Oro uosto etiketas

Šiais laikais visas pasaulis yra tarsi ant delno. Ir tai – džiugina, kadangi keliauti ir pažinti tolimiausius pasaulio kampelius gali kiekvienas, kuris to nori. Natūralu, kad dažniausiai keliaujama lėktuvais, kurie padeda ne tik greitai, tačiau ir gana pigiai įveikti atstumus.

Jeigu norite keliauti – tokiu atveju peržiūrėkite pigių kelionių skrydžių pasiūlymus, įsigykite bilietą ir pirmyn!

O mes supažindinsime su svarbiausiomis taisyklėmis, kurias turi žinoti kiekvienas planuojantis skrydį.

  1. Labai svarbu atvykti į oro uostą laiku. Jeigu planuojate registruoti bagažą – tokiu atveju apie 3 valandas iki skrydžio, o jeigu be jo – tokiu atveju bent jau 1,5 val. iki skrydžio. Jums gali padėti vežėjai, kurie dirba maršrutais Klaipėda – Vilniaus oro uostas ir iš kitų miestų į sostinę, Kauną arba Palangą. Daugiau informacijos: https://iorouosta.lt/klaipeda-vilniaus-oro-uostas-klaipeda/.
  2. Žinoma, reikia labai atidžiai susidėti bagažą, kad jame nebūtų daiktų, kurių negalima su savimi skraidinti. Nors kiekviena avialinija turi savas taisykles, tačiau daugiau mažiau jos yra panašios: nieko nelegalaus, gyvo, mediciniškai neteisėto ir panašiai.
  3. Taip pat pasirūpinkite, kad visi skysčiai esantys jūsų rankiniame bagaže būtų ne didesnės talpos buteliukuose nei 100 ml ir visi sudėti į plastikinius maišelius, kurių talpa yra ne didesnė nei 1  litras.
  4. Visi puikiai žino, kad oro uostuose negalima kalbėti apie teroristus, bombas bei kitus dalykus, kurie gali gąsdinti keleivius. Nors gali atrodyti labai šmaikštu pajuokauti šia tema, patikėkite – ne laikas ir ne vieta.
  5. Oro uostuose taip pat yra ir skirtingos taisyklės, skirtingas išdėstymas. Dažniausiai rūkymui yra specialios vietos, o išeiti iš oro uosto ribų, kol laukiate tranzitinio skrydžio – negalima. Siūlome būtinai pasidomėti, kuo skiriasi, pavyzdžiui, Kauno ir Vilniaus oro uostai.
  6. Nelaukite paskutinės minutės nei atvykti iki oro uosto, nei priduoti bagažą, nei eiti prie vartų. Gerbkite kitų laiką ir būkite visur ir visada bent jau 15 minučių prieš.

Akivaizdu, kad laikytis tokių paprastų taisyklių ir tokio etiketo – nebus sunku. Ypač – jeigu skaidote dažnai, kadangi tai galiausiai taps teisingu įpročiu.

Hits: 46

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite