Paaiškėjo Vilkyčių tilto likimas

Penktadienį Vilkyčiuose, prie nuardyto tilto, atvyko Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, Seimo narys Artūras Skardžius, Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, tiltą rekonstruojančios UAB „Lemminkainen Lietuva“ bendrovės atstovai. Apsispręsta: senojo tilto metalinės konstrukcijos taps eksponatu šalia įrengtoje aikštelėje, čia bus stendas su nuotraukomis ir informacija apie tiltą, suoliukų, kitų poilsiui tinkamų lauko baldų. Tuo pasirūpins Automobilių kelių direkcija.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis (pirmas iš kairės), ankstų penktadienio rytą atvykęs prie tilto Vilkyčiuose, rankose jau turėjo Klaipėdos r. savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolą, kurio išvadomis ir grindė savo apsisprendimą dėl šio tilto likimo.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis (pirmas iš kairės), ankstų penktadienio rytą atvykęs prie tilto Vilkyčiuose, rankose jau turėjo Klaipėdos r. savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolą, kurio išvadomis ir grindė savo apsisprendimą dėl šio tilto likimo.

Nuardžius ir saugoti išvežus senojo tilto metalines konstrukcijas, gerokai apgadintas rūdžių, atsivėrė tiltą per Veiviržo upelį laikiusios iš tašytų akmenų suręstos trys atramos. Jos naujajam tiltui yra per siauros. Po rekonstrukcijos per tiltą drieksis dvipusio eismo juosta, tad tiltas taps keliais metrais platesnis.
E. Skrodenis sakė, kad dabartinių atramų akmenys bus suženklinti, pridės panašių naujų, tad išplatintos atramos nepraras senojo vaizdo. Nepaisant papildomų išlaidų, tilto turėklai irgi bus panašūs į senuosius. Tokie pat turėklai yra ir Verdainės tilto Šilutėje.
E. Skrodenis atsivežė Klaipėdos r. savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisijos protokolą. Posėdis įvyko liepos 7 d.
Vilkyčių tiltas per Veiviržą yra ant Klaipėdos ir Šilutės rajonų ribos, tad komisijoje nusistebėta, kad nesulaukta Šilutės r. valdžios atstovų. Ne kartą Gargžduose posėdžiavusi komisija nepakeitė nuomonės: tiltui Šilininkų kaime, Priekulės sen., Klaipėdos r., nesuteikti teisinės apsaugos, koreguoti parengtą tilto techninį projektą, numatant tilto atramas apmūryti tašyto akmens blokais, panaudojant ir senuosius autentiškus akmenis, senojo tilto fragmentą su informaciniu stendu eksponuoti šalia tilto esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.
Birželio 13 d. ši komisija buvo surengusi išvažiuojamąjį posėdį prie tilto. Kultūros paveldo departamentas pageidavo išvados, ar tiltas yra saugotinas. Tuomet komisija nusprendė, kad darbus reikia stabdyti ir palaukti paveldo specialistų išvadų.
Tiltas pastatytas 1921 m., tačiau nėra unikalus, panašių Šilutės rajone yra ir daugiau. Lietuvoje yra 1500 tiltų, iš kurių 21 įtrauktas į kultūros vertybių registrą, 19 tiltų jau rekonstruota. Tiltas per Veiviržą neįtrauktas į kultūros vertybių sąrašą.
Istoriniu požiūriu šis tiltas yra senas, tačiau nėra išskirtinis. 2012 m. tiltas šiek tiek remontuotas, tačiau dabartinė jo būklė buvo pavojinga: metalinės konstrukcijos surūdijo, o eismas tiltu intensyvus, vietoj vienos būtinos dvi eismo juostos.
Komisijai kilo klausimas: kodėl projektas neviešintas, nesupažindinta bendruomenė?
Automobilių kelių direkcijos atstovas Gediminas Viršilas atsakė, kad pagal teisės aktus šiuo atveju viešinti nesą privalu.

Dabar, kai nebeliko tilto metalinių konstrukcijų, atsivėrė trys akmeninės atramos, kurias numatyta platinti, tačiau išsaugant jų autentiškumą.

Dabar, kai nebeliko tilto metalinių konstrukcijų, atsivėrė trys akmeninės atramos, kurias numatyta platinti, tačiau išsaugant jų autentiškumą.

Spaudos konferencija
E. Skrodenis Šilutėje surengtoje spaudos konferencijoje supažindino su sprendimu dėl Vilkyčių tilto. Pripažinta, kad iš šios pamokos bus padarytos išvados: pirmiau dera viską įvertinti, po to projektuoti, vėliau – daryti.
Šįkart priekaištų nusipelno Kultūros paveldo departamentas, laiku nepateikęs išvadų. Vis dėlto pagaliau sutarta, panašu, kad ir visuomenė tai priims supratingai. Tik sugaišta laiko, bus papildomų išlaidų projektui koreguoti, papildomiems darbams atlikti, akmenims įsigyti, aikštelei įrengti.
Dėl aikštelės su ekspozicija po atviru dangumi bus klausiama specialistų nuomonės, vyks konkursas, po to ji bus daroma. Užsitęsus darbams, daugiau teks sumokėti už šalia senojo tilto įrengto laikinojo nuomą. Dabar vienpusis transporto eismas vyksta šiuo laikinuoju tiltu, įrengti laikini šviesoforai.

Lėšų sumažėjo
E. Skrodenis informavo apie kelių asfaltavimo darbus ir planus Šilutės rajone. Jau asfaltuojamas kelias per Tarvydus, laukia asfaltavimo darbai šio kelio atkarpoje nuo Šilutės pusės iki gyvenvietės – 4,5 km. Galbūt dar šiemet ar kitų metų pradžioje bus skelbiamas konkursas asfaltuoti kelią į Minijos kaimą, projektas jau parengtas.
Asfaltuoti žvyrkelius numatyta Juknaičių, Saugų, Šilutės ir kitose seniūnijose, taip pat bus asfaltuojamos gyvenviečių gatvės. „Kelių tvarkymo programa nėra guminė, be to, valstybės saugumui ir gynybai šiemet buvo paimta trečdalis šios programos lėšų, respublikinės reikšmės kelių turime 21 000 kilometrų, dar vietinės reikšmės kelių yra per 55 000 kilometrų…“ – pasakojo E. Skrodenis. Pridurta, kad jo vadovaujama direkcija keliams tvarkyti kasmet gauna po 80-50 milijonų eurų mažiau, nes valstybėje randasi svarbesnių darbų.
Domėtasi, kodėl išasfaltuota tik dalis nuo kelio Šilutė – Rusnė atsišakojančio žvyrkelio į Pagrynius.

Taip atrodė tiltas, kol jo metalinės konstrukcijos, parudavusios nuo rūdžių, dar buvo nenuardytos ir neišvežtos saugoti.

Taip atrodė tiltas, kol jo metalinės konstrukcijos, parudavusios nuo rūdžių, dar buvo nenuardytos ir neišvežtos saugoti.

Paaiškėjo, kad dvi kelio atkarpos finansuojamos iš skirtingų šaltinių, asfaltavimas įstrigo apskundus darbų konkurso rezultatus. Tad kita kelio atkarpa bus išasfaltuota vėliau.
E. Skrodenis sakė: „Visi įvykusius konkursus skundžia kaip pašėlę. Todėl vėluojama atlikti darbus, tačiau yra ir naudos: didesnė konkurencija, mažėja darbų kainos“. Esą už tokius pat darbus kainos nuo 96 milijonų eurų sumažėjo iki 62 milijonų. Vien pernai direkcijai teko bylinėtis 127 kartus, šiemet tiek bylų sudarė per pusmetį.
Anot E. Skrodenio, jeigu turi kastuvą, tai mano galį tiesti kelią, statyti tiltą… „Mums pavyko pasiekti tikrą konkurenciją, sutaupyti pinigų, tad ekonominės naudos yra, sutaupytos lėšos krinta į kelius“, – sakė E. Skrodenis, prieš spaudos konferenciją apžiūrėjęs ir estakados statybos kelyje į Rusnę vietą.
Beje, E. Skrodenis sakė nakvojęs Rusnėje ir likęs sužavėtas Pamario gamtos grožio, pripažino, kad ir kelias į unikalų Minijos kaimą turi būti kuo greičiau išasfaltuotas. Dėl estakados statybos direkcijos vadovas spaudos konferencijoje pasakė karčios tiesos: istorija prasidėjo 1970 metais, išleista daugybė pinigų studijoms, analizėms, tyrimams, kurių net 15, visas kalnas dokumentų… Pagaliau atrinktas 400 metrų ilgio viadukas, jau atlikta poveikio aplinkai vertinimo studija, dar šiemet bus ruošiamas techninis projektas. Kada visos išlaidos atsipirks? Retorinis klausimas, tačiau estakados statinys yra socialinis projektas, būtini ir dviračių takai, visa kita, nes ir Rusnės sala unikali. Susisiekimas turi būti visą laiką toks, kokį privalu turėti. Tad estakada turės reikšmės ir Rusnei, ir Šilutės rajonui, turizmo bei verslo plėtrai, turistų traukai į šį kraštą didinti.

Stasė Rimaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite