Nuo kovo 15 d. draudžiama tvarkyti vandens telkinius

Žemės savininkai, norintys savo teritorijoje susitvarkyti vandens telkinių pakrantes, turėtų žinoti – kovo 15 d. įsigaliojo draudimas atlikti vandens telkinių tvarkymo darbus. Šis draudimas svarbus vandens paukščių perėjimo, pavasarinio žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu ir tęsis iki birželio 30 dienos.

Darbai, kurių šiuo laikotarpiu negalima atlikti: vandens telkinio valymas ir pakrantės tvarkymas. Taip pat, pavyzdžiui, vandenyje augančių makrofitų pjovimas ir (arba) šalinimas, mineralinio grunto paskleidimas ant vandens telkinio dugno, dirbtinių nerštaviečių įrengimo darbai ir kt.

Atkreipkite dėmesį

Vandens telkinių tvarkymo ribojimai netaikomi vykdant darbus miestų ir miestelių teritorijose, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos rekreacinėms teritorijoms.

Taip pat paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir atkūrimo priemonės taikomos, kai Civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Šiais atvejais visada būtinas pritarimas projektui.

Informacija, kokiems vandens telkinių tvarkymo ir jų pakrantės tvarkymo darbams būtina teikti pranešimą arba gauti pritarimą projektui, pateikiama Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo pirmame priede. Informacija, pranešimas arba prašymas gauti pritarimą projektui teikiamas atsakingai institucijai. Kadangi kiekviena situacija yra specifinė, verta pasikonsultuoti su aplinkosaugininkais.

Be to, svarbu nepamiršti, kad ir tuo atveju, jei darbai buvo atlikti leidžiamu laikotarpiu,  pašalinta augalija ir dugno nuosėdos negali būti sandėliuojamos, šalinamos ar paskleidžiamos vandens telkiniuose, pelkių ir šaltinynų teritorijose, akmenynuose, natūraliose pievose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, potvynių užliejamose teritorijose ir vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.

Šalinant dugno nuosėdas ir pjaunant makrofitus, iškastas dugno nuosėdas ir nupjautos vandens augmenijos biomasę būtina iš karto surinkti ir išvežti sutvarkyti už vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos, t. y. kuo toliau už tiesioginės paviršinės vandens prietakos baseino ribų.

Asmuo, organizuojantis tvarkymo darbus, planuodamas naudoti ar perduoti dugno nuosėdas tręšimui žemės ūkyje, turi atlikti dugno nuosėdų tyrimus ir užtikrinti, kad tręšimui žemės ūkyje būtų naudojamos tik I kategorijos dugno nuosėdos.

„Nesurinkta vandens augalų biomasė supūva vandens telkinyje, todėl toks makrofitų pjovimas nė kiek neprisideda prie vandens telkinio kokybės ir aplinkos gerinimo. Atvirkščiai, tik sudrumsčia vandenį arba, jei susmulkinami ir paskleidžiami augalų šakniastiebiai ir pumpurai, net paskatina vandens augalijos plėtimąsi“, – sako Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad gyventojai vandens telkinių pakrantės tvarkymą glaudžiai sieja su pakrantėje augančių medžių kirtimu, krūmynų ar išvartų šalinimu. Pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą tokie darbai nelaikomi tiesioginiu pakrantės tvarkymu, jų vykdymas šiame teisės akte nereglamentuojamas. Tvarkant ar šalinant pakrantės želdynus privaloma vadovautis Želdynų įstatyme įtvirtintais reikalavimais.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas siūlo atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų. Kaip apvalintų kainas?

Lietuvos bankas (LB) siūlo atsisakyti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Anot banko duomenų, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai kas metus pameta apie trečdalį milijono tokių monetų. Pamestų cento monetų bendra vertė nuo euro įvedimo siekia 2,4 mln. eurų. Pasak Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Lisinskaitės, šioms monetoms pakeisti ir tvarkyti Lietuvos valstybė kasmet išleidžia pusę milijono eurų. „Valstybė kasmet išleidžia po pusę milijono eurų šių monetų (kurių didžiąją dalį pametame) kaldinimui ir

Kaip sekėsi rinkimuose Klaipėdos regiono merams?

Klaipėdos regiono plėtros taryboje bus permainų. Joje dirbs ir buvusių, ir naujų merų, tarybų narių, o veikla prasidės patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus. Žinoma, ir naujosioms politikų taryboms apsisprendus, ką jos deleguos į Regiono plėtros tarybą. Klaipėdos regiono plėtros taryboje svarstomi šių savivaldybių reikalai: Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Šilutės, Kretingos, Skuodo r., Neringos savivaldybių. Ilgas kelias per kopas Šis meras eina 50-uosius metus. Jis – iš anapus marių. Buvo žvejys-motoristas, kasininkas-inspektorius, miško darbininkas. Nuo 2013 metų – meras. Baigęs Klaipėdos

Priešgaisrinės tarnybos ZIL-ams – po 30 metų…

Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys jai pavaldžios Priešgaisrinės tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaitą ir apsispręs, ar jai pritarus. Retai sulaukia dėmesio ši tarnyba, vadovaujama Dariaus Endzelio. Pasidomėkime ataskaita. Šilutės r. savivaldybės priešgaisrinė tarnyba įregistruota 2016 m. Tarnyba vykdo pirminius gelbėjimo darbus gaisrų ir katastrofų, gamybinių avarijų metu, teikia techninę pagalbą savivaldybės organizacijoms ir gyventojams ekstremalių situacijų atvejais. Tarnyba finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto. Tarnyba yra pavaldi rajono savivaldybei, tačiau išvykusi į incidentą, ji tampa pavaldi Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai,

Nors rugsėjo 1-oji toli…

Šilutės rajono savivaldybės taryba kovo pabaigoje planuojamame posėdyje svarstys sprendimo projektą dėl švietimo įstaigų. Ketinama nustatyti  bendrojo ugdymo mokyklose, gimnazijose, Žemaičių Naumiesčio mokykloje-darželyje, Traksėdžių Šilojų mokykloje numatomą klasių skaičių, mokinių skaičių jose, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių ir vaikų skaičių jose, nurodant klasių jungimus. Mokyklų vadovai pateikė Švietimo ir kultūros skyriui numatomą mokinių ir klasių skaičių, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičių jose 2023–2024 m. m., specialiųjų poreikių mokinių skaičių bendrojo ugdymo mokyklose. Pagal pateiktą informaciją bendrojo ugdymo ir Traksėdžių Šilojų

Taip pat skaitykite