Nuotekų tvarkymas: yra kuo pasidžiaugti, yra kur tobulėti

Šiandien prie centralizuotai tiekiamo vandentiekio yra prisijungę apie 80 proc., o prie nuotekų – 69 proc. visų Šilutės rajone esančių būstų. Lyginant su kitais Lietuvos miestais, tokie skaičiai nėra pakankami, o didėti šiems procentams trukdo ir nuotekų tvarkymas soduose, kuris problemiškas tiek Šilutės rajone, tiek visoje Lietuvoje.

„Šios situacijos priežastis paprasta – kai buvo kuriami sodai, jų paskirtis nebuvo gyvenamoji. Šiandien, kai sodai virsta gyvenamaisiais kvartalais, atsiranda poreikis tiesti nuotekų tinklus ir susiduriama su techninėmis kliūtimis – siauromis gatvėmis, mažais atstumais tarp namų. Todėl nesakyčiau, kad gyventojams trūksta sąmoningumo – neretai trūksta ir techninių galimybių”,– sako Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) direktorius Andrius Kairys.
Pakanka ir duobės
Šilutiškė Irena Vasilenko prie centrinio nuotekų tinklo kanalizaciją prisijungė prieš 12 metų, kai Birutės g. pasistatė nuosavą namą. „Kitokios galimybės net ir nebuvo – juk esame mieste, tai net ir nelabai būtų kaip kitaip tas nuotekas susitvarkyti, nei jungiantis prie centrinės sistemos. Visi aplinkinių namų kaimynai padarė tą patį“, – pasakoja ji.
Pašnekovė patikina, kad, skirtingai nuo jų, aplinkiniuose soduose situacija kiek kitokia. „Manau, piktnaudžiaujama ta situacija. Čia jau žmogaus sąmoningumo reikalas, ar jis tinkamai tvarko, ar nuleidžia tą vandenėlį kažkur. Nes kas gi sužiūrės kiekvieną žmogų, turi jis kur tas nuotekas nuleisti, ar ne?“ – retoriškai klausia ji.
Pasak A. Kairio, neturintys galimybės prisijungti prie centrinio nuotekų tinklo nuotekas tvarkyti gali įsirengdami nuotekų valymo įrenginius, iš kurių išvalytą vandenį saugu išleisti į vandens telkinius, arba kaupti nuotekas išgriebimo duobėje ir ją periodiškai išsiurbti. Pastarasis būdas – bene tinkamiausias soduose ne nuolat gyvenantiems asmenims. „Jei sode apsilankoma tik periodiškai, pavyzdžiui, savaitgaliais, visiškai pakanka vienos nuotekų išgriebimo duobės. Svarbiausia, kad ji būtų sandari – tai yra, jog į ją patektų tik nuotekos, o ne, pavyzdžiui, ir lietaus vanduo. Labai svarbu, kad duobė nebūtų pralaidi ir nuotekos nepatektų į dirvožemį. Tada pakanka tik periodiškai išsikviesti valymo bendrovę, kad nuotekas išsiurbtų”, – pataria pašnekovas.
Nuotekų valymo įrenginius įsirengti aktualu tuomet, kai nuotekų kiekiai yra didesni ir nuotekos tiekiamos reguliariai, mat įrenginiai turi nuolat veikti. Todėl šis nuotekų tvarkymo būdas aktualesnis nuolat gyvenantiems gyventojams, ūkininkams ir verslui kaimo vietovėse, kurie neturi galimybės nuotekų tvarkyti centralizuotai.
Turime kuo pasidžiaugti
KRAAD direktorius pasakoja, kad per dešimtmetį, kai vadovauja departamentui, situacija tiek visos respublikos, tiek ir Šilutės regiono mastu yra labai pasistūmėjusi į priekį. „Galėčiau pasakyti, kad šioje srityje įvyko proveržis – buvo įgyvendinta daug projektų, sukurta teisės aktų, nutiesta nuotekų tinklų ir pastatyta valymo įrengimų, pasikeitė ir žmonių mąstymas. Visa tai sąlygojo vis didėjantį procentą gyventojų, prisijungusių prie centrinės nuotekų tvarkymo sistemos, o neturintiems tokios galimybės – sudarytos sąlygos nuotekas tvarkyti alternatyviais būdais“, – sako A. Kairys.
Į gerąją pusę pasikeitusią situaciją patvirtina ir statistika: 2014–2015 metais užfiksuota po 3–5 pažeidimus per metus, o 2016–2017 metais – tik po vieną pažeidimą, susijusį su netinkamu nuotekų tvarkymu Šilutės rajone. „Su tarša susijusių aplinkosaugos pažeidimų skaičius svyruoja 24–52 per metus, taigi nuotekų tvarkymo pažeidimai užima tikrai mažąją dalį“, – teigia aplinkosaugininkas.
Pasak jo, bausti pažeidėjų neskubama – pirma atliekamas išsamus tyrimas, ar tikrai nuotekos tvarkomos ne pagal reikalavimus. „Žinoma, jei nustatome pažeidimą, teisės aktų esame įpareigoti ir taikyti poveikio priemones”, – sako jis. Nustačius, kad nuotekos tvarkomos netinkamai (teršiama aplinka, vandenys), skiriama administracinė bauda ir skaičiuojama aplinkai daroma žala. Pažeidimai soduose dažniausiai nustatomi pilietiškų gyventojų dėka – iš jų sulaukus pranešimo, kad kaimynystėje, spėjama, kažkas nuotekas leidžia, pavyzdžiui, tiesiai į upelį.
Pažeidimų kontrolę sustiprinti padės šiuo metu Aplinkos ministerijos rengiamas individualių nuotekų tvarkymo apskaitos ir kontrolės sistemos sukūrimas ir įdiegimas, aplinkosaugininkai matys kiekvienos sodybos nuotekų kiekius.
Situacija Šilutėje: reikėtų pasitempti
Pasak UAB „Šilutės vandenys” vyriausiosios inžinierės Vidos Kiaulakienės, trečdalis nepasijungusiųjų prie centralizuoto nuotekų tinklo tvarko nuotekas alternatyviais būdais, deja, ne visada draugiškais gamtai.
„Iš visų nepasijungusių mažiausia dalis turi nuotekų valymo įrenginius; kita dalis – sandarius nuotekų kaupimo rezervuarus, iš kurių nuotekas išveža „Šilutės vandenys“ ir išvalo. Likusieji nuotekas šalina įvairiais nelegaliais ir gamtą teršiančiais būdais: ūkininkai išlaisto į laukus, įsirengia nesandarius nuotekų šulinius, iš kurių viskas filtruojasi į gruntą. Nemažai išleidžia nuotekas į melioracijos sistemas”,– rajono problematiką atskleidžia ji.
Šilutiškės I. Vasilenko nuomone, dalis žmonių netinkamai tvarko nuotekas paprasčiausiai todėl, kad neturi pinigų. „Galėtų būti sukurta sistema, kai nuotekos centralizuotai į sistemą jungiamos visiems be išimties, o bendra suma išskaidoma, pavyzdžiui, į abonentinį mėnesinį mokestį. Taip tvarkos būtų daugiau nei dabar, kai paliekama pačiam žmogui nuspręsti, ką rinktis“, – kalbėjo šilutiškė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Žemės ūkis: paverskite savo darbą ekologiškesniu su nauja elektronine įranga

Šalies ūkininkai nėjo ilgą kelią tobulindami ūkininkavimą, ieškodami ekologiškų sprendimų ir geros įrangos. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – palengvinti ūkininkavimą ir ekonomiškiau dirbti.  Šią tinkamo ūkininkavimo užduotį puikiai vykdo UAB „Audrokesta“. Įmonės būstinė yra Šakiuose, su atsarginių detalių parduotuve, eksponuojama nauja ir sena žemės ūkio technika, naujausios gręžimo mašinos, purkštuvai, žemės dirbimo mašinos ir kt. Teikiamos ir logistikos paslaugos. UAB „Audrokesta“ atidarė atsarginių detalių parduotuvę Šiauliuose ir turi tolesnių plėtros planų-su filialais kituose regionuose. UAB „Audrokesta“ taip pat yra vienintelis

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Šiandien – Lietuvos Konstitucijos diena

Konstitucijos

Šiandien, spalio 25-ąją minime 29-ąsias Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos metines, jau penkioliktą kartą surengtas Konstitucijos egzaminas.  Nugalėtojų laukia specialus Prezidento Gitano Nausėdos įsteigtas prizas, taip pat jie bus apdovanoti Teisingumo ministerijos prizais. Per keturiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 400 tūkst. žmonių – maždaug kas septintas Lietuvos pilietis. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.  Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos

Taip pat skaitykite