Oginskių pėdsakai Švėkšnoje

2015-aisiais minimos kompozitoriaus, politiko, Tėvynės patrioto, garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės. Šią datą UNESCO įtraukė į minėtinų sukakčių sąrašą. Garbingą sukaktį kartu mini Lenkija, Baltarusija, Lietuva.

Mykolas Kazimieras Oginskis

Mykolas Kazimieras Oginskis

 

Oginskių pavardė susijusi ir su Švėkšna, kurios šeimininku yra buvęs kompozitoriaus dėdė Mykolas Kazimieras Oginskis.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo tribunolo knygose 1766 m. gegužės 22 d. įrašyta, kad Mykolas Kazimieras Oginskis, Vilniaus vaivada, Baltojo erelio, šventojo Stanislovo, Šventojo Andriejaus ir Aleksandro Nevskio ordinų kavalierius, „būdamas amžinas savininkas ir paveldėtojas turtų, vadinamų Švėkšna, su visomis priklausomybėmis, su visomis vaikystėmis ir tarnybomis“, pardavė Vilhelmui Jonui Pliateriui už 714 000 lenkiškų auksinų.
Kada ir iš ko Mykolas Kazimieras Oginskis paveldėjo ir kodėl pardavė Švėkšną, kol kas rasti šaltinių nepasisekė. Užtat Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos dokumentų fonduose yra 1765 m. spalį sudarytas inventoriaus aprašas, iš kurio matome, kad Švėkšnos dvaras tuo metu buvo labai apleistas ir nugyventas. Pliateriai per 200 metų Švėkšną atstatė ir, sumaniai tvarkydamiesi, ją sustiprino.
Oginskiai – garsi didikų giminė, save kildinusi iš Riurikaičių. Kilmės vieta – Kozelskas, Rusija.
Vienas įžymiausių šios giminės atstovų, buvęs Švėkšnos savininkas – Mykolas Kazimieras Oginskis (1728-1800) buvo Trakų vaivados Juozapo Jono Tado Oginskio ir Anos Višnioveckaitės sūnus, įtakingas 18 a. antros pusės valstybės veikėjas, paskutinysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas (finansų ministras), 1764 m. tapo Vilniaus vaivada, 1768 m. – LDK didžiuoju etmonu, 1771 m. prisidėjo prie Baro konfederacijos, kurios tikslas buvo kovoti prieš Rusijos įtaką Lietuvos-Lenkijos valstybėje, buvo pretendentas į Lietuvos-Lenkijos karūną, vienas iš labiausiai išsilavinusių savo epochos žmonių. Vadovavo mūšiams prieš Rusijos kariuomenę. Po pralaimėjimo pasitraukė į užsienį.
Grįžęs stengėsi politiniame gyvenime nedalyvauti, pasinėrė į kultūrinę bei ekonominę veiklą. Tuo metu pagarsėjo kaip knygų leidėjas, muzikas, poetas, dailininkas. Kūrė muziką, eiles, libretus operoms, gerai griežė smuiku, grojo klarnetu ir arfa, buvo parengęs arfos mechanizmo tobulinimo projektą. Savo dvare Slanime (dabartinė Baltarusija) turėjo orkestrą, buvo įkūręs operos ir baleto teatrą, kurio čia ne kartą yra klausęsi nemažai to meto Europos valstybių politikos ir kultūros veikėjų. Savo „mūzų dvare“, specialiai tam pastatytuose namuose, buvo įkūręs mokyklą, kur rengdavo profesionalius dainininkus, muzikantus, šokėjus. Čia dirbo geriausi vietiniai ir užsienio pedagogai. Jo teatras ir kapela nenusileido geriausiems to meto Europos kolektyvams. LDK didžiojo etmono išpuoselėtas Slanimas buvo garsiausia kultūros menų sostinė tuometinėje Rytų Europoje.
1765-1784 m. Mykolo Kazimiero Oginskio rūpesčiu buvo iškastas 54 km ilgio kanalas, kuris per Nemuno intaką Ščarą, Pripetės intaką Jaseldą, Dnieprą iš Baltijos jūros atvėrė kelią į Juodąją jūrą ir Konstantinopolį. Kunigaikštis kanalo statybai paaukojo 12 milijonų auksinų. Kanalas pavadintas Mykolo Kazimiero Oginskio vardu.
Jo žmona buvo LDK vicekanclerio Mykolo Fridriko Čartoriskio duktė Aleksandra Čartoriskytė, prieš tai buvusi ištekėjusi už M. A. Sapiegos. Ji garsėjo savo išsilavinimu, mėgo teatrą, operą. Slanime ir Sedlcuose (Lenkija) rengdavo didžiulius koncertus, karnavalus, įvairius suėjimus. 1749 m. ji buvo apdovanota imperatoriaus Ferdinando III žmonos Eleonoros Šventosios Romos imperijos Vienos rūmų Žvaigždės kryžiaus ordinu.
Mykolas Kazimieras ir Aleksandra Oginskiai palikuonių neturėjo. Daugelį metų globojo pusbrolio sūnų – garsųjį kompozitorių, politinį veikėją, Vilniaus universiteto garbės narį, diplomatą, vieną iš 1794 m. sukilimo vadovų Mykolą Kleopą Oginskį.

Ona Norkutė, Švėkšna

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite