Nuspręsta – Šilutės muziejus įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą

Daugiausiai diskusijų praėjusiame Šilutės rajono tarybos posėdyje sukėlė projektas dėl Šilutės muziejaus pastato, esančio Lietuvininkų g. 36 įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą. Nors būta įvairių pasiūlymų, 13 tarybos narių balsais nutarta pradėti ruošti dokumentus dėl muziejaus pastato privatizavimo.

Šilutės muziejaus pastatą, kuris yra valstybės saugomas kultūros paminklas, rajono politikai nusprendė įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.

Tarybai buvo pateikti svarstyti du projektai. Viename siūloma patvirtinti visą parengtą privatizuojamų objektų sąrašą, kitame – iš šio sąrašo išbraukti Šilutės muziejaus pastatą. Diskusijos metu atsirado ir trečias pasiūlymas – kuriam laikui atidėti šio Tarybos sprendimo projekto svarstymą.
Tarybos narys Edvardas Vitkauskas atkreipė dėmesį, kad muziejaus pastatas nėra eilinis objektas – tai valstybės saugomas kultūros paminklas. Per visą laiką privatizuoti tik keli panašūs objektai: buvusi Žvejų užeiga, namas Lietuvininkų g. 4, buvusi „Eglutės“ sanatorija. Ir visų jų likimas liūdnas. Anot E. Vitkausko, muziejaus pastate saugotina viskas. Ir langinės, ir grindys, ir čerpės, ir krosnys, ir net tinkas. Atiduoti tokį pastą rizikinga. Be to, gauta nemažai pasiūlymų dėl jo panaudojimo. Čia norėtų įsikurti „Heidės“, Šilutės gražinimo draugijos. Eksponatams saugoti jį pageidautų pasilikti ir pats Šilutės muziejus. Politikas siūlė išbraukti šitą paminklą iš privatizuojamų objektų sąrašo, ar bent jau neskubėti Šilutės muziejaus įtraukti į šį sąrašą. Panašią nuomonę pareiškė ir Tarybos narys Algirdas Balčytis bei Arvydas Jakas, teigdami, kad muziejaus privatizavimas neišgelbės Savivaldybės nuo skolų, o laikui bėgant gali atsirasti gerų pasiūlymų ir idėjų, kaip panaudoti statinį.
Tuo tarpu valdančiosios daugumos atstovas Saulius Stankevičius sakė, kad nepaisant visuomeninės ir istorinės bei kultūrinės pastato vertės jį reikia įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, kad būtų galima bent kiek sumažinti Savivaldybės įsiskolinimus ir atsiskaityti su įmonėmis, kurios po kelerius metus negauna pinigų už atliktus darbus. Anot S. Stankevičiaus, ir privatizavus Lietuvininkų 36 g. esantį pastatą, naujieji jo savininkai turės laikytis visų reikalavimų, kurie keliami valstybės saugomiems objektams. Kad privatizuoti vertingi pastatai nebūtinai sunyksta, S. Stankevičiui pritarė ir opozicijos atstovas Steponas Kazlauskas.
Į diskusiją įsitraukė Šilutės rajono meras Šarūnas Laužikas ir jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad privatizavimo procesas užtrunka ilgiau kaip metus, todėl atsiradus geresniam pasiūlymui negu privatizacija pastatą visuomet bus galima išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo. Savivaldybės vadovams pasiūlius balsuoti, 13 posėdžio dalyvių pasisakė už muziejaus įtraukimą į privatizuojamų objektų sąrašą ir tolimesnės diskusijos šiuo klausimu buvo nutrauktos.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Imunizuotų darbuotojų statistika 

Nuo liepos 28 d. darbdaviai gali pasitikrinti, kokia dalis jų darbuotojų turi imunitetą nuo SARS-CoV-2. Informacija atnaujinama kasdien, todėl bus galima operatyviai sekti padėtį darbovietėje ir imtis konkrečių veiksmų. Juridiniai asmenys apie savo darbuotojų imunizaciją gali sužinoti prisijungę per Elektroninius valdžios vartus prie e. Statistikos sistemos. Prieiga prie šios sistemos automatiškai sukurta visiems juridinių asmenų vadovams. Galimybė prisijungti gali būti suteikiama ir kitiems įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovams pagal nustatytą tvarką. Darbuotojų skaičius pateikiamas pagal „Sodros“ duomenis. Konfidencialumo tikslais rodomos tik tos

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Taip pat skaitykite