Norimų prezidentų trejetuke – G.Nausėda, V. Matijošaitis, S.Skvernelis

Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad ekonomistas Gitanas Nausėda užtikrintai išlieka lyderiu tarp galimų kandidatų į Lietuvos prezidentus – jau 17 proc. šalies gyventojų jį norėtų matyti prezidento poste. Prieš du mėnesius tokį norą buvo pareiškę 15 proc. šalies gyventojų. 

Į realiausių kandidatų pakeisti antrą kadenciją baigiančią prezidentę Dalią Grybauskaitę penketuką po 9 proc. respondentų pasiūlė Kauno merą Visvaldą Matijošaitį (9,4 proc.) ir premjerą Saulių Skvernelį (8,6 proc.), po 6 proc. – buvusį diplomatą Vygaudą Ušacką ir Seimo narę Ingridą Šimonytę.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 16-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastaruosius pusantrų metų lūkesčiai manančiųjų, kad G. Nausėda prezidento poste turėtų pakeisti D. Grybauskaitę, augo sparčiausiai. 2016 m. gruodžio mėnesį tik 1,8 proc. respondentų nurodė, kad norėtų G. Nausėdą matyti prezidento poste.

S. Skvernelį 2016 m. prezidento poste norėjo matyti 11 proc. šalies piliečių, o Kauno merą prezidento poste tuo metu įsivaizdavo vos 0,5 proc. šalies gyventojų.

2016 m. 2 proc. šalies gyventojų pareiškė norį, kad I. Šimonytė taptų naująja valstybės prezidente, V. Ušacką, sėdintį valstybės vadovo poste, matė vos 0,4 proc. piliečių.

Šeštoje vietoje esantį konservatorių Žygimantą Pavilionį, pastarųjų apklausų duomenimis, palaikytų 2,3 proc. (2016 m. 1 proc.) gyventojų. Septintoje vietoje rikiuojasi būsimą rinkimų kampanijos programą „Po tamsos ateina Aušra“ pristačiusi Seimo narė Aušra Maldeikienė. Šią politikę šalies prezidente regi 2,2 proc. piliečių (2016 m. gruodį – 1 proc. gyventojų).

Aštuntoje vietoje – prie Darbo partijos vairo sugrįžęs Viktoras Uspaskichas (1,8 proc., 2016 m. – 0,1 proc.). Devintą ir dešimtą vietas dalijasi europarlamentaras Rolandas Paksas, kuris rinkimuose negali dalyvauti dėl sulaužytos priesaikos, palaikytų 1,7 proc. piliečių (2016 m. – 1,8 proc.) ir parlamentaras Naglis Puteikis – taip pat 1,7 proc. (2016 m. – 1 proc.) potencialių rinkėjų.

Iš viso liepos mėnesį respondentai paminėjo 38 visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti prezidentu po rinkimų kitais metais (prieš 2 mėnesius nurodė 42 pavardes). Trys iš dešimties (28 proc.) apklaustųjų atsakė, kad neapsisprendė ar neatsakė į šį klausimą.

Lentelėje pateiktas visuomenės veikėjų sąrašas, kuriuos paminėjo ne mažiau kaip 0,5 procento apklaustųjų.

Apklausa vyko 2018 m. liepos16 – 31 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1007 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Kl.: 2019 metais baigsis Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencija ir trečią kartą ji nebegalės dalyvauti rinkimuose. Ką jūs norėtumėte matyti Lietuvos prezidentu po prezidento rinkimų 2019 metų gegužę? Nurodykite vieno politiko ar politikės pavardę.

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos Tyrimai” bendras projektas.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškis užsirūkęs automobilyje sukėlė sprogimą

Šeštadienį Šilutėje sprogo automobilis. Apie šį įvykį praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Lapkričio 10 d. 13.36 val. Klaipėdos gatvėje automobilis „Audi 80“ degė atvira liepsna. Žinoma, jog gaisras kilo 51-erių metų vairuotojui bandant pridegti cigaretę. Įvyko sprogimas. Prieš tai buvo jaučiamas dujų kvapas salone. Gaisro metu išdegė automobilio salonas ir bagažinės skyrius. Apdegęs veidą bei plaukus vyras sąmoningos būklės buvo išvežtas į Šilutės ligoninę. „Vyras buvo pristatytas į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, iš ten nedelsiant hospitalizuotas į Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių.

Šilutiškiai daugiausia paramos skyrė gyvūnų globėjams ir ligoninei

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo praėjusios savaitės pradėjo pervesti paramos lėšas jos gavėjams, meno kūrėjams ir politinėms partijoms. Daugiausia gyventojų paramos Šilutės rajono savivaldybėje sulauks asociacija „Gyvūnų užuovėja”, VšĮ Šilutės ligoninė ir Šilutės rajono evangelikų liuteronų labdaros organizacija „Šilutės sandora”. VMI, apskaičiavus 2017 metų pajamų deklaracijas, Šilutės raj. savivaldybėje paramos gavėjams perves daugiau kaip 119 tūkst. eurų. Asociacijai „Gyvūnų užuovėja” bus pervesta daugiau kaip 6 tūkst. eurų, VšĮ Šilutės ligoninei – 3 329 Eur, o 3 170 eurų dar gaus Šilutės

Oficialiai startuoja Prezidento rinkimų kampanija

Pirmadienį oficialiai startuoja Prezidento rinkimų kampanija. Pasak Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės, nuo šiol komisija akylai stebės, kad rinkimuose dalyvauti ketinantys politikai neskleistų nepažymėtos politinės reklamos, kad kandidatai į pretenduojamą postą nesinaudotų tarnybinėmis pareigomis ar administraciniais resursais.  Pasak VRK pirmininkės, pirmadienį prasidės Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas. Tai tęsis iki tol, kol reikės pateikti pareiškinius dokumentus – 85 dienos iki rinkimų pradžios. Šiam etapui numatyta 20 dienų. L. Matjošaitytės teigimu, būtent šiuo laikotarpiu bus galima matyti kandidatus,

L. Kukuraitis: kokius pakeitimus numatėme vaiko teisių apsaugos sistemai

Per keturis centralizuotos vaiko teisių apsaugos sistemos gyvavimo mėnesius vaiko teisių apsaugos specialistai sulaukė daugiau nei 6 tūkst. pranešimų apie įtariamus vaiko teisių pažeidimus. Kadangi vienas pranešimas gali liesti ne vieną vaiką, vaiko teisių apsaugos specialistai išanalizavo 9496-ių vaikų padėtį ir jokios grėsmės nenustatė 4212-ai vaikų. Tai reiškia, kad pranešimas šiais atvejais nepasitvirtino ir nebuvo nustatytos kitos aplinkybės, keliančios grėsmę vaikui. Tačiau per šį laikotarpį 4362-iems vaikams buvo nustatytas I grėsmės lygis – tokiu atveju šeimai teikiama pagalba, bet šeimos