„Padovanok gyvenimą…“
Su tokiu užrašu ketvirtadienį aikštėje prie Šilutės kultūros ir pramogų centro vėl stovėjo Nacionalinio kraujo centro ryškių spalvų palapinė ir automobilis. Neatlygintinai duoti kraujo žmonės kantriai laukė ilgoje eilėje. Birželio pabaigoje čia kraujo davė 56 vyrai, jaunuoliai, moterys, merginos. Šįkart 56 donorai jau buvo priimti iki 15 val., tad jų skaičius iki pavakarės dar išaugo.
Baltų ir raudonų spalvų palapinė, raudonais chalatais vilkinčios darbuotojos – iš tolo galima pastebėti, kad čia laukiama donorų. „Šilutiškiai labai aktyvūs, kantrūs, geranoriški, jų donorystė – didelis įnašas gelbstint žmonių gyvybes. Labai džiaugiamės tuo, kai tik atvykstame į šį miestą“, – kalbėjo medikės, viena per kitą girdamos Šilutės rajono žmones.
Žinoma, rajono, nes eilutėje prieš 14 val. stovėjo ir pažįstamų žmonių iš atokių rajono vietovių. Laučių bendruomenės pirmininkė Sonata Dauskartė, stovėjusi eilutės beveik gale, nei stebėjosi, nei pyko, kad teks dar ilgai čia užtrukti. Visada geros nuotaikos ir besišypsanti jauna moteris sakė, kad praėjusį kartą duoti kraujo nepavyko – kažkas netiko. Tačiau šįkart ji buvo kantri. Turėtų pavykti. „Duodama kraujo aš padedu kitiems, galbūt kada nors taip man pagelbės…“ – sakė S. Dauskartė. Garsi kultūros darbuotoja, jau gulėdama donoro kėdėje, kaip įprasta moterims, nesutiko fotografuotis. Toje kėdėje su medicinos įranga vaizdas specifinis. Tačiau apsimokėjo pamatyti jos džiaugsmą, jos šypseną ir išgirsti, kad moteris supranta donorystės svarbą.
Eilėje stovėjo ir aukšti vyrai, ir jaunuoliai, moterys pačiame jėgų žydėjime bei merginos. Gal nedera tiek stebėtis, tačiau dabar žmonės nemėgsta ilgų eilių, o kai jose stovi, pasipiktinimo būna daug. Šioje eilėje niekas neištarė nė menkiausio pasipiktinimo žodelio. Ėmė donorų anketas, pildė, davė kraujo tyrimui, bendravo su gydytoju, nes… iki 15 val. net 13 geradarių išgirdo ačiū – šįkart jų sveikatos būklė ir tyrimai lėmė, kad duoti kraujo nebuvo leista. Užtenka ir pakilusio kraujospūdžio, o jeigu kraujyje žemas hemoglobino kiekis, jeigu neparėjo pusė metų nuo pasidarytos tatuiruotės, jeigu serga cukralige, jeigu dabar vartoja vaistus, – šių kraujo neima.
„Būtinai parašykite, kad labai geri Šilutės karšto žmonės, kantrūs. Žiūrėkite, saulėje stovi kokia ilga eilė, o juk jiems dar teks palūkėti. Ačiū jiems už tai“, – kalbėjo atsisveikindamos Nacionalinio kraujo centro medikės, kurių šiluma, dėkingumas, šypsenos ir buvo vienintelis atlygis žmonėms, atėjusiems duoti kraujo.
Stasė SKUTULIENĖ