Nuo Rambyno kalno pasižvalgius

Sausio pradžioje Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Bernardo Aleknavičiaus fotoapybraižų knyga „Aisčių pasaka. Nuo Rambyno žvelgiant“. Susitikimo dalyviai galėjo nusipirkti ir daugiau anksčiau išleistų fotoalbumų. Dalyvavo  autorius ir  Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai. Renginį vedė skyriaus narė Valė Ragauskaitė, ištraukas skaitė Elena Povilaitienė, muzikinį foną kūrė folkloro ansamblio „Verdainė“ dainininkės.

Bibliotekos skaitykla buvo pilnutėlė. Birutės Morkevičienės nuotr.

Sužavėjo Mažoji Lietuva

Susitikimas su fotografu Bernardu Aleknavičiumi vyko Klaipėdos krašto sukilimo 95–mečio ir Lietuvos valstybės šimtmečio išvakarėse. Susitikimo dalyviai turėjo progos įsitikinti, kad į Klaipėdą atsikėlęs iš zanavykų krašto B. Aleknavičius didžiai pamilo Mažąją Lietuvą ir yra be galo darbštus – išleido 27 knygas.

Susitikimo pradžioje B. Aleknavičius padėkojo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriui už pagalbą leidžiant knygas, knygos „Aisčių pasaka. Nuo Rambyno žvelgiant“ redaktoriui Antanui Stanevičiui ir gausiai susirinkusiems šilutiškiams, kurie neabejingi savo krašto istorijai.

„Džiaugiuosi, kad žmonės domisi savo kraštu, kuris turi tokią garbingą istoriją. Penkiasdešimt metų gyvendamas Klaipėdoje taip pat pamilau šitą kraštą ir savo žinias apie jį išguldau ant popieriaus“, – kalbėjo B. Aleknavičius.

Elena Povilaitienė perskaitė tris ištraukas iš knygos „Aisčių pasaka“ (Ugnis, 19 p.): 

„Jurgių kaimas. Žalumynuose skendi liaudies meistrų Birutės ir Vytauto Majorų sodyba. Balkonėlyje sėdi profesorius Viktoras Falkenhanas ir piešia. Viskas kaip vaikystėje, kaip senais laikais Giruliuose, kada buvusios avidės verandoje sėdėdavo Viktoro motina, iš Tilžės atvykęs Vydūnas ir kalbėdavosi. Kalbėdavosi apie šio krašto žmones, jų papročius, taurumą ir visas kitas civilizacijos nesugadintas žmogiškąsias šių žmonių savybes. … – Su tėvais važiuoju Lietuvon, – prisimena profesorius. – Ruduo, moterys kasa bulves. Rūksta dūmai, liepsnoja laužas. „Kas tai? – klausiu. – „Ugnis“, – atsako man. „Ugnis“ – tai pirmas lietuviškas žodis, kurį man buvo lemta išgirsti“.

Jautriai nuskambėjo ir ištrauka „Kur genties šaknys“, apie Ievos Labutytės–Vanagienės savo genties šaknų paieškas.

Senus laikus prisimenant

Kitas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus narys Norbertas Stankevičius, rašytojas, išleidęs tris knygas apie Klaipėdos kraštą, Lietuvos metraštininkas, kalbėjo, kad „čia esame dėl to, kad palaikytume vieną iš geriausių fotomenininkų Lietuvoje, neabejingą savo krašto istorijai. Aš turiu apie dvidešimt klausimų, į kuriuos gali atsakyti tiktai gerbiamas B. Aleknavičius“. Norbertas Stankevičius demonstravo skaidres „Aisčių pasaka“. Kaip pats sakė, jam mielesnis pavadinimas aisčiai, ne baltai.

Pasakojo apie lietuviams šventus medžius liepas, ąžuolus. Demonstravo Rambyno ąžuolyno, aukurų, rūpintojėlių ir kitas nuotraukas. Pranešėjas su skausmu balse ir nostalgija širdyje kalbėjo apie Karaliaučiaus krašte nykstančius senuosius pastatus, menančius mūsų protėvių praeitį. Per keletą metų niekieno neprižiūrimi pastatai baigia visai sugriūti – įgriuvę stogai, griūvančios sienos, išdaužyti langai, užžėlę privažiavimo keliai…

Myli savo gentį

„Eglės“ leidyklos direktorius Antanas Stanevičius, kreipdamasis į susirinkusiuosius ir klaipėdiškius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus narius, pasakė, kad šie žmonės myli savo gentį ir jai tarnauja. Jų pastangomis praeitis išsaugoma ateities kartoms.

„Bernardas Aleknavičius – žurnalistas, kraštotyrininkas, fotografas, lietuvininkų metraštininkas, Klaipėdos miesto garbės pilietis, patriotizmo vedamas, daugiau kaip per pusę amžiaus sukaupė daug kūrybinės ir istorinės informacijos, kurioje atsispindi gimtosios Novužės ir Mažosios Lietuvos vaizdai, kilnių, Lietuvai nusipelniusių žmonių portretai. Gniuždomi ir niokojami žmonės sugebėjo išsaugoti savąją lietuvišką prigimtį. Bernardą pažįstu apie trisdešimt metų. Tai jis fotografavo koplytstulpius ir rūpintojėlius, kad bent jų vaizdai būtų išsaugoti ateities kartoms arba pagal nuotraukas juos būtų galima atkurti. Yra išleidęs albumą „Žemaitijos žemės rūpintojėliai“, knygų apie Vydūną, Kristijoną Donelaitį“,  – pasakojo A. Stankevičius.

Ne pirmą kartą lankydamasis Šilutėje B. Aleknavičius čia sutiko daug pažįstamų žmonių, o norinčių įsigyti naująją knygą su autoriaus parašu nusidriekė ilga eilutė. Daugelis rankose laikė net ne po vieną knygą, nes tą vakarą, nežiūrint į jų didelę vertę mūsų kraštui, kaina buvo nedidelė. Girdėjau kalbų, kad knygą „Tėviškė“ moterys dovanos savo vaikams, gyvenantiems emigracijoje. Po trisdešimties metų pagal Antano Venclovos eilėraštį pakartota „Tėviškė“, nuotraukomis iliustruota knyga, – puiki dovana su nuostabiais Lietuvos vaizdais.

Birutė Morkevičienė

Ne vienas šilutiškis panoro gauti lietuvininkų metraštininko Bernardo Aleknavičiaus autografą.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti