Nuo Rambyno kalno pasižvalgius

Sausio pradžioje Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Bernardo Aleknavičiaus fotoapybraižų knyga „Aisčių pasaka. Nuo Rambyno žvelgiant“. Susitikimo dalyviai galėjo nusipirkti ir daugiau anksčiau išleistų fotoalbumų. Dalyvavo  autorius ir  Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai. Renginį vedė skyriaus narė Valė Ragauskaitė, ištraukas skaitė Elena Povilaitienė, muzikinį foną kūrė folkloro ansamblio „Verdainė“ dainininkės.

Bibliotekos skaitykla buvo pilnutėlė. Birutės Morkevičienės nuotr.

Sužavėjo Mažoji Lietuva

Susitikimas su fotografu Bernardu Aleknavičiumi vyko Klaipėdos krašto sukilimo 95–mečio ir Lietuvos valstybės šimtmečio išvakarėse. Susitikimo dalyviai turėjo progos įsitikinti, kad į Klaipėdą atsikėlęs iš zanavykų krašto B. Aleknavičius didžiai pamilo Mažąją Lietuvą ir yra be galo darbštus – išleido 27 knygas.

Susitikimo pradžioje B. Aleknavičius padėkojo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriui už pagalbą leidžiant knygas, knygos „Aisčių pasaka. Nuo Rambyno žvelgiant“ redaktoriui Antanui Stanevičiui ir gausiai susirinkusiems šilutiškiams, kurie neabejingi savo krašto istorijai.

„Džiaugiuosi, kad žmonės domisi savo kraštu, kuris turi tokią garbingą istoriją. Penkiasdešimt metų gyvendamas Klaipėdoje taip pat pamilau šitą kraštą ir savo žinias apie jį išguldau ant popieriaus“, – kalbėjo B. Aleknavičius.

Elena Povilaitienė perskaitė tris ištraukas iš knygos „Aisčių pasaka“ (Ugnis, 19 p.): 

„Jurgių kaimas. Žalumynuose skendi liaudies meistrų Birutės ir Vytauto Majorų sodyba. Balkonėlyje sėdi profesorius Viktoras Falkenhanas ir piešia. Viskas kaip vaikystėje, kaip senais laikais Giruliuose, kada buvusios avidės verandoje sėdėdavo Viktoro motina, iš Tilžės atvykęs Vydūnas ir kalbėdavosi. Kalbėdavosi apie šio krašto žmones, jų papročius, taurumą ir visas kitas civilizacijos nesugadintas žmogiškąsias šių žmonių savybes. … – Su tėvais važiuoju Lietuvon, – prisimena profesorius. – Ruduo, moterys kasa bulves. Rūksta dūmai, liepsnoja laužas. „Kas tai? – klausiu. – „Ugnis“, – atsako man. „Ugnis“ – tai pirmas lietuviškas žodis, kurį man buvo lemta išgirsti“.

Jautriai nuskambėjo ir ištrauka „Kur genties šaknys“, apie Ievos Labutytės–Vanagienės savo genties šaknų paieškas.

Senus laikus prisimenant

Kitas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus narys Norbertas Stankevičius, rašytojas, išleidęs tris knygas apie Klaipėdos kraštą, Lietuvos metraštininkas, kalbėjo, kad „čia esame dėl to, kad palaikytume vieną iš geriausių fotomenininkų Lietuvoje, neabejingą savo krašto istorijai. Aš turiu apie dvidešimt klausimų, į kuriuos gali atsakyti tiktai gerbiamas B. Aleknavičius“. Norbertas Stankevičius demonstravo skaidres „Aisčių pasaka“. Kaip pats sakė, jam mielesnis pavadinimas aisčiai, ne baltai.

Pasakojo apie lietuviams šventus medžius liepas, ąžuolus. Demonstravo Rambyno ąžuolyno, aukurų, rūpintojėlių ir kitas nuotraukas. Pranešėjas su skausmu balse ir nostalgija širdyje kalbėjo apie Karaliaučiaus krašte nykstančius senuosius pastatus, menančius mūsų protėvių praeitį. Per keletą metų niekieno neprižiūrimi pastatai baigia visai sugriūti – įgriuvę stogai, griūvančios sienos, išdaužyti langai, užžėlę privažiavimo keliai…

Myli savo gentį

„Eglės“ leidyklos direktorius Antanas Stanevičius, kreipdamasis į susirinkusiuosius ir klaipėdiškius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus narius, pasakė, kad šie žmonės myli savo gentį ir jai tarnauja. Jų pastangomis praeitis išsaugoma ateities kartoms.

