Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“.

Paliesti meno

Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį… mylėti visus, kurie aplink“.

Juk būtent kūrėjai, krašto kultūros skleidėjai ir kuria Pagėgių savitumą, kultūrinį tapatumą, išskirtinumą. Ši mintis įprasminta šiemet jau 14-ąjį kartą teikiamos Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Jūratės Caspersen įsteigtos premijos, skirtos Pagėgių kraštą regione, šalyje ir už jos ribų garsinančiam pagėgiškiui, iškilminga įteikimo ceremonija.

Pagėgių krašto garsintoja

2022 m. minimos pagėgiškio, vieno ryškiausių lietuvių išeivijos atstovų, poeto, visuomenininko, literatūros bei sceninių kūrinių kritiko, knygų leidimo organizatoriaus, žurnalisto Algimanto Mackaus 90-ąsias gimimo metinės. Šia proga  „Pagėgių krašto garsintojos“ vardas suteiktas ir premija įteikta Algimanto Mackaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai metodininkei, Algimanto Mackaus muziejaus vadovei ir vienai iš jo įkūrėjų, aktyviai Pagėgių krašto raštijos, literatūros kūrėjų palikimo saugotojai bei puoselėtojai Vilmai Vaivadienei.

Šis garbus apdovanojimas p. Vilmai skirtas už ilgametį žymaus išeivių poeto Algimanto Mackaus vardo ir jo kūrybos sklaidą Pagėgių krašte, Lietuvoje ir užsienyje.

Sveikinimai

Sveikinamąjį raštą, premiją ir rožių žiedus laureatei Vilmai Vaivadienei įteikė Jūratės Caspersen įgaliotosios Lina Ambarcumian, Milda Jašinskaitė-Jasevičienė bei Jovita Kubilinskienė, perskaičiusi ir premijos steigėjos Jūratės Caspersen dedikuotą sveikinimą.

2022 m. „Pagėgių krašto garsintoją“ pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, mero pavaduotoja Ligita Kazlauskienė, Tarybos nariai, viena iš Algimanto Mackaus muziejaus Pagėgiuose įkūrėjų Vanda Žuklijienė, kolegos pedagogai, bičiuliai, bendraminčiai.

Savivaldybės vadovas Vaidas Bendaravičius pasidžiaugė, jog literatūrinio pavasario šventė ir jos metu vykstantys iškilmingi Pagėgių kraštą garsinančių kraštiečių apdovanojimai jau tapo gražia, iškilia ir visų kasmet labai laukiama Pagėgių krašto tradicija.

Dainuojamosios poezijos kūriniais susirinkusiuosius žavėjo ir pakilią nuotaiką kūrė Jurbarko bardų klubo nariai: Saulius Lapėnas, Aridonas Daukša ir Agnė Siriūnaitytė. 

Vaizdų ir poezijos lietus…

Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, cituodama Leonardo da Vinčio mintį, jog „tapymas – tai poezija, kuri matoma, o poezija – tai tapyba, kuri girdima“ – pakvietė renginio dalyvius teptuku įamžinti vakaro nuotaiką, išgirstus poezijos posmus ar nuskambėjusias dainas.

Netrukus pradėjo lietis ne tik vaizdai popieriaus lape, bet ir poezijos posmai scenoje…  Tradiciniam anoniminio eilėraščio konkursui INCOGNITO šiemet buvo pateikta net 17 poezijos darbų. Konkursinius kūrinius publikai pristatė, vertino ir geriausiai šių metų konkurso temą „Susitikim prie seno fontano, kol pavasaris, kol dar jauni…“ atitinkantį poezijos kūrinį rinko autoritetinga vertinimo komisija: gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė bei buvusi ilgametė Pagėgių pradinės mokyklos direktorė Irena Šapalienė.

Fontano tema konkursui pasirinkta neatsitiktinai – būtent prie senojo, daug kam sentimentus keliančio fontano, esančio didingo autentiško pastato – Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnijos – kiemelyje (Vilniaus g. 46, Pagėgiai), planuota organizuoti šiųmetę literatūrinio pavasario šventę, deja, oras tam nebuvo palankus…

Komisijos sprendimu, INCOGNITO konkurso nugalėtoja tapo bei diplomą ir sveikuolišką prizą pelnė literatė, buvusi ilgametė bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, vakaro metu gėlių žiedais ir gražiausiais palinkėjimais bibliotekos įkūrimo 85-mečio proga sveikinusi visą Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenę.

Eilės, eilės, eilės

Savo kūrybos eiles dovanojo Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ nariai: Antanina Aldona Auksorienė, Sigitas Kancevyčius, Vidas Riepšas, Justina Trilikauskienė bei jų vadovas Eugenijus Šaltis. Kūryba dalinosi Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatūros būrelio narės Aldona Sapronaitienė ir Vida Tarozienė su vadove Birute Morkevičiene. Šilutiškės kūrėjos bibliotekos bendruomenę ir skaitytojus pradžiugino gausiomis literatūrinėmis dovanomis – jungtinės kūrybos rinktinėmis bei autoriniais poezijos rinkiniais. Taipogi bibliotekai perduotos ir šilutiškės rašytojos Dalios Žibaitienės knygos. Savos kūrybos darbais susirinkusiųjų širdis glostė Pagėgių krašto literatų sambūrio nariai: Agnietė Garmienė, Remigijus Kelneris, Veronika Mockienė, Vaida Petrauskienė, Eugenijus Skipitis, Marija Stancikienė bei Elena Stankevičienė su pirmininke Lina Ambarcumian. Savo eiles visuomenei pristatė ir į Pagėgių krašto literatų sambūrio gretas įstojo kraštiečiai Bernarda Ežerskienė bei Kęstutis Bytautas. Jiems įteikti narystę šiame krašto kūrėjų sambūryje simbolizuojantys šalikėliai.

Gaudžiant audringoms publikos ovacijoms, originaliausios vakaro tapybos improvizacijos autore tapo lumpėniškė Indrė Chaidarova, kurios dailės kūrinys „Susitikom prie seno fontano“ pripažintas originaliausiu. Talentingoji kraštietė apdovanota specialiu bibliotekos įsteigtu šmaikščiu prizu.

Klausantis eilių, žavintis dailės vaizdais ir skambant muzikos akordams, šventė nejučiomis prabėgo… Bibliotekos direktorė M. Jašinskaitė-Jasevičienė padėkojo visiems talkininkams.

Daugiau skaitykite čia.

Sonata NognienėPagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Astos Andrulienės ir Manto Iljinovo nuotraukos

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite