Pagarbos ir atminties salvės „Tilžės akto“ 100-mečio šviesoje

Astos Andriulienės nuotr.

Tauta gyva, kol mena, kol gerbia, įprasmina. Tautos didžiavyrių nuopelnai, darbai, nulėmę valstybės tėkmę, išlikimą, tapatumą, mus įkvepia, orientuoja, įpareigoja. Leidžia būti unikaliais, su savo autentišku tautos veidu tautų vandenyne ir didele viltimi, kad dar būsim, kaip tauta dar neišnyksim.

Tokioms mintims nuteikė Pagėgių meno ir sporto mokyklos mokinių choro patriotinės dainos bei garbūs svečiai, kurie sveikino pagėgiškius, miesto svečius ir visą Mažąją Lietuvą ypatingo „Tilžės akto“ 100–mečio jubiliejaus proga ne bet kur, o pačioje Mažosios Lietuvos širdyje, Pagėgiuose, – mieste, kurio savivaldybės teritorija nedaloma priklauso Mažajai Lietuvai.
Iškilmės prasidėjo paminklinio ženklo atidengimu Lietuvos savanoriams, Pagėgių žemės sūnums, kovojusiems už lietuvybę ir Lietuvos suvienijimą, Vyčio Kryžiaus kavalieriui Jonui Šimkui ir eiliniam Jurgiui Civinskui. Prisiminti tautos garbingų vyrų veiklą, jų asmeninio gyvenimo pavyzdį, paveikusį lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės ateitį, kryptį, būti garbingais tos atminties saugotojais ir tęsėjais kvietė sveikinę ir paminklinį ženklą atidengę Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas, dukart Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius pulkininkas leitenantas Gintaras Korizna. Lietuvos Respublikos Seimo narys Ričardas Juška dėkojo pagėgiškiams už pagarbą savo krašto praeičiai, o paminklinį ženklą pašventinęs Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis priminė visiems bendražmogišką pareigą – būti atsakingais prieš Dievą ir vienas kitą.
Pagarbos salvės
Tylos minutę už visus žuvusius dėl Lietuvos laisvės sudraskė pagarbos salvės: pirmoji – už tądien įamžintus Joną Šimkų ir Jurgį Civinską, antroji – už Mažąją Lietuvą, trečioji buvo skirta Tėvynei Lietuvai. Ginklu saliutavo Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai, vadovaujami kuopos vado Sauliaus Slavinsko.
Nusifotografavus šauliai pakvietė susirinkusiuosius į eiseną, kuriai vadovavo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio šaulių 7-os rinktinės vadas, atsargos majoras Kęstutis Bauža. Žingsnių tempą diktavo Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestro būgnininkai. Darniu žingsniu eiseną papuošė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnai. Viršum skaisčios žiemos saulės nušviestos eisenos plaikstėsi tautinė trispalvė, Mažosios Lietuvos, Šaulių sąjungos, Pagėgių savivaldybės vėliavos.
Pagėgių miesto parke, prie skulptoriaus Stepono Juškos skulptūros, kur didžioji Lietuva tarsi kūdikį glaudžia Mažąją, susirinkusieji turėjo galimybę vėl ir vėl suvokti tų 24 protingų politikų, visuomenės veikėjų ryžtą ir norą vienyti ne tik istorines Lietuvos žemes, bet ir priglausti teritoriškai mažąją sesę. Tą Lietuvos dalį, kuri dovanojo knygnešių pečiais išnešiotą lietuvišką kalbą, raštą, literatūros ir gramatikos šviesą, tautinį kostiumą, ūkio modernumą ir lietuvybę apskritai. Sveikinimo žodį tarė Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, su kuriuo šventėn į Pagėgius atvyko didelis būrys lietuvių iš Karaliaučiaus krašto.


Paroda ir koncertas
Kultūros centre visų sušalusių laukė ypatinga Jono Šimkaus gyvenimo veiklos ir kovų už lietuvybę paroda, kuriai eksponatus paskolino Jono Šimkaus giminaičiai, ir įstabus Lietuvos kariuomenės Jūrų laivyno orkestro, vadovaujamo maestro Egidijaus Mikniaus, koncertas. Skambėjo tranki muzika, maršai ir tik Pagėgiams skirtos populiarių dainų improvizacijos.
Ši „Tilžės akto“ 100-mečio ir savanorių įamžinimo diena – darnaus, sutelkto darbo rezultatas, todėl pirmiausia buvo prisiminta Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio potvarkiu dar prieš dvejus metus sudaryta darbo grupė savanorių įamžinimui. Ją sudarė meras, administracijos direktorė Dainora Butvydienė, savanorių įamžinimo iniciatorius, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje valdybos narys Ernestas Lukoševičius, Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius, Lietuvos šaulių sąjungos Kęstučio šaulių 7-os rinktinės vadas atsargos majoras Kęstutis Bauža, enciklopedijos „Lietuvos karžygiai“ sudarytojas, savanorių įamžinimo entuziastas, įamžinimo ženklų autorius Vilius Kavaliauskas, Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės mero patarėja Rita Vidraitė, Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, nevyriausybinių organizacijų koordinatorius Edmundas Incius ir Klaipėdos universiteto Teatro katedros docentas, savanorio Jono Šimkaus sūnėnas Gediminas Šimkus. Šis žmogus visą savo gyvenimą paskyrė tvirtų lietuvininkų tėvo Mikelio ir dėdės Jono gyvenimo ir veiklos įamžinimui, įprasminimui, tačiau šios dienos nesulaukė. Pagėgiuose gegužę įvykęs darbo grupės posėdis p. Gediminui buvo paskutinis, liga pasiglemžė jį po keleto mėnesių, o „Tilžės akto“ dieną visi susirinkę jo atminimą galėjome pagerbti tik minute tylos.
Iškilmingos akimirkos
Nepaliko abejingų akimirka, kai skambant Beatričės Grincevičiūtės atliekamai dainai „Tykiai tykiai Nemunėlis teka…“ pagarbiai buvo įnešta Amžinoji Rambyno kalno knyga, kurioje tądien pasirašė visi garbūs svečiai – konferencijoje pranešimus skaitę Algirdas Matulevičius, Gedimino Šimkaus duktė Rasa Šimkutė, dr. Milda Janiūnaitė, Liudvika Burzdžiuvienė, Sigitas Šamborskis. Savo mintis ir linkėjimus Mažajai Lietuvai knygoje suguldė kiti garbūs svečiai, šventėje dalyvavę Jono Šimkaus giminės, šauliai, politikai, Karaliaučiaus krašto lietuviai ir visi kiti pageidavusieji.
Konferencijos metu pagėgiškiai turėjo galimybę pamatyti Lietuvoje dar nedemonstruotą, LRT studijoje sukurtą filmą „Lūkesčių metai. Tilžės aktas“. Šventės organizatoriams pavyko sujungti Mažosios Lietuvos „Tilžės akto“ 100-metį švenčiančią Šilutę ir Pagėgius. Teletilto metu vieni kitą pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis ir Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris. Apsikeista smagiomis frazėmis, mažlietuviškais žodžiais ir Mažosios Lietuvos vienybės pajautimu.
Akį malonino ir klausą džiugino pagėgiškių mylimas Petras Venslovas ir etnologė Daiva Šeškauskaitė, parodę, apdainavę Vydūną poezijos impresijoje. Vakarą vainikavo „Tilžės akto“ 100-mečio medalių už darbą Mažosios Lietuvos vardan įteikimas labiausiai to nusipelniusiems.

Vyriausioji specialistė
Ingrida Jokšienė

Astos Andriulienės nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Angelų sapnai“ Rusnėje

Kovo 22 d. 16 val. tapybos paroda „Angelų sapnai” bus pristatoma Salos etnokultūros ir informacijos centre, Rusnėje.  Mūsų požiūris į Angelus, jų įsivaizdavimas labai skirtingi. Vieniems Angelai – vaikystės svajonių jaukumas,kitiems – didžiulė parama, paguoda ir stiprybė… dar kitiems – nejaučiamas, nematomas ir gal būt erzinantis girdėjimas…tačiau daugumai iš mūsų Angelas yra mįslinga jėga, kuris susieja žemiškąjį ir tą, kitą pasaulį. Įdomus Violetos Astrauskienės pasaulis. Apie savo kūrybą Violeta yra pasakiusi: „Menas, kurį aš kuriu, – tai šiek tiek filosofinės,

Specialistai primena: pasiskiepyti nuo erkių kuo anksčiau – tuo geriau

Šylantys pavasario orai naujam sezonui prižadins ne tik gamtą, bet ir erkes, kurių platinamomis ligomis Lietuvoje kasmet suserga keli tūkstančiai žmonių. Draudikai pastebi, kad kovo mėnuo yra tarsi riba, po kurios atsiranda reali galimybė apsikrėsti erkių pernešamomis ligomis su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis sveikatai. Tuo pačiu tai  ir tinkamiausias metas pasiskiepyti pirmąja vakcina iš trijų būtinų. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, pranešimų apie erkių sukeltus susirgimus pasitaiko ir žiemą. Tuo tarpu pavasarį anksčiausiai  užfiksuotas atvejis nutiko jau kovo 8 dieną,

VMI skelbs pajamų ir turto deklaravimo startą

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) netrukus paskelbs apie gyventojų pajamų ir turto deklaravimo startą. VMI praneša šiemet daugiau kaip 1,9 mln. gyventojų jau paruošusi preliminariąsias pajamų deklaracijas. 1,4 mln. gyventojų jas galės pateikti vos keliais mygtukų paspaudimais. Patogiausia ir greičiausia tai padaryti e. būdu – pasinaudojant e.VMI programėle išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, arba Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS), pabrėžia VMI. Deklaravimo pradžią VMI paskelbs specialiame renginyje žiniasklaidai trečiadienį. Tą pačią dieną gyventojų pajamų bei turto deklaravimo naujovės bus pristatomos ir visų