Nuo karščio bangų saugo atkuriamos pelkės

Klimato kaitai neaplenkiant ir Lietuvos, vasaromis vis dažniau vargina užsitęsusios karščio bangos. Vienas iš sprendimų, pasak mokslininkų, yra atkurti nusausintas pelkes. Būtent pelkės, kartu su miškais, atlieka svarbų vaidmenį reguliuodamos mikroklimatą ir padėdamos sušvelninti alinančias karščio bangas.

Raistas. Petro Skutulo nuotr.

Lietuvoje per pastaruosius šimtą metų buvo nusausinti ar kitaip pažeisti net trys ketvirtadaliai pelkių. Šiuo metu, pasitelkiant ir Europos Sąjungos lėšas, vykdomi pelkių atkūrimo darbai.

Gamtininkų pastangomis buvo atkurta tarptautinio garso Aukštumalos pelkės (Šilutės rajonas) vakarinė dalis, turinti telmologinio draustinio statusą. Ši pelkė įtraukta į tarptautinę Ramsaro konvenciją. Vandens lygio atkūrimo darbai vykdyti ir Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate.

Šiuo metu Žemaitijos nacionaliniame parke atkuriama Užpelkių pelkė. Joje LIFE programos „Naturalit“ projekto lėšomis buvo pakeltas vandens lygis, o labiausiai pažeistose vietose pasodinti kiminai, kurie turėtų paspartinti pelkinių augalų ir durpėdaros atsikūrimą.

Kam tos pelkės?

„Pelkės reguliuoja mikroklimatą ir yra nepralenkiamos troškulio malšintojos, nes sukaupia vandenį ir neleidžia jam iš sausumos staigiai nutekėti upėmis, o dirvožemiui perdžiūti, – aiškina botanikė dr. Dalytė Matulevičiūtė, dirbanti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje. – Tas vanduo, sukauptas durpėse kaip kempinėje, pamažu garuoja ir drėkina orą, todėl vasaros karščių ir sausrų laikotarpiai prie pelkių nebūna tokie ekstremalūs, bet žymiai palankesni visai gyvybei. Pelkės atlieka ir temperatūrų reguliatoriaus vaidmenį. Žiemą prie pelkių šalčiai būna mažesni, o vasarą jos ne taip greitai įkaista, vasaros pradžioje jos dar būna gana vėsios. Dabar, kai keičiasi klimatas, o vasaros darosi karštos, sausringos, ypač svarbu išsaugoti esamas pelkes ir atkurti nusausintas, kad jos būtų tais vandens rezervuarais ir pamažu atiduotų vandenį aplinkai“, – teigia dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Botanikos mokslų daktarė aiškina, kodėl būtina atkurti sovietmečiu numelioruotų pelkių vandens lygį ir kodėl nusausintos pelkės nebeatlieka klimato reguliatorių vaidmens, o priešingai – prisideda prie klimato kaitos.

„Drėgmė pelkei yra gyvybiškai svarbi, nes ji formuojasi ir egzistuoja tiktai tuomet, kai pakanka vandens. Kad vyktų durpėdara, vandens lygis turi būti toks, kad apsemtų negyvą fitomasę, kad ji ne supūtų, o užsikonservuotų, – aiškina dr. Dalytė Matulevičiūtė. – Kitaip tariant, kad virstų durpėmis, nes durpės yra nepilnai susiskaidžiusi fitomasė. O ji nepilnai susiskaido tada, kai vanduo išstumia orą ir puvimo bakterijos, kurioms būtinas deguonis, negali tos fitomasės suskaidyti. Tuo tarpu, kai pelkė nusausinama, į durpių klodą pakliūva deguonis. Bakterijos pradeda vykdyti savo darbą, skaido negyvą fitomasę ir į orą išsiskiria anglies dioksidas, kurį prieš kelis šimtus ar kelis tūkstančius metų pelkiniai augalai paėmė iš oro, pavertė organiniais junginiais, ir organinių junginių pavidalu ta anglis buvo užkonservuota.“

Taip, pasak botanikės, mes vietoje klimato reguliuotojos ir organinės anglies saugyklos turime anglies dioksido emisijų šaltinį.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasieniečiai įsigijo naują patrulinį laivą ir tris katerius

Klaipėdoje pristatomi naujas patrulinis pasieniečių laivas „Gintaras Žagunis“ ir trys kateriai. Patrulinį laivą „Gintaras Žagunis“ pastatė Estijos bendrovė „Baltic Workboats Shipyard“. Jis kainavo beveik 3,9 mln. eurų. ES lėšomis finansuota 90 proc. šios sumos, kita dalis – Lietuvos biudžeto. Puoselėjant istorinę atmintį ir VSAT tradicijas, laivui suteiktas pirmo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos metu 1991 m. žuvusio Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagunio vardas. Pakrančių patrulinio laivo „Gintaras Žagunis“ paskirtis – valstybės sienos apsauga teritorinėje jūroje bei Kuršių mariose. Taip pat jis galės

Orai: savaitgalį bus kritulių

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad artėjantį savaitgalį šalčių nebus, tačiau kai kur kris gausūs krituliai. Lapkričio 25 d., penktadienį, įdienojus temperatūra sieks nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Lapkričio 26 d., šeštadienį, naktį bus niūrūs ir darganoti orai. Vietomis, daugiausia šiaurinėje šalies pusėje, numatomi krituliai, daugiausia sniegas. Kai kur plikledis vis dar laikysis, o kai kur formuosis naujas.  Pietiniuose rajonuose galimas rūkas. Dvelks vos juntamas nepastovios krypties vėjas. Žemiausia temperatūra šią naktį sieks nuo 4 laipsnių šalčio iki 1

Iš pašto ženklų sukurtas Jono Basanavičiaus portretas perduotas Signatarų namams

Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų lankytojai nuo šiol galės grožėtis ir didžiausia šalyje mozaika iš pašto ženklų, kurioje įamžintas daktaras Jonas Basanavičius. Menininkės Jolitos Vaitkutės sukurtą kūrinį signataro gimtadienio išvakarėse, lapkričio 22 d., perdavė Lietuvos paštas. Būtent jo iniciatyva prieš penkerius metus ir buvo nuspręsta tokiu būdu įamžinti J. Basanavičiaus atminimą ir paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Paveikslas keliavo po Lietuvą Originaliu būdu pagaminta, iš pašto ženklų sudėliota Jono Basanavičiaus mozaika per valstybės atkūrimo šimtmetį keliavo po visą Lietuvą ir

Aplinkosaugininkai Šilutės sendaikčių parduotuvėje rado vilko galvos iškamšą

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pažeidėjus dažnai išaiškina vykdydami reidus turguose ar kitose prekybos vietose. Šįkart Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė asmenį, neteisėtai pardavinėjusį vilko galvos iškamšą. Aplinkosaugininkai nuolat vykdo Prekybos laukiniais gyvūnais, jų dalimis arba gaminiais iš jų kontrolę. Išaiškintam asmeniui Šilutėje, sendaikčių parduotuvėje, už neteisėtai pardavinėjamą vilko galvos iškamšą gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų. „Vis dar pasitaiko atvejų, kai asmenys prekiauja laukinių gyvūnų dalimis ar jų gaminiais neturėdami teisėtą įsigijimą patvirtinančio dokumento. Todėl įspėjame, kad

Taip pat skaitykite