Pagal Lietuvos savivaldybių indeksą Šilutė – tarp geriausiųjų

Šilutė Lietuvos savivaldybių reitinge šiemet su Panevėžio, Kėdainių, Radviliškio ir Neringos savivaldybėmis dalijasi 7-11 vietas 54 mažųjų savivaldybių reitinge. Pernai Šilutės r. savivaldybės reitingas buvo penktas.

Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.
Galima pasidžiaugti, kad Šilutėje daugėjo užsienio investicijų. Verslas čia gana aktyvus, veikiančių ūkio subjektų daugiau negu vidutiniškai: 1000 gyventojų jų teko 2,2 lyginant su 1,8 šalies vidurkiu.
Deja, ir pernai Šilutėje buvo aktuali gyventojų mažėjimo problema – 2016 m. gyventojų sumažėjo net 2,4 proc. (mažųjų savivaldybių vidurkis – 1,4 proc.). Regione aktualu ir nedarbas– darbo neturėjo 12,2 proc. darbingo amžiaus gyventojų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 9,7 proc.).
Savivaldybėje 2016 m. gana nebrangiai kainavo šiluma (4,9 ct/kWh lyginant su 6,2 ct/kWh mažųjų savivaldybių vidurkiu). Tačiau geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina čia šiek tiek aukštesnė už vidutinę – siekė 2,4 euro už kubinį metrą (vidurkis – 2,2 euro).

6 didžiųjų pagal tankį savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Kauno m., 4. Šiaulių m., 5. Panevėžio m.
54 mažųjų pagal tankį savivaldybių geriausiųjų vienuoliktukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3. Palanga, 4. Druskininkai, 5. Mažeikių r.,6. Vilniaus r., 7-11 Šilutės r., Kėdainių r., Neringos, Panevėžio r., Radviliškio r.
Pagėgių savivaldybė atsidūrė tarp 37-43 reitingo vietų.

„Šilutė turi stengtis aktyvinti ekonomiką, pritraukti investicijų. Kai kurie žingsniai jau atlikti – savivaldybėje sukurta gana palanki mokestinė aplinka. Ji išsiskiria itin mažu 0,3 proc. pagrindiniu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu (mažosiose savivaldybėse vidutinis tarifas 2016 m. buvo 0,7 proc.). Taip pat savivaldybėje galioja mažesnė nei daugumoje savivaldybių vidutinė verslo liudijimų kaina (55 eurai lyginant su 117 eurų vidurkiu mažosiose savivaldybėse). Vis dėlto siekiant aukštesnio reitingo, reikėtų atkreipti dėmesį į savivaldybės skolą – lyginant su pajamomis ji buvo didelė, siekė 51 proc., kai mažosiose savivaldybėse vidutinė skola sudarė 36 proc. pajamų”,– teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Galima pasidžiaugti ir dėl efektyviai valdomo savivaldybei priklausančio turto. Nenaudojamų pastatų ir patalpų ploto 1000 gyventojų 2016 m. teko 186 kv. m., kai mažųjų savivaldybių vidurkis buvo 266 kv. m. Kuo mažiau nenaudojamo turto – tuo mažiau pinigų reikia išleisti jam išlaikyti.
Didėja ekonominis atotrūkis
6 didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau – Klaipėda, trečias – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.
Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.
Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerovės rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.
Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio r. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.
Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos tesudaro po 1 eurą žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?” – klausia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
• taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
• savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
• mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
• efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
• atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
• savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
• mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Šilutės balduose“ taikoma nauja pažangi atlygio už darbą sistema

Nuo spalio 1 dienos AB „Šilutės baldai“ įdiegė naują, pažangią keturių pareigybių sistemą. Ją pritaikius, darbuotojams tapo paprasčiau gauti ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir siekti karjeros galimybių. Atsisakius iki tol veikusio įprasto darbuotojų skirstymo pagal 7 kategorijas, anot vadovybės, specialistų vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 10 proc. Didesni atlyginimai Antradienį AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė kartu su SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virgija Dunauskiene vietos žiniasklaidos atstovus supažindino su nauja atlygio sistema, darbuotojų galimybėmis siekti karjeros,

Anglija pasitiko saulėtu oru

Šiandien reta šilutiškių šeima nėra išlydėjusi savo vaikų ar bent artimųjų į Angliją: kas dirbti, kas mokytis, o kai kurių artimieji ūkanotajame Albione jau suleidę šaknis – turi savo namus. Ir mes vykome aplankyti savųjų vaikų ir anūkų. Kelionė Smagu, kad galėjome skristi iš Palangos oro uosto – nebereikia belstis per visą Lietuvą. Skrydis į Stanstedo oro uostą buvo sėkmingas –tiksliai pagal grafiką pakilome ir po poros valandų nusileidome. Nelijo, švietė saulė, buvo šilta. Mūsų kelionės tikslas buvo Svindonas –

Populiariausi verslai – kirpyklos ir grožio salonai

Šilutės rajono savivaldybės taryba lapkričio mėnesį svarstys sprendimo projektą dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, jų mokesčio dydžių ir mokesčio lengvatų. Iš parengto sprendimo projekto matyti, kad daugelis verslo liudijimų brangs, o populiariausi verslai yra kirpyklos, kosmetikos salonai ir soliariumai. Tvarka Savivaldybių tarybos nustato fiksuotus pajamų mokesčio dydžius veiklai, kuria galima verstis vien įsigijus verslo liudijimą. Nuo sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 400 Eur, tačiau tai neturi įtakos nustatant kitų metų minimalų fiksuotą metinį

Lietuvos paštas pradėjo skaičiuoti 100-uosius savo gyvavimo metus

Praėjus 9 mėnesiams po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, 1918 m. lapkričio 16 d. tuomečio susisiekimo ministro Martyno Yčo įsakymu Vilniuje buvo įsteigta Pašto valdyba. Ši diena laikoma Lietuvos pašto įkūrimo data. Pirmuoju Pašto valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius Benediktas Domaševičius. Pašto pradžia Šilutėje Šilutėje Lietuvos pašto padalinys atsirado vėliau. Apie tai galima sužinoti iš Zbignevo Steponavičiaus per tris dešimtmečius parengtos knygos „Šilutės paštas“. Klaipėdos krašte Lietuvos paštas veiklą pradėjo šį kraštą prijungus prie Lietuvos. Z. Steponavičius rašo: „1923 m. gegužės