Nuo balandžio 20 dienos draudžiama žvejoti karšius

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti karšius (išskyrus karšių žvejybą polderiuose). Karšių žvejyba draudžiama iki gegužės 20 d.

Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

„Kaip ir kiekvienais metais, norime atkreipti žvejų dėmesį, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius. Aplinkosaugininkai ypatingą dėmesį skirs tiems ruožams, kuriuose yra pagrindinės šių žuvų nerštavietės“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Pasak aplinkosaugininko, karšiai – viena gausiausių žuvų populiacijų. Tai vyraujanti Kuršių marių žuvis, gausiausiai neršianti būtent Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose.

„Draudžiamuoju laikotarpiu karšiai labai kimba ir, netaikant šių draudimų, tikėtina, kad žvejai šios rūšies žuvis gausiai gaudytų. Draudimai ir ribojimai reikalingi tam, kad žuvys galėtų sėkmingai išneršti“, – teigė V. Marozas.

Draudimo laikotarpiu aplinkosaugininkai didelį dėmesį skiria būtent Nemuno deltos regioniniame parkui, šios teritorijos vandens telkiniams, organizuodami reidus tamsiuoju paros metu.

Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniai – tai visi Nemuno deltos regioniniame parke esantys vandens telkiniai, išskyrus esančius Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Kuršių marios tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, Kniaupo įlanką.

Primename, kad už žvejybą be žvejo mėgėjo kortelės yra numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 90 iki 170 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, užtraukia baudą nuo 120 iki 300 eurų su šių įrankių bei priemonių konfiskavimu.

Taip pat draudžiamuoju laikotarpiu sugavus žuvį, bus skaičiuojama gamtai padaryta žala – už kiekvieną neteisėtai sugautą karšį teks sumokėti 100 eurų. Pagavus karšį Minijos ichtiologiniame draustinyje, žala trigubinama.

Be to, aplinkosaugininkas primena, kad ir prieš pradėdami žvejoti, ir žvejodami visi žvejai privalo surinkti komunalines atliekas 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą, o baigę žvejoti jas išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

Taip pat nuo balandžio 20 d. įsigalioja draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Stoniškiuose vyko vakaronė „Lietuvos vardas širdy įspaustas“

1941-ųjų birželio 14 diena juodomis raidėmis įrašyta Lietuvos istorijoje, kai gyvuliniuose vagonuose buvo išvežta tūkstančiai niekuo dėtų lietuvių: išsilavinusių, aktyvių visuomeniniame gyvenime, pasišventusių savo kraštui ir Tėvynei Lietuvai… Skausmas ir amžinas klausimas „Kodėl? Už ką?“ tvyro daugumos tremtinių širdyse, net praėjus daugybei metų… „Leiskit į tėvynę, Leiskit pas savus, Ten pradžiugs krūtinė, Atgaivins jausmus…“ – šia visiems žinoma daina, atliekama Šilgalių kaimo etnografinio ansamblio „Kamana“ (vadovė – Aksavera Mikšienė), 2021 m. birželio 14 d. prasidėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Kaip karštą dieną tinkamai laikyti maisto produktus?

Atėjus karščiams labai svarbu tinkamai laikyti maisto produktus. Juk kartu su vasariška šiluma išauga ir apsinuodijimų maistu rizika. Kad to išvengtume, Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės ekspertė, dalijasi patarimais, kaip termometro stulpeliui kylant į viršų tinkamai laikyti maistą, kokie produktai kelia daugiausia rizikos ir kokių klaidų geriau nedaryti. „Oro temperatūrai šylant maisto produktai ima greičiau gesti, o ypač tie, kurie yra netinkamai laikomi. Dėl gana aukštos temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikio šviežias maistas itin greitai genda, todėl jį būtina

Siūlo nekeisti nekilnojamojo turto mokesčių

Šilutės rajono savivaldybės taryba turi apsispręsti dėl kitų metų nekilnojamojo turto mokesčių. Kol kas siūlo jų nekeisti ir palikti galiojusius iki šiol. Kokie jie? Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas mokesčio tarifas – nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Konkretų tarifą, kuris galios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, Savivaldybė nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino tarifo nenustato, savivaldybės teritorijoje taikomas minimalus 0,5 proc.

Šventuosius Jokūbo metus pasitikome tradiciniame piligrimų žygyje

2021 metai – Šventieji Jokūbo metai. Tai metai, kai liepos 25 d. yra sekmadienis, o per šimtmetį tai nutinka keliolika kartų. Šv. Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago) – katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, jam jau virš 1000 metų. Važiuodami pernai specialiais šio kelio ženklais sužymėtu keliu susipažinome su mūsų krašto kultūros ir istorijos paveldu. Išvykstančius piligrimus palaimino ir išlydėjo Šilutės katalikų parapijos dekanas Remigijus Saunorius.

Taip pat skaitykite