Nustatyta, kad Šilutės rajone žuvys gaišo dėl deguonies trūkumo
Aplinkos apsaugos departamentui savaitgalį pranešta, kad Šilutės rajone, Leitės polderyje, matyti nugaišusių žuvų. Pranešimą gavę aplinkosaugininkai iš karto nuvyko į įvykio vietą ir paėmė vandens mėginius deguonies kiekiui nustatyti. Tyrimų rezultatai rodo, kad deguonies kiekis vandens telkiniuose kritiškai žemas.
Savaitgalį paimti mėginiai Leitės polderyje ir Leitės upėje, taip pat Veižo upėje ir Veižo vasaros polderiuose. Nustatyta, kad deguonies kiekis vandenyje vietomis siekė nuo 0,6 mg/l iki 1,2 mg/l.
Kai deguonies kiekis vandenyje nukrinta žemiau 2 mg/l, žuvų organizme prasideda negrįžtami procesai. Kai deguonies kiekis nukrinta žemiau 1 mg/l, žuvys gaišta.
Sekmadienio vakare gauta pranešimų, kad pastebėta nugaišusių žuvų Gėgės upėje.
Šiandienos duomenimis, Gėgės upėje, ties Plaškiais, deguonies vandens telkiniuose vietomis bebuvo 0,4 mg/l, arčiau Nemuno žiočių deguonies kiekis siekė 4,7 mg/l. Atlikus tyrimus Nemune – ten nustatyta 7,2 mg/l deguonies.
Aplinkosaugininkai tęsia darbus, stebi vandens telkinius.
„Kuo aukštesnė vandens temperatūra, tuo mažiau deguonies jame ištirpsta. Be to, pakilus vandens temperatūrai, prasideda intensyvi augalų vegetacija, pagreitėja puvimo procesai, todėl vanduo dar greičiau praranda deguonį. Dėl šios priežasties tokiuose vandens telkiniuose žuvys ima dusti“, – sako Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Ramūnas Strukčinskas.
Aplinkosaugininkas atkreipia dėmesį, kad seklesni vandenys įšyla greičiau ir žuvims nebėra kur slėptis. Be to, kylančiai vandens temperatūrai jautresni žuvų jaunikliai – suaugusios žuvys yra judresnės ir stipresnės.
„Nereikia pamiršti, kad vandens augalijai ir gyvūnijai pražūtinga ir tarša. Pavyzdžiui, kai nuotekos neišvalomos iki reikiamos koncentracijos, vandenyje susidaro azoto ir ypač fosforo junginių perteklius. Tada prasideda intensyvus vandens žydėjimas. Dumbliai ne tik naudoja deguonį – jie greitai žūsta, taigi ima pūti ir sunaudoja dar daugiau deguonies“, – aiškina R. Strukčinskas.
Dar aplinkosaugininkas pataria nušienautų pakrantėse meldų nepalikti pūti vandenyje – reikėtų juos išgriebti į krantą.
Aplinkos apsaugos dep. inf.