Pagėgiai – gyvulių augintojų kraštas

Penktadienio vakarą į Pagėgių kultūros centro salę rinkosi kostiumuoti, gerai nusiteikę vyrai, į parankę jiems įsikabinusios kaukšėjo aukštakulniais dailiai susišukavusios ponios. Rinkosi Pagėgių krašto kaimų ūkininkai, gyvenantys iš nelengvo savo triūso ir Nemuno kartkartėmis užliejamų pievų gėrybių. Daug garbingų kaimiečių tą vakarą skubėjo į Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos praėjusių metų rezultatų aptarimo vakaronę.

Seimo vicepirmininko K. Komskio dovana atiteko ekologinio ūkio puoselėtojui Romaldui Mančui.

 

Garbingi svečiai
Kad vakaras – ne koks nors privalomas renginys, galėjai spręsti jau iš to, kad pirmoje eilėje salėje sėdėjo pati žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Be pagėgiškio Seimo Pirmininko pavaduotojo Kęsto Komskio, dar buvo atvykę Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, šio krašto žmonių į Seimą išrinktas Artūras Skardžius – visi didžiai susirūpinę ūkininkų reikalais, beje, ir rinkimai nebe už kalnų…
Svečių būrys buvo gana gausus: Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas, ūkininkų kolegos iš aplinkinių savivaldybių ir, žinoma, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, kiti Savivaldybės vadovai, seniūnai, klebonas ir kiti.
Užbėgant įvykiams už akių, galime painformuoti, kad vakaronė nuobodi nebuvo, kaip kartais galima prognozuoti, kai susirenka daug valdininkų ir jų klausosi gausi auditorija…

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas B. Pauža savo dovaną skyrė vyriausiam krašto ūkininkui Kasparui Grygelaičiui.

Už tradicinį ūkį
Pranešimą apie praėjusių metų nuveiktus darbus ir kaimo žmones slegiančius rūpesčius perskaitė ir iškalbingomis skaidrėmis iliustravo Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Remigijus Kelneris. Tas pranešimas nebuvo vien pakilių frazių ir pastebėjimų rinkinys. „Mes, Pagėgių krašto ūkininkai, tie, kurie likome Lietuvoje, Pagėgiuose, rodome norą ūkininkauti ir išlaikyti tradicinį Lietuvos žemės ūkį, su gyvuliais, paukščiais, arkliais. Norime auginti javus, bulves, kukurūzus, rapsus, pupas, pjauti šieną, gaminti šienainį…“ – kalbėjo R. Kelneris.
Anot pranešėjo, jam nesuprantamas, „labai valstietiškos kilmės“ Seimo nario teiginys, kad tradicinis žemės ūkis nieko nebevertas, kad reikia ieškoti vietos agroversle arba agroturizme.
Štai laikomų galvijų skaičiumi (848 savininkai laiko 19 422 galvijų) pagėgiškiai lenkia arba menkai tenusileidžia teritorija gerokai didesniems Šiaulių, Radviliškio, Marijampolės, Vilkaviškio rajonams (žiūrėk lentelę). Mėsinių galvijų per penkerius metus nuo 975 padaugėjo iki 3149. Džiūgauti per daug ir nereikėtų, mat gyvulių šio krašto kaimiečiai griebiasi negalėdami didesnės naudos išspausti iš varganų nederlingų čionykščių žemių – rugiai, avižos ir grikiai kai kuriuose plotuose ir teuždera.
Skyriaus pirmininkas priminė, kad Ūkininkų sąjungos skyrius Pagėgiuose kūrėsi dramatiškai, vienu metu veikė net du skyriai, kol galiausiai neliko nė vieno. „Tik 2012 m., sutikus ūkininkui Romaldui Mančui, buvo atkurta Pagėgių krašto ūkininkų sąjunga. Aktyvesni ir supratingesni ūkininkai prisijungė iškart. Kiti kaip įprasta, ne tik Pagėgiuose, lūkuriuoja, kol kelią pravalys kiti. Reikia daug kantrybės norint pakviesti ūkininkus jungtis į bendrą organizaciją ir paremti ją savo mokesčiu“, – reiškė apgailestavimą skyriaus pirmininkas. Po probleminės R. Kelnerio kalbos prasidėjo linksmesnė dalis – pasigirdo padėkos, dalytos dovanos.

Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Remigijus Kelneris apžvelgė praėjusių metų rezultatus.

Atskirai kalbėta apie kooperatyvo „Pienas LT“ kūrimą ir pagėgiškių dalyvavimą šiame procese. „Norėčiau skirti ypatingą dėmesį ūkininkams, kurie atrado drąsos ir jėgų atlaikyti begalinį spaudimą iš išorės. Spaudė ir spaudžia, ir perdirbėjai, verslininkai, bankininkai, drįstu pasakyti, ir Seimo nariai, kai kurie ministerijų darbuotojai. Net ir kaimynai ūkininkai, pasišaipydami iš drąsuolių, norinčių pakeisti beviltiška tapusią Lietuvos pieno gamintojų padėtį…“
Padėkos ir dovanos
Seimo vicepirmininko K. Komskio dovanos įteiktos ekologinio ūkio puoselėtojams Romaldui ir Irmai Mančams, modernaus melžiamų karvių ūkio šeimininkui Mindaugui Karkleliui, mėsinių galvijų auginantiems Robertui ir Redai Useliams, dideliam arklių žinovui ir veisėjui Vytautui Ališkevičiui, avių ūkį laikantiems Redai ir Donatui Aleknavičiams.
Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė padėkas įteikė visam LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriui, pieno ūkio savininkei, ilgametei ūkininkei Ona Dargužienei, pažangaus pieno ūkio šeimininkui Egonui Kenkliui.
Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas B. Pauža savo dovaną skyrė vyriausiu pavadintam krašto ūkininkui Kasparui Grygelaičiui ir ŽŪK „Piktupėnų javas“ pirmininkui Algirdui Steponavičiui.

Pagėgiškius ūkininkus pasveikino ir apie aktualijas kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Buvo pagerbti ir jaunieji ūkininkai, 2015 m dalyvavę jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programoje: Rimas Poška, Greta Kelnerytė, Tadas Kvietkus, Vygandas Kerpė, Justas Tutlys, ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ melžimo operatorius, aktyvus pagalbininkas gyvulių parodose Ričardas Čiužas.
Už paramą kuriant Pagėgių krašto ūkininkų skyrių Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas apdovanojo Pagėgių savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėją Algirdą Uselį.
Kadangi Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos skyriaus vedėjas R. Kelneris, be to, kad vadovauja ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“, yra ir mėgėjas eiliuoti, skambant jo eilėms, salėje esantieji buvo paraginti apsikabinti vieni su kitais: „Visiems – kurie sunkiai dirbo, kartais apsipyko, nesvarbu su kuo, ir neturėjo laiko ar galimybės ramiai atsitiesti, pamąstyti ir suprasti, kad gyvenimas tik vienas, – noriu paimti švelnų, taikų, lietuvišką apsikabinimą iš Stepono Januškos (jis ir „Studija“ koncertavo po oficialiosios dalies), Liudvikos Burzdžiuvienės ir perduoti garbingiems svečiams, kurie perduos visiems šalia esantiems, ir tokiu būdu visa salė gražiai apsikabins…“

Petras SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar Šilutė taps gražiausiu Lietuvos miestu?

Po naujos autobusų stoties, autobusų parko ir kelių prekybos centrų atidarymo švenčių šilutiškiai negailėjo pagyrų Šilutės r. valdžiai. Nors iki tol būta visko… Atvykėliai iki šiol liaupsina Šilutės miestą. Kai kas pastebi, kad Šilutės rajono valdžia užsimojo pasiekti, kad Šilutė taptų gražiausiu Lietuvos miestu. Pokalbio metu tai patvirtino Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, su kurio kalbėjomės apie vykdomus projektus ir ateities planus. Šilokarčemos kvartalas ir stadionas Planuojama sutvarkyti istorinį Šilokarčemos kvartalą, nuo kurio prasidėjo Šilutės istorija, sudaryti palankias

Šilutės Rotary klubo 25-metis ir Lietuvos Rotary apygardos 5-metis paminėti Kintuose

Šeštadienio popietę netoli Kintų, ant Minijos upės kranto įsikūrusiame „Mėlynojo karpio“ turizmo komplekse plaikstėsi vėliavos su Rotary organizacijos ženklais, skambėjo muzika, klegėjo broliški rotariečių balsai… Čia vyko Šilutės Rotary klubo 25-erių metų veiklos sukakties minėjimas, kartu ir Rotary International 1462 Lietuvos apygardos gyvavimo penkmetis. Susirinkus beveik visiems Šilutės Rotary klubo dabartiniams nariams ir aktyviausiems šio klubo garbės nariams, pasitikus svečius iš kitų klubų, rikiavosi iškilminga Rotary eisena. Skambant pučiamųjų ansamblio „Pamario Brass“ (vad. Gražvydas Raila, beje, Šilutės Rotary klubo narys)

Vasarą Šilutės rajono vaikams yra ką pasiūlyti

Kasmet prasidėjus vasarai, tėvams tenka nelengva užduotis – pasirūpinti, kuo užimti savo vaikus. Juk norisi, kad mažieji laiką leistų turiningai, kad ko nors išmoktų. Šią vasarą Šilutės rajone veiks ne viena lopšelio-darželio grupė, mokiniai galės vykti į įvairias stovyklas, lankyti edukacines pamokas. Tėveliai ramūs Tėvų pageidavimu vasarą Šilutėje veiks du vaikų lopšeliai-darželiai: „Žibutė“ ir „Ąžuoliukas“, liepą darželiai veiks Žemaičių Naumiestyje ir Švėkšnoje, o rugpjūtį – Kintų pagrindinė mokykla. Jeigu per vasarą vis dėlto nėra kur palikti mažųjų, Šilutės r. savivaldybės

Darbo vietoje – nematomas alinantis priešas

Samdomų darbuotojų karjeros vingiai kartais gali priklausyti nuo nematomų, tačiau gerai girdimų aplinkybių. Darbo erdvių poveikį dirbantiesiems nagrinėjusios Lietuvos mokslininkės teigia, kad pati darbo vieta ne tik aiškiai veikia mūsų savijautą, didina ar mažina motyvaciją ir taip netiesiogiai lemia verslo rezultatus, tačiau gali turėti ir nepageidaujamą poveikį – skatinti išeiti iš darbo. Mokslininkai perspėja: labiausiai darbuotojų norą išeiti iš darbo gali padidinti ne netinkama temperatūra, prastas apšvietimas ar oro kokybė, bet per didelis triukšmo fonas. „Akustinis komfortas biuruose dažniausiai lemia