Nuo sekmadienio – vasariškas laikas

Kovo 28 d., sekmadienį, 3 val.  laikrodžių rodyklės pasukamos viena valanda į priekį: gyvenime jau vasaros laiku, o tai reiškia, kad valanda anksčiau teks keltis ir ruoštis į darbą arba jį pradėti dirbant nuotoliniu būdu.

Tačiau ir darbo diena baigsis valanda anksčiau, turėsime ilgesnį  šviesų vakarą. Anot specialistų, kurie laiko kaitaliojimą du kartus per metus neretai vertino kaip trikdantį, sujaukiantį žmogaus įpročius, neretai atsirandančią net nemigą, nerimą ir sunkumų dirbant, vargu ar ir dabar pateiks kitokių įžvalgų. Juk gyventojai išvarginti karantino, plintančio COVID-19 ir šio viruso dar baisesnių atmainų, išsiilgę laisvės keliauti, sutikti su artimaisiais ir draugais, ir be laiko keitimo turi įvairių psichikos bėdų.

Tačiau Europos Sąjunga dėl laiko kaitaliojimo vis neapsisprendžia, tad ir Lietuva turi gyventi laukimu. Buvo žadėta  atsisakyti laiko sukinėjimo nuo 2021 m., bet kol kas jokių žingsnių nėra padaryta.

Sezoniniu vadinamas vasaros laikas yra taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikia pasukti vieną valandą atgal. Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros-žiemos laiko susitarimų.

Stinga vieningos nuomonės ir Lietuvoje: dalis gyventojų sutiktų, kad būtų nustatytas tik vasaros laikas, kiti – žiemos.

O kaip manote jūs? Savo nuomonę galite pareikšti komentaruose po straipsniu.

Hits: 43

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite