Nuo 2024 m. sausio 1 d. bus privaloma drausti galingesnius elektrinius paspirtukus

Seimas pritarė naujos redakcijos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui. Naujuoju teisės aktu į nacionalinę teisę perkeltos europinės direktyvos nuostatos, įtvirtinti pakeitimai, atliepiantys praktines problemas, technologinius pokyčius.

Siekiant apsaugoti nukentėjusių asmenų interesus, įstatyme įteisintos aplinkybės, kai draudimo išmoka nukentėjusiam mokama ir tuo atveju, jeigu draudimo įmonei (tiek Lietuvos draudimo įmonei, tiek bet kurios Europos Sąjungos valstybės draudimo įmonei, su kuria yra sudaryta sutartis), kurioje  kaltininkas žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, yra iškelta bankroto byla (yra įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti bankroto bylą) arba priimtas sprendimas pradėti likvidavimo procedūrą dėl bankroto. Tokiu atveju pareigą mokėti draudimo išmoką perima Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras.

Išplėsta apimtis transporto priemonių, kurios turi būti draudžiamos (iki šiol turėjo būti draudžiamos tik registruotinos transporto priemonės): nustatant pareigą drausti sunkesnes, greitesnes transporto priemones, kurių nereikia registruoti – vadinamuosius elektrinius paspirtukus ir panašias transporto priemones, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h.

Neįgaliojo vežimėlis pagal šio įstatymo nuostatas nelaikomas transporto priemone. Įstatymu taip pat sureguliuojamos situacijos, kurios iki šiol būdavo neaiškios, – dėl draudimo oro uosto teritorijoje ar draudimo automobilių sporto renginiuose. Nustatyta, kad tokiu atveju turi būti civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Jeigu jos nėra, tuomet ima galioti privalomojo transporto draudimo nuostatos.

Priimtais pakeitimais, atsižvelgiant į europinės direktyvos reikalavimus, padidintos didžiausios galimos išmokos sumos Lietuvoje: transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, didėja nuo 5,2 mln. iki yra 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą). Jeigu yra padaroma žala turtui, išmokos suma didėja nuo 1,5 mln. iki 1,3 mln. eurų.

Įstatyme apibrėžta draudimo duomenų bazė (veikianti ir šiuo metu) – reglamentuota, kaip duomenys patenka į duomenų bazę, kas ir kokiomis sąlygomis gali juos naudoti; įteisinta elektroninė eismo įvykio deklaracijos forma. Taip pat įtvirtinama, kad informacija apie eismo įvykį gali būti pateikiama ne tik per apžiūrą, bet ir nuotraukomis, vaizdo įrašais.

Įstatyme įtvirtinta, kad, pasibaigus draudimo sutartims, duomenų bazėje tvarkomi duomenys apie draudimo sutartis ir draudimo liudijimus (įskaitant asmens duomenis) turi būti saugomi 7 metus. Baigus administruoti žalų bylas, duomenų bazėje tvarkomi duomenys (įskaitant asmens duomenis) apie eismo įvykį ir žalos atlyginimą turi būti saugomi 10 metų, išskyrus atvejus, kai aktualūs duomenys reikalingi įsiskolinimui išieškoti.

Informacijos ir komunikacijos departamento 
Spaudos biuro vyriausioji specialistė Saulė Eglė Trembo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos paštas įspėja apie naują sukčių taktiką – smalsumas kainuoja!

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams. Gyventojas gauna žinutę, kad siunta atkeliavo į paštomatą, ir kviečiama ją atsiimti. Tam, kad atsidarytų paštomato durelės, jis prieš tai turi už siuntą susimokėti. Smalsumo vedinas klientas susimoka ir

Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas

„Rekordų akademija“ savo Facebook paskelbė šią naujieną. Paskaitykime. Lietuvos rekordas: Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas. Jo sąskaitoje – 61 aukso, 14 sidabro ir 7 bronzos medaliai! Didžioji dalis medalių iškovota Jiu-Jitsu varžybose, vykusiose ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose ES šalyse, taip pat JAV, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp trofėjų – ir 15 taurių bei NAGA čempiono diržas, iškovotas JAV vykusiame čempionate. Medalius Eljotas pelnė ir kitose sporto šakose – motokrosas, keturračiai, bėgimas,

Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų. Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių

Apsemti kelių ruožai sudaro 70 km

Automobilių kelių direkcija vasario 27 d. paskelbė sąrašą kelių ruožų, kurie vis dar apsemti potvynio vandens. Iš viso Lietuvoje po vandeniu tebėra 70 km kelių, daugiausia – Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris nuo 4,55 iki 7,09 km vandens gylis 20 cm; kelyje Rusnė-Galzdonai-Plaškiai penkiose atkarpose vandens gylis 40, 60, 30, 60 ir 60 cm; kelyje Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai dviejose atkarpose vandens gylis po 50 cm; kelyje Rusnė-Bevardis upelis nuo 2,60 iki 5 km vandens

Taip pat skaitykite