Nuo Rambyno kalno pasižvalgius

Sausio pradžioje Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Bernardo Aleknavičiaus fotoapybraižų knyga „Aisčių pasaka. Nuo Rambyno žvelgiant“. Susitikimo dalyviai galėjo nusipirkti ir daugiau anksčiau išleistų fotoalbumų. Dalyvavo  autorius ir  Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai. Renginį vedė skyriaus narė Valė Ragauskaitė, ištraukas skaitė Elena Povilaitienė, muzikinį foną kūrė folkloro ansamblio „Verdainė“ dainininkės.

Bibliotekos skaitykla buvo pilnutėlė. Birutės Morkevičienės nuotr.

Sužavėjo Mažoji Lietuva

Susitikimas su fotografu Bernardu Aleknavičiumi vyko Klaipėdos krašto sukilimo 95–mečio ir Lietuvos valstybės šimtmečio išvakarėse. Susitikimo dalyviai turėjo progos įsitikinti, kad į Klaipėdą atsikėlęs iš zanavykų krašto B. Aleknavičius didžiai pamilo Mažąją Lietuvą ir yra be galo darbštus – išleido 27 knygas.

Susitikimo pradžioje B. Aleknavičius padėkojo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriui už pagalbą leidžiant knygas, knygos „Aisčių pasaka. Nuo Rambyno žvelgiant“ redaktoriui Antanui Stanevičiui ir gausiai susirinkusiems šilutiškiams, kurie neabejingi savo krašto istorijai.

„Džiaugiuosi, kad žmonės domisi savo kraštu, kuris turi tokią garbingą istoriją. Penkiasdešimt metų gyvendamas Klaipėdoje taip pat pamilau šitą kraštą ir savo žinias apie jį išguldau ant popieriaus“, – kalbėjo B. Aleknavičius.

Elena Povilaitienė perskaitė tris ištraukas iš knygos „Aisčių pasaka“ (Ugnis, 19 p.): 

„Jurgių kaimas. Žalumynuose skendi liaudies meistrų Birutės ir Vytauto Majorų sodyba. Balkonėlyje sėdi profesorius Viktoras Falkenhanas ir piešia. Viskas kaip vaikystėje, kaip senais laikais Giruliuose, kada buvusios avidės verandoje sėdėdavo Viktoro motina, iš Tilžės atvykęs Vydūnas ir kalbėdavosi. Kalbėdavosi apie šio krašto žmones, jų papročius, taurumą ir visas kitas civilizacijos nesugadintas žmogiškąsias šių žmonių savybes. … – Su tėvais važiuoju Lietuvon, – prisimena profesorius. – Ruduo, moterys kasa bulves. Rūksta dūmai, liepsnoja laužas. „Kas tai? – klausiu. – „Ugnis“, – atsako man. „Ugnis“ – tai pirmas lietuviškas žodis, kurį man buvo lemta išgirsti“.

Jautriai nuskambėjo ir ištrauka „Kur genties šaknys“, apie Ievos Labutytės–Vanagienės savo genties šaknų paieškas.

Senus laikus prisimenant

Kitas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus narys Norbertas Stankevičius, rašytojas, išleidęs tris knygas apie Klaipėdos kraštą, Lietuvos metraštininkas, kalbėjo, kad „čia esame dėl to, kad palaikytume vieną iš geriausių fotomenininkų Lietuvoje, neabejingą savo krašto istorijai. Aš turiu apie dvidešimt klausimų, į kuriuos gali atsakyti tiktai gerbiamas B. Aleknavičius“. Norbertas Stankevičius demonstravo skaidres „Aisčių pasaka“. Kaip pats sakė, jam mielesnis pavadinimas aisčiai, ne baltai.

Pasakojo apie lietuviams šventus medžius liepas, ąžuolus. Demonstravo Rambyno ąžuolyno, aukurų, rūpintojėlių ir kitas nuotraukas. Pranešėjas su skausmu balse ir nostalgija širdyje kalbėjo apie Karaliaučiaus krašte nykstančius senuosius pastatus, menančius mūsų protėvių praeitį. Per keletą metų niekieno neprižiūrimi pastatai baigia visai sugriūti – įgriuvę stogai, griūvančios sienos, išdaužyti langai, užžėlę privažiavimo keliai…

Myli savo gentį

„Eglės“ leidyklos direktorius Antanas Stanevičius, kreipdamasis į susirinkusiuosius ir klaipėdiškius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus narius, pasakė, kad šie žmonės myli savo gentį ir jai tarnauja. Jų pastangomis praeitis išsaugoma ateities kartoms.

„Bernardas Aleknavičius – žurnalistas, kraštotyrininkas, fotografas, lietuvininkų metraštininkas, Klaipėdos miesto garbės pilietis, patriotizmo vedamas, daugiau kaip per pusę amžiaus sukaupė daug kūrybinės ir istorinės informacijos, kurioje atsispindi gimtosios Novužės ir Mažosios Lietuvos vaizdai, kilnių, Lietuvai nusipelniusių žmonių portretai. Gniuždomi ir niokojami žmonės sugebėjo išsaugoti savąją lietuvišką prigimtį. Bernardą pažįstu apie trisdešimt metų. Tai jis fotografavo koplytstulpius ir rūpintojėlius, kad bent jų vaizdai būtų išsaugoti ateities kartoms arba pagal nuotraukas juos būtų galima atkurti. Yra išleidęs albumą „Žemaitijos žemės rūpintojėliai“, knygų apie Vydūną, Kristijoną Donelaitį“,  – pasakojo A. Stankevičius.

Ne pirmą kartą lankydamasis Šilutėje B. Aleknavičius čia sutiko daug pažįstamų žmonių, o norinčių įsigyti naująją knygą su autoriaus parašu nusidriekė ilga eilutė. Daugelis rankose laikė net ne po vieną knygą, nes tą vakarą, nežiūrint į jų didelę vertę mūsų kraštui, kaina buvo nedidelė. Girdėjau kalbų, kad knygą „Tėviškė“ moterys dovanos savo vaikams, gyvenantiems emigracijoje. Po trisdešimties metų pagal Antano Venclovos eilėraštį pakartota „Tėviškė“, nuotraukomis iliustruota knyga, – puiki dovana su nuostabiais Lietuvos vaizdais.

Birutė Morkevičienė

Ne vienas šilutiškis panoro gauti lietuvininkų metraštininko Bernardo Aleknavičiaus autografą.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo