Padėtos sijos tiltui per Tenenį

Kam trečiadienį popiet teko važiuoti keliu Klaipėda – Šilutė, turėjo neeilinę progą stebėti, kaip dedamos naujos metalinės tilto per Tenenį laikančiosios sijos. Du galingi kranai talkino UAB „Kavestos“ statybininkams šias sijas iškelti iš tralų ir tiksliai padėti į reikiamą vietą. Pasak projekto vadovo Valdo Žemgulio, viena tokia laikančioji tilto sija sveria 9 tonas.

Tilto statybai vadovauja UAB „Kavesta“ projekto vadovas Valdas Žemgulys.

Objekte triūsė 7 bendrovės darbuotojai, vadovaujami meistro Virginijaus Šilinsko. Visą atsakingą procesą akylai stebėjo projekto techninės priežiūros vadovas Vytautas Babarskis.

Projekto vadovas V. Žemgulys kitą dieną telefonu informavo, kad dabar bus montuojama perdanga, rengiama speciali tilto armatūra, įrengiami bortai ir betonuojama specialiu tiltams skirtu betonu. Virš sijų bus hidroizoliacinis sluoksnis, 30 cm gelžbetonio danga ir 10 cm asfalto. Planuojama tiltą per Tenenį užbaigti  balandžio mėnesį. Birželį Klaipėdos link jau turėtume riedėti naujuoju tiltu. Kol kas statybvietę tenka apvažiuoti laikinu tilteliu ir laukti žalio šviesoforo signalo.

Pasak statybininkų, senojo tilto gelžbetonio sijos buvai visai susidėvėjusios, ardomas betonas trupėjo net neprisilietus… Dabar tiltą laikys metalinės sijos, jos turėtų tarnauti gerokai ilgiau.

Petro Skutulo nuotraukos 

Dešinioji projekto vadovo ranka – meistras Virginijus Šilinskas (dešinėje).

 

Hits: 341

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite