Nominacija už pagalbą ieškantiems darbo

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2017 m. vasarį nedarbo lygis Pamario krašte siekė net 13,1 proc. (Lietuvoje – 8,8 proc). Šilutės r. buvo įregistruota 5800 bedarbių. Užfiksuota, kad iš Šilutės rajono 2017 m. į kitus Lietuvos miestus ir užsienį išvyko 2106 gyventojai, atvyko beveik perpus mažiau – 1128 žmonės.

Ar Šilutės rajonas vis dar tebėra emigracijos ir nedarbo lyderis Lietuvoje?

Peržvelgus Užimtumo tarnybos duomenis, per kelerius pastaruosius metus situacija Šilutės rajone pasikeitė – nedarbas besiekia 8,7 proc. Teigiami pokyčiai džiugina rajono vadovus, tačiau vis dar pirmaujame tarp Klaipėdos apskrities savivaldybių, kuriose nedarbo lygis tesiekia nuo 2 iki 7 proc.

Kaip pavyko?
Kai prieš kelerius metus Šilutės rajone bedarbių skaičius pastebimai išaugo, išsiaiškinta, kad rajono verslininkai darbo vietas užpildo bedarbiais iš gretimų savivaldybių… Savivaldybė išreiškė nepasitenkinimą tuometinės Darbo biržos Šilutės padalinio veikla.

Netrukus Darbo birža buvo reorganizuota – praėjusių metų spalį atsirado Užimtumo tarnyba. Atrodo, kad ši pertvarka neapsiribojo vien pavadinimo pakeitimu. Netrukus pasikeitė ir Užimtumo tarnybos Šilutės padalinio skyriaus vadovas – darbą pradėjo Inga Girdenienė.

Šiais metais Šilutės r. savivaldybė kartu su dar penkiomis Lietuvos savivaldybėmis dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bandomajame projekte „Užimtumo skatinimo ir motyvavimo ilgalaikiams bedarbiams modelio įgyvendinimas“.

Šilutės rajone sumažėjo 140 ilgalaikių bedarbių.

Šio projekto tikslas, anot I. Girdenienės, labai reikšmingas – kuo daugiau į darbo rinką integruoti ilgalaikių ir socialinę paramą gaunančių bedarbių.
Kaip pavyko pasiekti geresnių rezultatų? „Į šią programą įtraukiamas psichologas. Jis padeda nustatyti asmens motyvaciją ir pasirengimo lygį. Juk ilgalaikis nedarbas pakeičia žmogų. Jis tampa užsidaręs, nebepasitiki savimi“, – apie programą pasakojo I. Girdenienė, kuri patikino, kad psichologas pirmiausia atveria žmogaus galimybes.

Kai pažadinamas žmogus noras dirbti, į pagalbą gali ateiti ir kiti specialistai. Pavyzdžiui, teisininkas, kuris gali patarti, kaip žmogui susitvarkyti finansinę padėtį, jei jis turi paskolų. „Jei žmogus turi paskolų, teisininkas rūpinasi, kad visos žmogaus gautos pajamos nebūtų perduotos antstoliams. Kitaip žmogus nebūtų suinteresuotas dirbti“, – pasakojo Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.
„Išsprendžiamos visos problemos. Tik reikia pasitelkti įvairių specialistų – teisininkų, psichologų. Dirba didelė komanda“, – sakė Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja I. Girdenienė.

Rezultatai geresni
Rezultatai, anot I. Girdenienės, jaučiami jau dabar. Jei anksčiau ilgalaikių bedarbių būdavo daugiau nei 500, tai šiuo metu jų bėra 360. Jiems kasdien skiriama laiko, po 1-2 valandas dirbama individualiai. Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja patikino, kad ilgalaikiu bedarbiu žmogus tampa ne visada tik dėl savo kaltės ar priklausomybių, dažnai įtakos tam turi ir vieta, kurioje jis gyvena.

„Ieškome išeičių, kaip pagerinti žmogaus gyvenamąją vietą. Bus derinami ir autobusų grafikai, kad žmogui būtų patogiau atvažiuoti į darbą“, – aiškino I. Girdenienė. Ji pridūrė, kad nedarbas mažės ir dėl Savivaldybės teikiamos pavėžėjimo paslaugos.

„Vešime ne į darbą, bet į konsultaciją pas gydytoją, juristą, psichologą, darbdavius, mokymus. Nuvešime žmogų į konsultaciją ir parvešime atgal“, – tikino A. Šimelionis pridurdamas, kad šią paslaugą netrukus teiks „Šilutės Viltis“.

Piktybiškai atsisako
Anot I. Girdenienės, ne visi bedarbiai sutinka dalyvauti įgyvendinamoje programoje. Tačiau ir tokiems ieškoma tinkamų sąlygų. Pavyzdžiui, jei žmogus neįgalus arba neturi įgūdžių, jam padeda specialistai. Jei žmogus gyvena 5-6 km nuo seniūnijos, atokiai miške, tokiam ieškoma darbo arčiau namų, pas ūkininkus. Pasitaiko, kad ir tuomet nesutinka darbuotis, girdi, per anksti keltis…

Anot Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėjos, jei netenkina nė vienas siūlymas, belieka panaikinti socialinę paramą. Pasirodo, šios priemonės baiminasi net piktybiškai nusiteikę bedarbiai. Anot A. Šimelionio, prieš keletą dienų buvo svarstomas panašus atvejis, ar skirti toliau socialinę paramą žmogui, kuris nesistengia pradėti dirbti. Žmogus akimirksniu persigalvojo ir per 5 minutes atsirado darbo vietoje…

Specialistų trūksta
I. Girdenienės tvirtinimu, rajone trūksta kvalifikuotų specialistų. Dauguma, kurie norėtų dirbti, turi tam tikrų problemų, todėl ne visada jų pageidauja patys darbdaviai. „Žinoma, darbdaviai skundžiasi, kad trūksta specialistų – automatikų, inžinierių, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas, pasirengimas, patirtis, būtina mokėti kalbų. Bet mažiau išsilavinusių žmonių paklausa didžiulė“, – aiškino I. Girdenienė.

Užimtumo tarnybos Šilutės skyrius 2019 m. nominuotas „Metų socialiniu partneriu“. Apdovanojimas įteiktas skyriaus vadovei Ingai Girdenienei.

Už nuopelnus – nominacija
Minėtasis projektas 140 ilgalaikių bedarbių padėjo integruotis į daro rinką. Tikimasi, kad ateityje šis skaičius tik augs, o Šilutės rajonas garsės motyvuotais, darbščiais žmonėmis. Už pastangas ir puikiai įgyvendinamą projektą, Užimtumo tarnybos Šilutės skyrius nominuotas „Metų socialiniu partneriu“.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti. Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą