Padėka

Brangūs bičiuliai,

„Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną!

Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis.

Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį.

Vis dėlto daugybės savo idėjai pasišventusių žmonių rūpesčiu kurėnai grįžta į Kuršmares. Džiaugiamės, kad imdamiesi beprotiškos idėjos – niekada su laivadirbyste nesusidūrusiems žmonėms atstatyti senovinį laivą – sulaukėme tiek daug pagalbos, patarimų, padrąsinimų.

Tai buvo pirmoji didelė pamoka, kurią išmokome statydami kurėną – nebijok net labiausiai neįtikėtinų idėjų, jei jos įkvepiančios, visada sulauksi pagalbos ir paramos.

Antroji pamoka, kurią kurėnas atnešė mums, „Germanikos“ žmonėms, – tai komandinio darbo svarba ir galimybės. Laivo vienas nepastatysi ir vienas juo neišplauksi žvejoti į marias. Kurėnui reikalinga įgula – susiklausiusi, mokanti dirbti kartu, suprantanti vienas kitą iš pusės žodžio. Didžiuojamės, kad senojo laivo statybos subūrė daugiau nei 300 žmonių ir padarė mus visus dar geresne komanda nei buvome.

„Germanikos“ kurėno burė jau boluoja Kuršių marių horizonte. Tikiu, kad mūsų pavyzdys gali įkvėpti ne vieną bendruomenę, kolektyvą taip pat prisidėti prie lietuvininkų kultūrinio paveldo atkūrimo. Mūsų patirtis rodo, kad to reikia ne kam kitam, o mums patiems.

Dar kartą dėkoju visiems Jums už pagalbą, paramą, padrąsinimus ir nuoširdų mūsų kurėno sutikimą mariose. Tegul Kuršių marių vėjai – aulaukis, auštrinis, jūrinis, ožinis, žeminis,  žiemelis – būną mums visiems palankūs!

„Germanikos“ kolektyvo vardu, nuoširdžiai Jūsų – Rolandas Baltuonis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite