Nugalėjo labiausiai organizuoti šilutiškiai

Šilutės rajono seniūnijų 5-ąsias sporto žaidynes, kaip ir pernai, laimėjo šilutiškiai (seniūnas Raimondas Steponkus). Jų taškų kraitis – 70. 2 ir 3 vietas užėmė rusniškiai (Dalia Drobnienė) ir juknaitiškiai (Valentinas Dylertas), pelnę po 47 taškus, bet salos sporto mėgėjai iškovojo daugiau prizų, todėl ir džiaugėsi aukštesne vieta.

Taurė, medaliai – Šilutės seniūnijos tinklininkėms ir kartu žengiančiam seniūnui Raimondui Steponkui.

Žaidynes, surengtas pagal Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ nuostatus, organizavo VšĮ „Šilutės sportas“ (direktorius Dainius Gricevičius). Ta proga išleistas žaidynių plakatas su 11 seniūnijų herbais. Šilutės sporto bazėse birželio 14 d. vyko 8 rungčių varžybos, dalyvavo 9 seniūnijų rinktinės. Deja, neatvažiavo Kintų ir Gardamo seniūnijų komandos. Ar ten nebėra kam sportuoti, ar taip toli ta Šilutė, ar seniūnai turėjo svarbesnių rūpesčių?
Krepšinis, tinklinis
Krepšinis išlieka mėgstamiausia pamariškių sporto šaka. Vyrų komandų (3×3) turnyre į medalius taikėsi 8 ekipos. Kadangi iš ryto lijo, varžybos iš lauko aikštelės prie pradinės mokyklos buvo perkeltos į krepšinio salę. Lemiamas rungtynes dėl nugalėtojų titulo žaidė Šilutės ir Švėkšnos trejetai. Švėkšniškiai pirmavo 10:9, bet tolimu taikliu metimu pergalę išplėšė šilutiškiai Arnoldas Kuncaitis, Ignas Pavilonis, Laurynas Vaitkus ir Valdas Miliauskas. Švėkšniškiai liko antri, treti – vainutiškiai, 4-8 vietas užėmė Rusnės, Saugų, Katyčių, Juknaičių ir Usėnų ekipos.
Moterų komandų turnyre varžėsi tik šilutiškės ir juknaitiškės. Nugalėjo pirmosios: Danguolė Černeckytė, Ilona Mažeikaitė, Agnė Sakalienė. Trečiosios vietos taurės nebuvo kam įteikti.
Parko tinklinį 3×3 žaidė 5-ios vyrų komandos ir 3 moterų. Ir čia pergales šventė šilutiškiai. Šilutės garbę gynė Linas Gedvila, Gintaras Milkintas, Alvydas Višinskas, Danguolė Černeckytė, Fausta Bagdonaitė ir Rita Skiudulienė. Antras vietas užėmė Rusnės vyrų ir Juknaičių moterų komandos, bronzos medalius pelnė švėkšniškiai ir saugiškės.
Šaškės ir šachmatai
Šaškininkų turnyre (2+1) staigmeną pateikė Žemaičių Naumiesčio rinktinė (Petras Lidžius, Rimas Lidžius, Simona Uginčiūtė) – netikėtai įveikė tituluotą Šilutės komandą. Lygiąsias pelnė tik šilutiškių lyderis Benediktas Bagočius. Ši pergalė naumiestiškiams užtikrino pirmą vietą. Šilutiškiai – antri, rusniškiai – treti, 4-6 vietas užėmė Usėnų, Juknaičių ir Saugų komandos.
Šachmatininkų varžybose (4 komandos) visus apšovė Saugų rinktinė (Valentinas Lebedevas, Juozas Rimgaila, Irena Grauslienė). Saugiškiai, laimėję susitikimą prieš favoritais laikytus šilutiškius, tapo žaidynių čempionais. 2-4 vietas užėmė Šilutės, Usėnų ir Juknaičių ekipos.
Mažasis futbolas
Mažojo futbolo (5×5) turnyre rungtyniavo 5 komandos. Čempionų vardus pelnė šilutiškiai Darius Bartkus, Darius Karalius, Edgaras Lukošius, Mindaugas Lileikis, Kęstutis Markvaldas, Aivaras Thales, Julius Užkuraitis, Mantas Šilingas ir Kostas Vilkys. Ne vienas jų anksčiau yra „ragavę“ aukštesnio lygio futbolo, todėl jų sėkmės laukta. Užtat nustebino Švėkšnos rinktinė, kuri užėmė antrą vietą. Bronzos medaliais apdovanoti vainutiškiai. Tai irgi pelnytai, nes Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus yra didelis futbolo gerbėjas. Rusniškiai liko ketvirti, juknaitiškiai – penkti.
Stalo tenisas
Rajone populiarėjantis stalo tenisas į Traksėdžių pagrindinės mokyklos sporto salę sutraukė 6 komandas. Komandą sudarė 2 vyrai ir 1 moteris. Vyrų netrūko, net daugiau buvo, o moterys puošė ne visas rinktines. Žaista ratų sistema. Nugalėjo rusniškiai (Artūras Silius, Romualdas Mažutis, Romina Gilija Zamuškienė), įveikę visus varžovus. Nemažas ambicijas puoselėję šilutiškiai šiemet liko antri, trečią vietą iškovojo vainutiškiai, kuriuos priekin tempė jų lyderis Algis Mykolas Šaulys. Pastarasis vienintelis nugalėjo galingai žaidusį veteraną Joną Piekautą, gynusį Juknaičių garbę. Į ketvirtą vietą netikėtai iškopė naumiestiškiai, aplenkę Juknaičių ir Usėnų rinktines.
Virvės traukimas, smiginis
Virvę (6×6) traukti kibo tik 4 komandos: Šilutės, Rusnės, Juknaičių, Vainuto rinktinės. Tokia tvarka jos ir išsirikiavo. Geriausiai pasirodė šilutiškiai. Jų gretas ypač sustiprino krepšinio mėgėjas Valdas Miliauskas, sveriantis apie 120 kg. Gaila, nematėme Žemaičių Naumiesčio, Saugų, Švėkšnos galinčių.
Strėlytes į taikinį metė 7 seniūnai. Galėjo tą daryti ir jų pavaduotojai, bet seniūnai šią teisę pasiliko sau. Garbingi vyrai rungėsi garbingai. Tiesa, į jų ginčą įsikišusios Saugų ir Rusnės seniūnės Anastazija Oželytė ir Dalia Drobnienė buvo kompanijos damomis. Anastazija ir Dalia, matyt, nenorėjo pakenkti vyriškos giminės autoritetui, todėl tenkinosi užėmusios 6-7 vietas. Staigmeną pateikė Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas, taikliausiai skraidinęs strėlytes ir surinkęs 114 taškų. Antrą vietą užėmė Juknaičių seniūnas Valentinas Dylertas – 84 tšk., trečią – Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, surinkęs 77 tšk. Beje, pernai Alfonsas buvo laimėjęs seniūnų trikovės rungtį. 4-5 vietas užėmė Vainuto ir Šilutės seniūnai Vitalijus Mockus ir Raimondas Steponkus.
Bendrakomandinėje įskaitoje nugalėjo šilutiškiai, laimėję net 6 rungčių varžybas. Jie pelnė 70 taškų. 2-3 vietas užėmė Rusnės ir Juknaičių rinktinės, surinkusios po 47 tšk. Tolimesnė komandų rikiuotė: Švėkšna – 4 vieta (35 tšk.) Vainutas – 5 v. (35 tšk.), Saugos – 6 v. (23 tšk.), Usėnai – 7 v. (23 tšk.), Žemaičių Naumiestis – 8 v. (16 tšk.), Katyčiai – 9 v. (12 tšk.).

R. D. Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Virš Žemaičių Naumiesčio plevėsuoja vėliava su auksiniu liūtu, dantyse laikančiu raudoną titnaginį pistoletą

Naumiestiškiai, o gal ir akylesni pravažiuojantieji pastebėjo jau porą savaičių Žemaičių Naumiesčio centre, ant šalia paminklo 1918 metų Nepriklausomybės dalyviams paminklo esančio aukšto flagštoko išdidžiai plevėsuojančią šio miestelio vėliavą. Kitoje gatvės pusėje, prie seniūnijos, plaikstosi valstybinė  trispalvė. Iškelti Žemaičių Naumiesčio vėliavą nusprendė seniūnija. Tuo norima atkreipti dėmesį į garbingą ir įdomią miestelio bei jo apylinkių istoriją. Tuo pačiu didinti pasididžiavimą savo miesteliu. Žemaičių Naumiesčio vėliava sukurta remiantis istoriniu miestelio herbu. 1792 m. balandžio 12 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos

12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės. Žinoma,

Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?

Kad dulkių siurblys taptų nepamainomu pagalbininku, padedančiu namus nepriekaištingai sutvarkyti be vargo ir didelių pastangų, svarbu išsirinkti tinkamą šio prietaiso tipą ir modelį. „Samsung“ produktų ekspertas Vytautas Jurgaitis pataria atsižvelgti į keletą pagrindinių dalykų. 1. Dydis ir tipas Pasak V. Jurgaičio, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar prietaisu namuose bus patogu naudotis, ar jis neužims daug vietos. „Labai galingas, tačiau griozdiškas, dulkių siurblys namuose užims daug vietos, o ir siurbiant juo gali būti nepatogu laviruoti tarp baldų, pasiekti sunkiau prieinamas vietas. Tai

Statistikos departamentas skelbia šalies bendrojo produkto antrąjį įvertį (+video)

Bendrojo vidaus produkto antrasis įvertis   2020 m. trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 13,2 mlrd. EUR. Palyginti su antruoju 2020 m. ketvirčiu, realiojo BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 3,8 proc. Vertinant gamybos metodu, 2020 m. trečiąjį ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (2,1 proc. p.), pramonės (0,9 proc. p.), profesinės, mokslinės ir techninės, administracinės ir aptarnavimo veiklos (0,3 proc. p.) įmonių veiklos rezultatai. Vertinant BVP išlaidų metodu, nustatyta, kad

Taip pat skaitykite