Nuolatos besišypsantis Valdas Lacko – kylanti Lietuvos muzikos žvaigždė

Šio rusniškio pavardę šiandien žmonės žino visoje Lietuvoje. Išgarsėjęs savo talentu kurti dainas ir dainuoti Pamario krašte, išplaukė ir į didžiuosius vandenis – šiemet Eurovizijos konkurso atrankos pirmajame etape tarp trylikos dalyvių buvo ketvirtas. Valdas Lacko mielai sutiko papasakoti „Pamario“ skaitytojams apie save ir savo muzikinį kelią.

Valdas Lacko – Eurovizijos atrankos konkurso scenoje. Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Valdas Lacko – Eurovizijos atrankos konkurso scenoje.
Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Visas gyvenimas Rusnės saloje
Jauno žmogaus gyvenimo istorija trumpa, tačiau ne paprasta. Šiandien Valdo Lacko pavardė daugeliui asocijuojasi su daina ir muzika, tad vargu ar kas prisimena, kad Valdas, besimokydamas Rusnės vidurinėje mokykloje, užsiiminėjo sunkiąja atletika, yra dalyvavęs profesionalų čempionatuose, pagerino ne vieną Lietuvos sunkiosios atletikos suaugusiųjų rekordą.
Nors niekas šeimoje negrojo jokiu muzikos instrumentu, tačiau mama turėjo dainų sąsiuvinį, kuriame buvo surašyti jos mėgstamiausių dainų žodžiai. Valdas mielai dainuodavo kartu su mama. Dar lankant Rusnės darželį buvo pastebėta jo puiki muzikinė klausa ir balsas. Kaip ir daugelio būsimų atlikėjų, pradžių pradžia buvo ,,Dainų dainelėje“. Vėliau savo gabumus demonstravo ne vienoje muzikinėje TV laidoje su grupe „Karčema“, koncertuoja su Šilutės vaikų pop choru „Spindulys“.
,,Šiandien aš esu profesionaliai muzikuojantis atlikėjas. Iš muzikos pragyventi galima. Reikia tik norėti. Aš pats kuriu dainų tekstus ir muziką, esu sukūręs daugybę dainų. Esu išleidęs muzikinį albumą „Nauja pradžia“, kuriame septyniolika dainų. Jau esame įrašę pusę naujo albumo, tačiau darbas sulėtėjo dėl dalyvavimo Eurovizijos projekte. Pavasario pabaigoje jis turėtų pasirodyti“, – pasakojo Valdas.
Ir vėl į Euroviziją
,,Apsispręsti dalyvauti 2017 metų Eurovizijos atrankoje buvo paprasčiau. Dainą jau turėjau. Ją kūrė ankstesnę „eurovizinę“ dainą rašiusi lietuvių komanda – kompozitorius Paulius Jasiūnas, su kuriuo ruošiame naują mano albumą, ir tekstų autorė Monika Ratomskytė. Daina geresnė ar blogesnė už praėjusių metų konkursui pateiktą? Na, tegul sprendžia komisija ir televizijos žiūrovai. Aš pats manau, kad kūrinys modernesnis ir europietiškesnis. Daina vadinasi „It’s so unfair“ (liet. tai taip neteisinga, kitą savaitę turėtų pasigirsti ir lietuviška dainos versija – aut. pastaba), – pasakojo Valdas. – Kai antrą kartą dalyvauji konkurse, žinai, kur eiti, kur ir kada vyksta filmavimai, ir stilistų bei grimuotojų darbą geriau supranti ir vertini. Buvau pavadintas nuoširdžiu, charizmatišku, pozityviu dainininku. Manau, tai nėra blogai. Aš niekam nieko nepavydžiu, stengiuosi su visais gerai sutarti. Žmonėms būna dažnai keista, kodėl aš visada šypsausi. Bet aš toks buvau ir mokykloje. Pernai Eurovizijos projekte daugelis stebėjosi, kad solistas iš provincijos vaikšto toks laimingas, prie visų prieina, pasikalba, jam viskas gerai… Taip, konkurencija yra, bet juk bendrauti reikia. Aš žiūriu per kitą prizmę – žiūriu į ateitį. O jei kas ir nesiseka, stengiuosi viską pamiršti ir eiti toliau. Štai kitame LRT projekte teko susitikti ir Eriką Jennings, ir Aistę Pilvelytę… Jos draugiškai bendravo su manimi“.
Paklaustas, ar komisijos narių vertinimai po pasirodymo nenuvylė, atsakė: „Buvo maloniai netikėta“. Ir pridūrė, kad tiki savimi ir žiūrovų palaikymu.
Kai esi žinomas
„Valdai, populiarumas padeda ar trukdo?“ Jis atsakė: ,,Meluočiau, jei sakyčiau, kad tai neturi reikšmės. Tai, kad esu žinomas, padėjo išplėsti mano koncertų geografiją, atsirado daugiau pažinčių ir reklamos: šiandien koncertuojame jau ne tik Šilutės rajone ar aplinkiniuose miesteliuose, teko ne vieną kartą vykti į Panevėžio rajoną, Marijampolę, kitus miestus. Gatvėje sutikti žmonės sveikinasi (kartais ne tik Šilutėje), skatina ir toliau atstovauti rajonui, bandyti savo jėgas“.

