimiečiai griebiasi negalėdami didesnės naudos išspausti iš varganų nederlingų čionykščių žemių – rugiai, avižos ir grikiai kai kuriuose plotuose ir teuždera.
Skyriaus pirmininkas priminė, kad Ūkininkų sąjungos skyrius Pagėgiuose kūrėsi dramatiškai, vienu metu veikė net du skyriai, kol galiausiai neliko nė vieno. „Tik 2012 m., sutikus ūkininkui Romaldui Mančui, buvo atkurta Pagėgių krašto ūkininkų sąjunga. Aktyvesni ir supratingesni ūkininkai prisijungė iškart. Kiti kaip įprasta, ne tik Pagėgiuose, lūkuriuoja, kol kelią pravalys kiti. Reikia daug kantrybės norint pakviesti ūkininkus jungtis į bendrą organizaciją ir paremti ją savo mokesčiu“, – reiškė apgailestavimą skyriaus pirmininkas. Po probleminės R. Kelnerio kalbos prasidėjo linksmesnė dalis – pasigirdo padėkos, dalytos dovanos.

Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Remigijus Kelneris apžvelgė praėjusių metų rezultatus.

Atskirai kalbėta apie kooperatyvo „Pienas LT“ kūrimą ir pagėgiškių dalyvavimą šiame procese. „Norėčiau skirti ypatingą dėmesį ūkininkams, kurie atrado drąsos ir jėgų atlaikyti begalinį spaudimą iš išorės. Spaudė ir spaudžia, ir perdirbėjai, verslininkai, bankininkai, drįstu pasakyti, ir Seimo nariai, kai kurie ministerijų darbuotojai. Net ir kaimynai ūkininkai, pasišaipydami iš drąsuolių, norinčių pakeisti beviltiška tapusią Lietuvos pieno gamintojų padėtį…“
Padėkos ir dovanos
Seimo vicepirmininko K. Komskio dovanos įteiktos ekologinio ūkio puoselėtojams Romaldui ir Irmai Mančams, modernaus melžiamų karvių ūkio šeimininkui Mindaugui Karkleliui, mėsinių galvijų auginantiems Robertui ir Redai Useliams, dideliam arklių žinovui ir veisėjui Vytautui Ališkevičiui, avių ūkį laikantiems Redai ir Donatui Aleknavičiams.
Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė padėkas įteikė visam LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriui, pieno ūkio savininkei, ilgametei ūkininkei Ona Dargužienei, pažangaus pieno ūkio šeimininkui Egonui Kenkliui.
Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas B. Pauža savo dovaną skyrė vyriausiu pavadintam krašto ūkininkui Kasparui Grygelaičiui ir ŽŪK „Piktupėnų javas“ pirmininkui Algirdui Steponavičiui.

Pagėgiškius ūkininkus pasveikino ir apie aktualijas kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Buvo pagerbti ir jaunieji ūkininkai, 2015 m dalyvavę jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programoje: Rimas Poška, Greta Kelnerytė, Tadas Kvietkus, Vygandas Kerpė, Justas Tutlys, ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ melžimo operatorius, aktyvus pagalbininkas gyvulių parodose Ričardas Čiužas.
Už paramą kuriant Pagėgių krašto ūkininkų skyrių Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas apdovanojo Pagėgių savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėją Algirdą Uselį.
Kadangi Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos skyriaus vedėjas R. Kelneris, be to, kad vadovauja ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“, yra ir mėgėjas eiliuoti, skambant jo eilėms, salėje esantieji buvo paraginti apsikabinti vieni su kitais: „Visiems – kurie sunkiai dirbo, kartais apsipyko, nesvarbu su kuo, ir neturėjo laiko ar galimybės ramiai atsitiesti, pamąstyti ir suprasti, kad gyvenimas tik vienas, – noriu paimti švelnų, taikų, lietuvišką apsikabinimą iš Stepono Januškos (jis ir „Studija“ koncertavo po oficialiosios dalies), Liudvikos Burzdžiuvienės ir perduoti garbingiems svečiams, kurie perduos visiems šalia esantiems, ir tokiu būdu visa salė gražiai apsikabins…“

Petras SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Prancūzijos prezidentas E. Macronas pažadėjo, kad Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo prancūzų tautai, kad nuo gaisro nukentėjusi Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta. Valstybės vadovas tai pareiškė pirmadienį vėlai vakare aikštėje prie katedros.  „Aš jums pažadu, kad mes atstatysime katedrą. Visi kartu. Nuo rytdienos bus pradėtos rinkti lėšos tiek Prancūzijoje, tiek užsienyje“, – sakė E. Macronas. „Ši katedra – Prancūzijos istorijos dalis. Mes ja didžiuojamės, mes ją pastatėme prieš daugiau kaip 800 metų, mes ją gražinome ir plėtėme šimtmetis po šimtmečio“, – priminė prezidentas. „Aš

Trečiadienį bus tikrinama Gyventojų perspėjimo sistema

Trečiadienį, balandžio 17 dieną, 11.52 val., bus tikrinama Perspėjimo sistema. Šalies gyventojai girdės sirenų gausmą, centralizuoto valdymo sirenos bus įjungtos garsiniu signalu „Dėmesio visiems“, taip pat gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus apie sistemos patikrinimą.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atkreipia dėmesį, kad šie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos priims tik tie telefonai, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija. Telefonų nustatymo instrukcijos ir daugiau informacijos apie šią sistemą pateikiama interneto svetainėje www.lt72.lt. Patikrinimo

Tiksliuosius mokslus Lietuvoje bus galima studijuoti nemokamai

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad jo vadovaujama ministerija iš vidinių resursų rems tų tiksliuosius mokslus nusprendusių studijuoti jaunuolių bakalauro mokslus, kurie nepateks į valstybės finansuojamas vietas. Tokiu būdu visiems informatikos, inžinerinių technologijų, matematikos ir gyvybės mokslus studijuojantiems jaunuoliams Lietuvos universitetuose ir kolegijose mokslas bus nemokamas.  Pasak ministro V. Sinkevičiaus, tokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, o tikslieji mokslai yra ekonomikos variklis, todėl nuspręsta, finansuojant studijas, paskatinti jaunuolius studijuoti tiksliuosius mokslus. „Valstybė nebegali blaškytis, kvalifikuotų specialistų, ypač informacinių