Pagalba „nusėdusiam“ automobilio akumuliatoriui

Atšalus orams, kad automobilio akumuliatorius yra išsikrovęs, dažniausiai paaiškėja būtent tada, kai prireikia kur nors skubiai važiuoti.

Kaip suktis iš tokios padėties?

Kokie veiksmai yra efektyvūs, o kurių reikėtų vengti?

Atsakydami į šiuos klausimus, automobilių detalių prekybos įmonės „AD Baltic“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad net solidų vairavimo stažą turintys automobilininkai dažnai painioja su akumuliatoriais susijusių problemų priežastis ir pasekmes. Kitaip nei padangų, akumuliatoriaus dėvėjimosi požymių išoriškai negalime pamatyti, todėl „nei iš šio, nei iš to“ neužsivedantis automobilis beveik visada būna nemaloni staigmena. Problemos kaltininku tampa akumuliatorius ir suskumbama jį keisti. 

Deja, nežinant tikrosios priežasties, naujas akumuliatorius padės neilgam – po kurio laiko teks susidurti su tokiomis pat problemomis. Todėl vos pastebėję, kad automobilio variklį sunku užvesti, kreipkitės į specialistus. Kartais akumuliatorių labai greitai iškrauna gausi elektros įranga – galinga garso aparatūra, papildomi žibintai, šildomos sėdynės, dažnai montuojamos net kelios apsaugos sistemos ir ypač grandinėje atsiradęs srovės nuotėkis. Dažnai vairuotojas apie tai net nepagalvoja.

„AD Baltic“ ekspertų teigimu, kartais net tokios smulkmenos, kaip nešvarūs akumuliatoriaus poliai didina pasipriešinimą srovės tekėjimui į gnybtus ir pasunkina variklio užvedimą. Važiuojant trumpus atstumus patartina išjungti nereikalingus galią naudojančius prietaisus, kad kuo daugiau elektros srovės liktų akumuliatoriui įkrauti. Prie 12 voltų lizdo prijungę akumuliatoriaus „sargą“, galėsite stebėti akumuliatoriaus įkrovimo lygį ir laiku jį įkrauti. Visi automobilio elektros prietaisai, įjungti vienu metu, sunaudoja tris kartus daugiau elektros energijos negu automobilio generatorius gali pagaminti, tad trūkstamas energijos kiekis naudojamas iš akumuliatoriaus.

Tais atvejais, kai susiruošus į kelionę staiga paaiškėja, jog akumuliatorius yra visiškai išsikrovęs, efektyviausias būdas pajudėti iš vietos – užvedimo laidais „pasiskolinti“ kito automobilio energijos. Tačiau tokios gelbėjimo operacijos metu, prijungus vadinamuosius „krokodilus“, susidaro dideli srovės svyravimai, kurie gali pakenkti visai elektros sistemai. Todėl automobilis, besidalijantis energija, turėtų stovėti neužvestas ir išjungta degimo sistema.

Jei niekas neturi užvedimo laidų, automobilį su mechanine pavarų dėže galima bandyti užvesti patempus buksyru. Tačiau „AD Baltic“ ekspertai perspėja, kad tokiu atveju reikėtų saugotis rizikų, susijusių su slidžiu keliu ir apšalusiais langais. Įjungus pavarą ir atleidus sankabą, traukiamos mašinos ratai blokuojami – jie pradeda slysti, todėl automobilis gali „iššokti“ į priešpriešinio eismo juostą ar atsistoti skersai kelio. Be to, apšarmoję langai trukdo įvertinti atstumą iki „gelbėtojo“ mašinos galo bei pastebėti kitas kliūtis.

Dar vienas gelbėjimo būdas senam ir silpnam akumuliatoriui – laikymas šiltoje patalpoje. Žinant automobilio problemas, pradedančias kamuoti šaltuoju metų laiku, vakare galima akumuliatorių išsiimti, parsinešti namo, o rytą – grąžinti į jo „darbo“ vietą. Jei to padaryti neįmanoma, „AD Baltic“ ekspertai pataria bandyti sušildyti bateriją ant jos uždėjus karšto vandens pūslę ir palaikius maždaug dešimt minučių, kol akumuliatorius sušils.

 

Visiškai išsikrovusio akumuliatoriaus automobilyje tradiciniais būdais (t. y. tikintis, kad pakaks automobilio generatoriaus darbo) įkrauti neįmanoma. Reikia jį įkrauti stacionariai, o geriausia – patikėti specialistui. „AD Baltic“ specialistai perspėja, kad perkrauto ir nevisiškai įkrauto akumuliatoriaus veikimo laikas sutrumpėja keletą kartų.

Įkrauti „tuščią“ akumuliatorių užtrunka ne mažiau kaip 20 valandų, kai ši procedūra atliekama šildomoje patalpoje. Svarbu ir tai, kad iškrautą akumuliatorių būtina kiek įmanoma greičiau įkrauti. Priešingu atveju jis bus sugadintas – cheminės reakcijos (sulfatizacija) taip paveikia plokštes, kad jos nebegali nei priimti, nei atiduoti energijos.

„AD Baltic“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Taip pat skaitykite