Kylanti Lietuvos muzikos žvaigždė Valdas Lacko apsilankė „Pamario“ laikraščio redakcijoje. Petro Skutulo nuotr.

Kylanti Lietuvos muzikos žvaigždė Valdas Lacko apsilankė „Pamario“ laikraščio redakcijoje.
Petro Skutulo nuotr.

Paklaustas, ar ir šiemet organizuos koncertą „Širdies balsas“, skirtą Pasaulinei filosofijos dienai, Valdas atsakė teigiamai. Tik pakvies dar daugiau iš rajono kilusių dainų atlikėjų ir svečių. „Juos taip pat reikia skatinti pasirodyti, kelti profesionalumą, nes buvo taip, kad jaunieji Šilutės dainininkai vienas apie kitą nebuvo net girdėję“, – sakė Valdas.
V. Lacko atliekamos dainos šiandien skamba per radiją, norintieji gali jų pasiklausyti įsijungę YoyTube. Dainuojantį Valdą galime išvysti bendruomenės ,,Rusnės sala“ organizuojamose šventėse ir renginiuose, kartu su šeima dalyvauja ,,Šilutės mamyčių klubo“ organizuojamose šventėse ir kituose renginiuose. Dainuoja vestuvėse ir jubiliejuose, tačiau neatsisako aplankyti ir vaikus, gyvenančius Saugų vaikų globos namuose.
Sėkmės paslaptis
Kai Valdo paklausiau, kaip jis trimis žodžiais galėtų apibūdinti savo sėkmės paslaptį, jis nedvejodamas išvardijo: „Pirma – nuoširdumas, antra – kruopštumas, trečia – atkaklumas“. Ką čia ir bepridursi…
Valdas sakė: „Jei kartais kiti pasinaudoja mano nuoširdumu, aš moku susigrąžinti tai, kas iš manęs buvo atimta. Jei jau aš imuosi kokio darbo, stengiuosi jį atlikti gerai ir iki galo. Ir eidamas į Eurovizijos atranką, turiu ambicijų. Einu tuo keliu vienas, esu laisvesnis, tai šimtaprocentinė laisvė – tik pats atsakai už save. Vainora apsisprendė – televizijos šviesos – ne jai“.
Atsisveikindama palinkėjau Valdui kūrybiškumo kuriant naujas dainas, sėkmės tolimesniuose Eurovizijos atrankos etapuose – šiemet pakilti dar aukščiau. Tegul į televizijos eterį beįsiveržiančių naujų miestų, tokių kaip Pasvalys, Plungė, skambesį tvirtai įsilieja ir Rusnės, ir Valdo Lacko vardas.
Birutė Morkevičienė

Hits: 1245

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite