Nuo gerų reitingų – prie kasdienių darbų
Praėjusiame numeryje „Pamarys“ skelbė, kad Laisvosios rinkos institutas šeštą kartą paskelbė kasmetinius Lietuvos didžiųjų miestų ir mažųjų savivaldybių reitingus. Pernai užėmusi 18 vietą, Šilutė šiemet 54 mažųjų savivaldybių sąraše atsidūrė penktoje vietoje.
„Pamarys“ pasidomėjo, kaip šią žinią vertina Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
Anot S. Šepučio, 54 mažųjų šalies savivaldybių sąraše Šilutė pakilo į penktąją vietą pagal 2015 m. veiklos rezultatus. 2014 m. įvertinta 18 vieta, 2013 m. buvo užėmusi 24 vietą. Kaip bus įvertinti šių metų rezultatai, paaiškės kitąmet.
Vertinamos gyventojams teikiamos komunalinės, viešojo transporto paslaugos, švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės paramos reikalai. Iš 100 balų šioje srityje Šilutė gavo per 71 balą. Kita svarbi sritis – investicijos, plėtra ir mokesčiai. Taip pat vertintas biudžetas, turto tvarkymas ir administravimo reikalai.
Šimtas balų (maksimalus įvertinimas) Šilutei teko už turto valdymą. S. Šeputis paaiškino, kad Savivaldybė pernai inventorizavo visą turimą nekilnojamąjį turtą, nereikalingo parduota 2150 kv. m., 2014 m. buvo parduota 640 kv. m. Savivaldybės skola, 2014 m. sudariusi 62,8 proc. biudžeto savarankiškųjų lėšų, pernai sumažinta iki 55,7 proc. Taip pat sumažėjo išlaidų valstybės tarnautojams išlaikyti.
Gero įvertinimo sulaukė ir dėl mokyklų tinklo pertvarkos sumažintas vienam mokiniui tenkantis švietimo įstaigų plotas. Pagal šį rodiklį Šilutė aplenkė net Lietuvos vidurkį. Kai sumažėja ploto, mažiau kainuoja švietimo įstaigų šildymas, apšvietimas, valymas, nes už šias paslaugas Savivaldybė moka iš savarankiškų lėšų. Mokinio krepšelio lėšos yra tikslinės, skiriamos pedagogų atlyginimams, kvalifikacijai kelti, vadovėliams ir t. t.
Įvertinus visas investicijas, Šilutės rajonas gavo tik per 55 balus. S. Šeputis paaiškino, kad šalia Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir kitų didžiųjų miestų esančios savivaldybės turi laisvąsias ekonomines zonas, ten pritraukiama gerokai daugiau užsienio investicijų, tad jų rezultatai būna geresni. 2014-2020 metų finansinio laikotarpio investicijos rajone bus gerokai didesnės, tačiau konkrečiuose objektuose dar nedirbama. Rengiami investiciniai projektai, vyksta viešųjų pirkimų konkursai, kurie, anot S. Šepučio, beveik visi apskundžiami ir tenka aiškintis teismuose. Kai nėra projektų, negalima ir dirbti. Teismui apskųstas Šilokarčemos kvartalo projektavimo viešasis konkursas, nemažai kitų. Tačiau viešieji pirkimai pritraukia daug dalyvių, darbų kainos mažėja pastebimai, ko gero, net trečdaliu. Konkurencija duoda ir naudos. Už tai esą Šilutės rajonas irgi sulaukė gero įvertinimo.
Apie einamuosius darbus
Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salei užbaigti trūksta 914 tūkst. Eur. Salėje atlikta darbų į skolą už 360 tūkst. Eur. Tikimasi, kad kitais metais bus gauta Valstybės investicijų programos lėšų ir pavyks sutvarkyti net ir per 4000 kv. m. ploto gimnazijos teritoriją. Pagal projektą šį objektą sudaro salė ir teritorijos sutvarkymas. S. Šeputis sakė, kad gruodį planuojama atidaryti salę ir leisti gimnazistams bei sporto bendruomenei ja naudotis, nes patalpos šildomos, neapsimoka laikyti užrakintų. O teritorijos tvarkymas liks vėlesniam laikui. Salėje yra treniruoklių patalpa. Gimnazija rengia projektą ir jį teiks Kūno kultūros ir sporto departamentui, kuris galbūt sumokėtų už keliolika tūkstančių eurų kainuojančius treniruoklius.
Beveik du milijonai eurų tektų Šilutės Pamario pagrindinei mokyklai modernizuoti: parengtas investicinis projektas, yra konkursą laimėję rangovai, jau paskelbtas paraiškų teikimas. Vyksta darbai Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje: pirmąjį kitų metų ketvirtį turėtų būti sutvarkytos vidaus patalpos – salė, valgykla, sanitariniai mazgai ir kt. Tam skirta 460 tūkst. Eur. Kitų metų pradžioje ši mokykla jau turėtų būti visiškai sutvarkyta nuo išorės iki vidaus. Tiesa, lieka mokyklos aplinka. „Visų mokyklų aplinka, teritorijos yra prastos. Tai dar vienas būsimas didelis darbas“, – sakė S. Šeputis.
Savivaldybė gavo ir dabar vertina aštuonių dalyvių paraiškas dėl Šilutės sporto komplekso su baseinu statybos. Tai – tarptautinis viešasis konkursas, jame dalyvauja Latvijos, kitų užsienio valstybių atstovai. Įvertinus paraiškas, bus atrinktos penkios, iš kurių pagal ekonominį naudingumą bus pasirinkta viena.
Keičiasi bendrovės, kuri rengia Šilutės kultūros ir pramogų centro renovacijos projektą, vadovas, tikslinama Lietuvininkų–Tilžės kvartalo projektinė užduotis, bylinėjamasi dėl Šilokarčemos kvartalo projektavimo darbų. Gauti 5 pasiūlymai, jau atplėšti vokai dėl Švėkšnos miestelio Žalgirio–Vilkėno gatvių, dabar vertinami gauti siūlymai.
Gera žinia pasiekė iš Automobilių kelių direkcijos: Dariaus ir Girėno gatvėje, Šilutėje, atliktiems darbams apmokėti paskirta 141 tūkst. Eur iš nepanaudotų investicijų kitose savivaldybėse. Tad Savivaldybė, anot S. Šepučio, apmokės už visus atliktus darbus, o kitais metais tęs nebeturėdama skolos – dar laukia visos šios gatvės asfaltavimas, reikia užbaigti šaligatvius bei gatvę paženklinti. „Turėsime labai gražią ir šiuolaikiškai sutvarkytą gatvę“, – pasidžiaugė S. Šeputis.
Baigėsi poveikio aplinkai vertinimo terminas dėl estakados į Rusnę statybos. Kitais metais Automobilių kelių direkcija turėtų skelbti projekto konkursą, statyba galėtų prasidėti 2018 m.
Suabejojus, ar nauja valdžia tęs Šilutės rajone pradėtus darbus, ar finansuos, S. Šeputis neatsakė.
„Biudžeto pajamų planas rūpesčių nekelia. Turime tikslą gyventi be skolų už šilumą, vandenį, apšvietimą, vengiame įsiskolinti Šilutės autobusų parkui ir kitoms įmonėms už pavėžėjimą. Jeigu dar pavyktų surinkti 260 tūkst. eurų už komunalinių atliekų išvežimą, sakyčiau, kad mums sekasi neblogai“, – kalbėjo S. Šeputis.
Stasė SKUTULIENĖ