„Bernardas Aleknavičius – žurnalistas, kraštotyrininkas, fotografas, lietuvininkų metraštininkas, Klaipėdos miesto garbės pilietis, patriotizmo vedamas, daugiau kaip per pusę amžiaus sukaupė daug kūrybinės ir istorinės informacijos, kurioje atsispindi gimtosios Novužės ir Mažosios Lietuvos vaizdai, kilnių, Lietuvai nusipelniusių žmonių portretai. Gniuždomi ir niokojami žmonės sugebėjo išsaugoti savąją lietuvišką prigimtį. Bernardą pažįstu apie trisdešimt metų. Tai jis fotografavo koplytstulpius ir rūpintojėlius, kad bent jų vaizdai būtų išsaugoti ateities kartoms arba pagal nuotraukas juos būtų galima atkurti. Yra išleidęs albumą „Žemaitijos žemės rūpintojėliai“, knygų apie Vydūną, Kristijoną Donelaitį“,  – pasakojo A. Stankevičius.

Ne pirmą kartą lankydamasis Šilutėje B. Aleknavičius čia sutiko daug pažįstamų žmonių, o norinčių įsigyti naująją knygą su autoriaus parašu nusidriekė ilga eilutė. Daugelis rankose laikė net ne po vieną knygą, nes tą vakarą, nežiūrint į jų didelę vertę mūsų kraštui, kaina buvo nedidelė. Girdėjau kalbų, kad knygą „Tėviškė“ moterys dovanos savo vaikams, gyvenantiems emigracijoje. Po trisdešimties metų pagal Antano Venclovos eilėraštį pakartota „Tėviškė“, nuotraukomis iliustruota knyga, – puiki dovana su nuostabiais Lietuvos vaizdais.

Birutė Morkevičienė

Ne vienas šilutiškis panoro gauti lietuvininkų metraštininko Bernardo Aleknavičiaus autografą.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ekspertizių daugėja, kertamų medžių Šilutėje mažėja

Balandžio 17 d. Šilutės r. savivaldybėje vėl posėdžiauta dėl Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės ir Lietuvininkų gatvių – kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo. Pilietinio judėjimo „S.O.S. Šilutės medžiai“ trys atstovai su Savivaldybės vadovais, specialistais sutarė: reikia dar vienos medžių ekspertizės… Balandžio 6 d. „Pamarys“ informavo, kad komisija įvertino Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse 905 medžius, ekspertų nuomone, 260 medžių derėtų nupjauti, 218 – išgenėti, 320 medelių pasodinti  vietoj išpjautųjų ir vietoj anksčiau nelikusių. Radosi miestelėnų, o netrukus ir jų bendraminčių Lietuvoje, kurie

Bendrose šaulių ir savanorių pratybose – Lietuvos žvaigždės

Praėjusį šeštadienį iš aplinkinių Šilutės miškų, ypač Vileikių pusėje, girdėjosi automatinių ginklų šūvių serijos. Plačiai nebuvo skelbta, kad savaitgalį vyksta Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo ir šaulių būrys. Tik plakatas Šilutės geležinkelio stoties pastato, kuriame dabar veikia vairavimo mokykla „Šoferiukai“, lange skelbė, kad sekmadienį 15 val. pratybų dalyviai susitiks su jaunaisiais šauliais, kitais šilutiškiais. Šiek tiek lukterėjus sugrįžtančių pratybų dalyvių, vairavimo mokyklos vadovas Simas Knapkis pakvietė visus patogiai įsitaisyti vairuotojų mokymo klasėje. Beje, Simas buvo ir šių KASP

Sveikų ir skanių kepinių – į Saulės akligatvį

„Heydekrug“ kepykla įsikūrusi pastate priešais Šilutės halę, Saulės akligatvyje 3. Duris atvėrusi gruodžio 22 d., greitai populiarėjo ir dabar garsėja geru skoniu ir kokybe. Tortai – rankų darbo ir tik iš natūralių produktų. Kai pavakare užsukome į šią nedidukę jaukią kepinių parduotuvę, jos vitrinos jau buvo tuštokos: šviežiais ir šiltais kepiniais lentynas užpildo iš ryto, o vakarykštės bandelės išparduodamos perpus pigiau. Tikslas – prekiauti ne tik šviežiais, skaniais kepiniais, bet ir sveikesniais. Todėl ir kainos šiek tiek didesnės. Nedidukėje parduotuvėje

„Šilutės baldų“ kieme – Atvelykio linksmybės

Tradiciškai po pirmosios Velykų savaitės akcinės bendrovės „Šilutės baldai“ bendruomenė švenčia Atvelykį. Saulėtą pirmadienio popietę kone visi baldininkai rinkosi kieme šventinėms pramogoms: rideno margučius, kūrė Atvelykio dekoracijas, varžėsi įvairiausiose rungtyse, šoko ir dainavo… Atvelykis – dar vadinamas Velykėlėmis arba vaikų Velykomis. Tai šventė, kurios metu aplankomi artimieji ir linksminamasi. „Tai vaikų linksmybių šventė,  o mes juk „Šilutės baldų“ vaikai. Tai turime atšvęsti ir pasilinksminti. Aišku, gamyba dabar sustojo, nors visi turime darbų. Dabar pamirškime planus, pabūkime tais vaikais, pabūkime drauge“,