Oginskių pėdsakai Švėkšnoje

2015-aisiais minimos kompozitoriaus, politiko, Tėvynės patrioto, garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės. Šią datą UNESCO įtraukė į minėtinų sukakčių sąrašą. Garbingą sukaktį kartu mini Lenkija, Baltarusija, Lietuva.

Mykolas Kazimieras Oginskis

Mykolas Kazimieras Oginskis

 

Oginskių pavardė susijusi ir su Švėkšna, kurios šeimininku yra buvęs kompozitoriaus dėdė Mykolas Kazimieras Oginskis.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo tribunolo knygose 1766 m. gegužės 22 d. įrašyta, kad Mykolas Kazimieras Oginskis, Vilniaus vaivada, Baltojo erelio, šventojo Stanislovo, Šventojo Andriejaus ir Aleksandro Nevskio ordinų kavalierius, „būdamas amžinas savininkas ir paveldėtojas turtų, vadinamų Švėkšna, su visomis priklausomybėmis, su visomis vaikystėmis ir tarnybomis“, pardavė Vilhelmui Jonui Pliateriui už 714 000 lenkiškų auksinų.
Kada ir iš ko Mykolas Kazimieras Oginskis paveldėjo ir kodėl pardavė Švėkšną, kol kas rasti šaltinių nepasisekė. Užtat Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos dokumentų fonduose yra 1765 m. spalį sudarytas inventoriaus aprašas, iš kurio matome, kad Švėkšnos dvaras tuo metu buvo labai apleistas ir nugyventas. Pliateriai per 200 metų Švėkšną atstatė ir, sumaniai tvarkydamiesi, ją sustiprino.
Oginskiai – garsi didikų giminė, save kildinusi iš Riurikaičių. Kilmės vieta – Kozelskas, Rusija.
Vienas įžymiausių šios giminės atstovų, buvęs Švėkšnos savininkas – Mykolas Kazimieras Oginskis (1728-1800) buvo Trakų vaivados Juozapo Jono Tado Oginskio ir Anos Višnioveckaitės sūnus, įtakingas 18 a. antros pusės valstybės veikėjas, paskutinysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas (finansų ministras), 1764 m. tapo Vilniaus vaivada, 1768 m. – LDK didžiuoju etmonu, 1771 m. prisidėjo prie Baro konfederacijos, kurios tikslas buvo kovoti prieš Rusijos įtaką Lietuvos-Lenkijos valstybėje, buvo pretendentas į Lietuvos-Lenkijos karūną, vienas iš labiausiai išsilavinusių savo epochos žmonių. Vadovavo mūšiams prieš Rusijos kariuomenę. Po pralaimėjimo pasitraukė į užsienį.
Grįžęs stengėsi politiniame gyvenime nedalyvauti, pasinėrė į kultūrinę bei ekonominę veiklą. Tuo metu pagarsėjo kaip knygų leidėjas, muzikas, poetas, dailininkas. Kūrė muziką, eiles, libretus operoms, gerai griežė smuiku, grojo klarnetu ir arfa, buvo parengęs arfos mechanizmo tobulinimo projektą. Savo dvare Slanime (dabartinė Baltarusija) turėjo orkestrą, buvo įkūręs operos ir baleto teatrą, kurio čia ne kartą yra klausęsi nemažai to meto Europos valstybių politikos ir kultūros veikėjų. Savo „mūzų dvare“, specialiai tam pastatytuose namuose, buvo įkūręs mokyklą, kur rengdavo profesionalius dainininkus, muzikantus, šokėjus. Čia dirbo geriausi vietiniai ir užsienio pedagogai. Jo teatras ir kapela nenusileido geriausiems to meto Europos kolektyvams. LDK didžiojo etmono išpuoselėtas Slanimas buvo garsiausia kultūros menų sostinė tuometinėje Rytų Europoje.
1765-1784 m. Mykolo Kazimiero Oginskio rūpesčiu buvo iškastas 54 km ilgio kanalas, kuris per Nemuno intaką Ščarą, Pripetės intaką Jaseldą, Dnieprą iš Baltijos jūros atvėrė kelią į Juodąją jūrą ir Konstantinopolį. Kunigaikštis kanalo statybai paaukojo 12 milijonų auksinų. Kanalas pavadintas Mykolo Kazimiero Oginskio vardu.
Jo žmona buvo LDK vicekanclerio Mykolo Fridriko Čartoriskio duktė Aleksandra Čartoriskytė, prieš tai buvusi ištekėjusi už M. A. Sapiegos. Ji garsėjo savo išsilavinimu, mėgo teatrą, operą. Slanime ir Sedlcuose (Lenkija) rengdavo didžiulius koncertus, karnavalus, įvairius suėjimus. 1749 m. ji buvo apdovanota imperatoriaus Ferdinando III žmonos Eleonoros Šventosios Romos imperijos Vienos rūmų Žvaigždės kryžiaus ordinu.
Mykolas Kazimieras ir Aleksandra Oginskiai palikuonių neturėjo. Daugelį metų globojo pusbrolio sūnų – garsųjį kompozitorių, politinį veikėją, Vilniaus universiteto garbės narį, diplomatą, vieną iš 1794 m. sukilimo vadovų Mykolą Kleopą Oginskį.

Ona Norkutė, Švėkšna

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Įgyvendintas iš ES Socialinio fondo finansuojamas socialinės gerovės projektas      

Asociacija Šilutės Soroptimos klubas ir partneriai Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras bei Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ įgyvendino Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Socialinę gerovę kuriame drauge“ Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0433. Projekto tikslas-ugdyti savipagalbos ir socialinius įgūdžius socialinę atskirtį patiriantiems Šilutės gyventojams, kartu ugdant bendruomeniškumą ir savanorystę.  Šiam tikslui pasiekti suorganizuoti 108 užsiėmimai asmenims su negalia, jų šeimų nariams, vyresnio amžiaus Šilutės miesto gyventojams. Įgyvendinant projektą vyko įvadinis seminaras, 5 bendrųjų įgūdžių mokymai, 61 seminaras-praktikumas, 40 lavinamųjų užsiėmimų,

Tarp piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojų – ir ketvirtokė iš Žemaičių Naumiesčio

Paskelbti piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: viena iš jų – Ugnė Barakauskaitė, Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė. Paaiškėjo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos surengto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: Šakių „Varpo“ mokyklos penktos klasės mokinė Austėja Pužauskaitė, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos septintos klasės mokinys Grantas Grudzinskas, Tauragės „Versmės“ gimnazijos pirmos gimnazinės klasės mokinė Kamilė Savickaitė, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė Ugnė Barakauskaitė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokė Marija Šmakotinaitė ir Visagino edukacijų centro

Kas yra debesijos ekosistema ir ką turėtumėte apie ją žinoti?

Ko gero, daugelis verslininkų, jei patys nesinaudoja debesų kompiuterija (angl. cloud computing), arba kitaip debesija, tai bent yra apie ją girdėję. Šis IT sprendimas leidžia greitai prisitaikyti ir patenkinti nuolat kintančius įmonės poreikius. Debesų kompiuterija įgalina kurti naujoviškesnius ir dinamiškesnius darbo būdus, kurie skatina verslo augimą ir suteikia konkurencinį pranašumą. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosime apie tai, kas yra debesijos ekosistema, kaip ji veikia ir kokiais privalumais pasižymi. Debesijos ekosistema – kas tai? Debesijos ekosistema yra sudėtinga ir dinamiška tarpusavyje

Taip pat skaitykite