Paaiškėjo Vilkyčių tilto likimas

Penktadienį Vilkyčiuose, prie nuardyto tilto, atvyko Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, Seimo narys Artūras Skardžius, Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, tiltą rekonstruojančios UAB „Lemminkainen Lietuva“ bendrovės atstovai. Apsispręsta: senojo tilto metalinės konstrukcijos taps eksponatu šalia įrengtoje aikštelėje, čia bus stendas su nuotraukomis ir informacija apie tiltą, suoliukų, kitų poilsiui tinkamų lauko baldų. Tuo pasirūpins Automobilių kelių direkcija.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis (pirmas iš kairės), ankstų penktadienio rytą atvykęs prie tilto Vilkyčiuose, rankose jau turėjo Klaipėdos r. savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolą, kurio išvadomis ir grindė savo apsisprendimą dėl šio tilto likimo.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis (pirmas iš kairės), ankstų penktadienio rytą atvykęs prie tilto Vilkyčiuose, rankose jau turėjo Klaipėdos r. savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolą, kurio išvadomis ir grindė savo apsisprendimą dėl šio tilto likimo.

Nuardžius ir saugoti išvežus senojo tilto metalines konstrukcijas, gerokai apgadintas rūdžių, atsivėrė tiltą per Veiviržo upelį laikiusios iš tašytų akmenų suręstos trys atramos. Jos naujajam tiltui yra per siauros. Po rekonstrukcijos per tiltą drieksis dvipusio eismo juosta, tad tiltas taps keliais metrais platesnis.
E. Skrodenis sakė, kad dabartinių atramų akmenys bus suženklinti, pridės panašių naujų, tad išplatintos atramos nepraras senojo vaizdo. Nepaisant papildomų išlaidų, tilto turėklai irgi bus panašūs į senuosius. Tokie pat turėklai yra ir Verdainės tilto Šilutėje.
E. Skrodenis atsivežė Klaipėdos r. savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisijos protokolą. Posėdis įvyko liepos 7 d.
Vilkyčių tiltas per Veiviržą yra ant Klaipėdos ir Šilutės rajonų ribos, tad komisijoje nusistebėta, kad nesulaukta Šilutės r. valdžios atstovų. Ne kartą Gargžduose posėdžiavusi komisija nepakeitė nuomonės: tiltui Šilininkų kaime, Priekulės sen., Klaipėdos r., nesuteikti teisinės apsaugos, koreguoti parengtą tilto techninį projektą, numatant tilto atramas apmūryti tašyto akmens blokais, panaudojant ir senuosius autentiškus akmenis, senojo tilto fragmentą su informaciniu stendu eksponuoti šalia tilto esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.
Birželio 13 d. ši komisija buvo surengusi išvažiuojamąjį posėdį prie tilto. Kultūros paveldo departamentas pageidavo išvados, ar tiltas yra saugotinas. Tuomet komisija nusprendė, kad darbus reikia stabdyti ir palaukti paveldo specialistų išvadų.
Tiltas pastatytas 1921 m., tačiau nėra unikalus, panašių Šilutės rajone yra ir daugiau. Lietuvoje yra 1500 tiltų, iš kurių 21 įtrauktas į kultūros vertybių registrą, 19 tiltų jau rekonstruota. Tiltas per Veiviržą neįtrauktas į kultūros vertybių sąrašą.
Istoriniu požiūriu šis tiltas yra senas, tačiau nėra išskirtinis. 2012 m. tiltas šiek tiek remontuotas, tačiau dabartinė jo būklė buvo pavojinga: metalinės konstrukcijos surūdijo, o eismas tiltu intensyvus, vietoj vienos būtinos dvi eismo juostos.
Komisijai kilo klausimas: kodėl projektas neviešintas, nesupažindinta bendruomenė?
Automobilių kelių direkcijos atstovas Gediminas Viršilas atsakė, kad pagal teisės aktus šiuo atveju viešinti nesą privalu.

Dabar, kai nebeliko tilto metalinių konstrukcijų, atsivėrė trys akmeninės atramos, kurias numatyta platinti, tačiau išsaugant jų autentiškumą.

Dabar, kai nebeliko tilto metalinių konstrukcijų, atsivėrė trys akmeninės atramos, kurias numatyta platinti, tačiau išsaugant jų autentiškumą.

Spaudos konferencija
E. Skrodenis Šilutėje surengtoje spaudos konferencijoje supažindino su sprendimu dėl Vilkyčių tilto. Pripažinta, kad iš šios pamokos bus padarytos išvados: pirmiau dera viską įvertinti, po to projektuoti, vėliau – daryti.
Šįkart priekaištų nusipelno Kultūros paveldo departamentas, laiku nepateikęs išvadų. Vis dėlto pagaliau sutarta, panašu, kad ir visuomenė tai priims supratingai. Tik sugaišta laiko, bus papildomų išlaidų projektui koreguoti, papildomiems darbams atlikti, akmenims įsigyti, aikštelei įrengti.
Dėl aikštelės su ekspozicija po atviru dangumi bus klausiama specialistų nuomonės, vyks konkursas, po to ji bus daroma. Užsitęsus darbams, daugiau teks sumokėti už šalia senojo tilto įrengto laikinojo nuomą. Dabar vienpusis transporto eismas vyksta šiuo laikinuoju tiltu, įrengti laikini šviesoforai.

Lėšų sumažėjo
E. Skrodenis informavo apie kelių asfaltavimo darbus ir planus Šilutės rajone. Jau asfaltuojamas kelias per Tarvydus, laukia asfaltavimo darbai šio kelio atkarpoje nuo Šilutės pusės iki gyvenvietės – 4,5 km. Galbūt dar šiemet ar kitų metų pradžioje bus skelbiamas konkursas asfaltuoti kelią į Minijos kaimą, projektas jau parengtas.
Asfaltuoti žvyrkelius numatyta Juknaičių, Saugų, Šilutės ir kitose seniūnijose, taip pat bus asfaltuojamos gyvenviečių gatvės. „Kelių tvarkymo programa nėra guminė, be to, valstybės saugumui ir gynybai šiemet buvo paimta trečdalis šios programos lėšų, respublikinės reikšmės kelių turime 21 000 kilometrų, dar vietinės reikšmės kelių yra per 55 000 kilometrų…“ – pasakojo E. Skrodenis. Pridurta, kad jo vadovaujama direkcija keliams tvarkyti kasmet gauna po 80-50 milijonų eurų mažiau, nes valstybėje randasi svarbesnių darbų.
Domėtasi, kodėl išasfaltuota tik dalis nuo kelio Šilutė – Rusnė atsišakojančio žvyrkelio į Pagrynius.

Taip atrodė tiltas, kol jo metalinės konstrukcijos, parudavusios nuo rūdžių, dar buvo nenuardytos ir neišvežtos saugoti.

Taip atrodė tiltas, kol jo metalinės konstrukcijos, parudavusios nuo rūdžių, dar buvo nenuardytos ir neišvežtos saugoti.

Paaiškėjo, kad dvi kelio atkarpos finansuojamos iš skirtingų šaltinių, asfaltavimas įstrigo apskundus darbų konkurso rezultatus. Tad kita kelio atkarpa bus išasfaltuota vėliau.
E. Skrodenis sakė: „Visi įvykusius konkursus skundžia kaip pašėlę. Todėl vėluojama atlikti darbus, tačiau yra ir naudos: didesnė konkurencija, mažėja darbų kainos“. Esą už tokius pat darbus kainos nuo 96 milijonų eurų sumažėjo iki 62 milijonų. Vien pernai direkcijai teko bylinėtis 127 kartus, šiemet tiek bylų sudarė per pusmetį.
Anot E. Skrodenio, jeigu turi kastuvą, tai mano galį tiesti kelią, statyti tiltą… „Mums pavyko pasiekti tikrą konkurenciją, sutaupyti pinigų, tad ekonominės naudos yra, sutaupytos lėšos krinta į kelius“, – sakė E. Skrodenis, prieš spaudos konferenciją apžiūrėjęs ir estakados statybos kelyje į Rusnę vietą.
Beje, E. Skrodenis sakė nakvojęs Rusnėje ir likęs sužavėtas Pamario gamtos grožio, pripažino, kad ir kelias į unikalų Minijos kaimą turi būti kuo greičiau išasfaltuotas. Dėl estakados statybos direkcijos vadovas spaudos konferencijoje pasakė karčios tiesos: istorija prasidėjo 1970 metais, išleista daugybė pinigų studijoms, analizėms, tyrimams, kurių net 15, visas kalnas dokumentų… Pagaliau atrinktas 400 metrų ilgio viadukas, jau atlikta poveikio aplinkai vertinimo studija, dar šiemet bus ruošiamas techninis projektas. Kada visos išlaidos atsipirks? Retorinis klausimas, tačiau estakados statinys yra socialinis projektas, būtini ir dviračių takai, visa kita, nes ir Rusnės sala unikali. Susisiekimas turi būti visą laiką toks, kokį privalu turėti. Tad estakada turės reikšmės ir Rusnei, ir Šilutės rajonui, turizmo bei verslo plėtrai, turistų traukai į šį kraštą didinti.

Stasė Rimaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite