Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Daiva Žebelienė – nuotraukoje antra iš dešinės.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21 d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio.

Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m. pateikusi (pasirašiusi) Savivaldybės administracijai UAB „Toluta” komercinius pasiūlymus ir šios bendrovės vardu su Savivaldybės administracija pasirašiusi darbų rangos sutartis.

D. Žebelienė yra UAB „Toluta“ direktorė. Minimu laiku ji buvo Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė, išrinkta į Savivaldybės tarybą pagal visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ kandidatų sąrašą.

Jau esame informavę, kad du šio komiteto atstovai Savivaldybės taryboje D. Žebelienė ir Edvardas Jurjonas priklauso valdančiajai daugumai. Pagal koalicijos sutartį šis komitetas buvo delegavęs tuometę Saugų seniūnę Dalią Rudienę į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Neseniai šio komiteto iniciatyva skandaluose neminėta ir blogu darbu negarsėjusi D. Rudienė buvo atleista iš pareigų, nes į jas pretendavo D. Žebelienė. 25 narių Savivaldybės taryba tik 13 balsų (minimalus skaičius) persvara atleido iš pareigų D. Rudienę. Liepos 15 d.  buvo sušauktas neeilinis Savivaldybės tarybos posėdis: vos, vos, kaip sakoma, per plauką, tik 13 balsų slaptu balsavimu D. Žebelienė paskirta Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Pirmadienį, liepos 26 d., D. Žebelienė pradės eiti šias pareigas. Politikas, paskirtas dirbti į tokias pareigas, netenka Tarybos nario mandato. D. Žebelienę Savivaldybės taryboje pakeis Vladas Kainovaitis.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų dėl D. Žebelienės elgesio dar teks palaukti. Priminsime, kad liepos 14 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vienbalsiai už panašų elgesį jau įvertino kitą Šilutės rajono savivaldybės tarybos narį Tomą Budrikį, konstatavusi, kad politikas atstovavo savo valdomai UAB „Stomeda“, pasirašė su Savivaldybe rangos darbų sutartį, užsiėmė neteisėtu atstovavimu, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimą atstovauti.

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite