Oginskių pėdsakai Švėkšnoje

2015-aisiais minimos kompozitoriaus, politiko, Tėvynės patrioto, garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės. Šią datą UNESCO įtraukė į minėtinų sukakčių sąrašą. Garbingą sukaktį kartu mini Lenkija, Baltarusija, Lietuva.

Mykolas Kazimieras Oginskis

Mykolas Kazimieras Oginskis

 

Oginskių pavardė susijusi ir su Švėkšna, kurios šeimininku yra buvęs kompozitoriaus dėdė Mykolas Kazimieras Oginskis.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo tribunolo knygose 1766 m. gegužės 22 d. įrašyta, kad Mykolas Kazimieras Oginskis, Vilniaus vaivada, Baltojo erelio, šventojo Stanislovo, Šventojo Andriejaus ir Aleksandro Nevskio ordinų kavalierius, „būdamas amžinas savininkas ir paveldėtojas turtų, vadinamų Švėkšna, su visomis priklausomybėmis, su visomis vaikystėmis ir tarnybomis“, pardavė Vilhelmui Jonui Pliateriui už 714 000 lenkiškų auksinų.
Kada ir iš ko Mykolas Kazimieras Oginskis paveldėjo ir kodėl pardavė Švėkšną, kol kas rasti šaltinių nepasisekė. Užtat Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos dokumentų fonduose yra 1765 m. spalį sudarytas inventoriaus aprašas, iš kurio matome, kad Švėkšnos dvaras tuo metu buvo labai apleistas ir nugyventas. Pliateriai per 200 metų Švėkšną atstatė ir, sumaniai tvarkydamiesi, ją sustiprino.
Oginskiai – garsi didikų giminė, save kildinusi iš Riurikaičių. Kilmės vieta – Kozelskas, Rusija.
Vienas įžymiausių šios giminės atstovų, buvęs Švėkšnos savininkas – Mykolas Kazimieras Oginskis (1728-1800) buvo Trakų vaivados Juozapo Jono Tado Oginskio ir Anos Višnioveckaitės sūnus, įtakingas 18 a. antros pusės valstybės veikėjas, paskutinysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas (finansų ministras), 1764 m. tapo Vilniaus vaivada, 1768 m. – LDK didžiuoju etmonu, 1771 m. prisidėjo prie Baro konfederacijos, kurios tikslas buvo kovoti prieš Rusijos įtaką Lietuvos-Lenkijos valstybėje, buvo pretendentas į Lietuvos-Lenkijos karūną, vienas iš labiausiai išsilavinusių savo epochos žmonių. Vadovavo mūšiams prieš Rusijos kariuomenę. Po pralaimėjimo pasitraukė į užsienį.
Grįžęs stengėsi politiniame gyvenime nedalyvauti, pasinėrė į kultūrinę bei ekonominę veiklą. Tuo metu pagarsėjo kaip knygų leidėjas, muzikas, poetas, dailininkas. Kūrė muziką, eiles, libretus operoms, gerai griežė smuiku, grojo klarnetu ir arfa, buvo parengęs arfos mechanizmo tobulinimo projektą. Savo dvare Slanime (dabartinė Baltarusija) turėjo orkestrą, buvo įkūręs operos ir baleto teatrą, kurio čia ne kartą yra klausęsi nemažai to meto Europos valstybių politikos ir kultūros veikėjų. Savo „mūzų dvare“, specialiai tam pastatytuose namuose, buvo įkūręs mokyklą, kur rengdavo profesionalius dainininkus, muzikantus, šokėjus. Čia dirbo geriausi vietiniai ir užsienio pedagogai. Jo teatras ir kapela nenusileido geriausiems to meto Europos kolektyvams. LDK didžiojo etmono išpuoselėtas Slanimas buvo garsiausia kultūros menų sostinė tuometinėje Rytų Europoje.
1765-1784 m. Mykolo Kazimiero Oginskio rūpesčiu buvo iškastas 54 km ilgio kanalas, kuris per Nemuno intaką Ščarą, Pripetės intaką Jaseldą, Dnieprą iš Baltijos jūros atvėrė kelią į Juodąją jūrą ir Konstantinopolį. Kunigaikštis kanalo statybai paaukojo 12 milijonų auksinų. Kanalas pavadintas Mykolo Kazimiero Oginskio vardu.
Jo žmona buvo LDK vicekanclerio Mykolo Fridriko Čartoriskio duktė Aleksandra Čartoriskytė, prieš tai buvusi ištekėjusi už M. A. Sapiegos. Ji garsėjo savo išsilavinimu, mėgo teatrą, operą. Slanime ir Sedlcuose (Lenkija) rengdavo didžiulius koncertus, karnavalus, įvairius suėjimus. 1749 m. ji buvo apdovanota imperatoriaus Ferdinando III žmonos Eleonoros Šventosios Romos imperijos Vienos rūmų Žvaigždės kryžiaus ordinu.
Mykolas Kazimieras ir Aleksandra Oginskiai palikuonių neturėjo. Daugelį metų globojo pusbrolio sūnų – garsųjį kompozitorių, politinį veikėją, Vilniaus universiteto garbės narį, diplomatą, vieną iš 1794 m. sukilimo vadovų Mykolą Kleopą Oginskį.

Ona Norkutė, Švėkšna

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite