Nominacija už pagalbą ieškantiems darbo

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2017 m. vasarį nedarbo lygis Pamario krašte siekė net 13,1 proc. (Lietuvoje – 8,8 proc). Šilutės r. buvo įregistruota 5800 bedarbių. Užfiksuota, kad iš Šilutės rajono 2017 m. į kitus Lietuvos miestus ir užsienį išvyko 2106 gyventojai, atvyko beveik perpus mažiau – 1128 žmonės.

Ar Šilutės rajonas vis dar tebėra emigracijos ir nedarbo lyderis Lietuvoje?

Peržvelgus Užimtumo tarnybos duomenis, per kelerius pastaruosius metus situacija Šilutės rajone pasikeitė – nedarbas besiekia 8,7 proc. Teigiami pokyčiai džiugina rajono vadovus, tačiau vis dar pirmaujame tarp Klaipėdos apskrities savivaldybių, kuriose nedarbo lygis tesiekia nuo 2 iki 7 proc.

Kaip pavyko?
Kai prieš kelerius metus Šilutės rajone bedarbių skaičius pastebimai išaugo, išsiaiškinta, kad rajono verslininkai darbo vietas užpildo bedarbiais iš gretimų savivaldybių… Savivaldybė išreiškė nepasitenkinimą tuometinės Darbo biržos Šilutės padalinio veikla.

Netrukus Darbo birža buvo reorganizuota – praėjusių metų spalį atsirado Užimtumo tarnyba. Atrodo, kad ši pertvarka neapsiribojo vien pavadinimo pakeitimu. Netrukus pasikeitė ir Užimtumo tarnybos Šilutės padalinio skyriaus vadovas – darbą pradėjo Inga Girdenienė.

Šiais metais Šilutės r. savivaldybė kartu su dar penkiomis Lietuvos savivaldybėmis dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bandomajame projekte „Užimtumo skatinimo ir motyvavimo ilgalaikiams bedarbiams modelio įgyvendinimas“.

Šilutės rajone sumažėjo 140 ilgalaikių bedarbių.

Šio projekto tikslas, anot I. Girdenienės, labai reikšmingas – kuo daugiau į darbo rinką integruoti ilgalaikių ir socialinę paramą gaunančių bedarbių.
Kaip pavyko pasiekti geresnių rezultatų? „Į šią programą įtraukiamas psichologas. Jis padeda nustatyti asmens motyvaciją ir pasirengimo lygį. Juk ilgalaikis nedarbas pakeičia žmogų. Jis tampa užsidaręs, nebepasitiki savimi“, – apie programą pasakojo I. Girdenienė, kuri patikino, kad psichologas pirmiausia atveria žmogaus galimybes.

Kai pažadinamas žmogus noras dirbti, į pagalbą gali ateiti ir kiti specialistai. Pavyzdžiui, teisininkas, kuris gali patarti, kaip žmogui susitvarkyti finansinę padėtį, jei jis turi paskolų. „Jei žmogus turi paskolų, teisininkas rūpinasi, kad visos žmogaus gautos pajamos nebūtų perduotos antstoliams. Kitaip žmogus nebūtų suinteresuotas dirbti“, – pasakojo Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.
„Išsprendžiamos visos problemos. Tik reikia pasitelkti įvairių specialistų – teisininkų, psichologų. Dirba didelė komanda“, – sakė Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja I. Girdenienė.

Rezultatai geresni
Rezultatai, anot I. Girdenienės, jaučiami jau dabar. Jei anksčiau ilgalaikių bedarbių būdavo daugiau nei 500, tai šiuo metu jų bėra 360. Jiems kasdien skiriama laiko, po 1-2 valandas dirbama individualiai. Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja patikino, kad ilgalaikiu bedarbiu žmogus tampa ne visada tik dėl savo kaltės ar priklausomybių, dažnai įtakos tam turi ir vieta, kurioje jis gyvena.

„Ieškome išeičių, kaip pagerinti žmogaus gyvenamąją vietą. Bus derinami ir autobusų grafikai, kad žmogui būtų patogiau atvažiuoti į darbą“, – aiškino I. Girdenienė. Ji pridūrė, kad nedarbas mažės ir dėl Savivaldybės teikiamos pavėžėjimo paslaugos.

„Vešime ne į darbą, bet į konsultaciją pas gydytoją, juristą, psichologą, darbdavius, mokymus. Nuvešime žmogų į konsultaciją ir parvešime atgal“, – tikino A. Šimelionis pridurdamas, kad šią paslaugą netrukus teiks „Šilutės Viltis“.

Piktybiškai atsisako
Anot I. Girdenienės, ne visi bedarbiai sutinka dalyvauti įgyvendinamoje programoje. Tačiau ir tokiems ieškoma tinkamų sąlygų. Pavyzdžiui, jei žmogus neįgalus arba neturi įgūdžių, jam padeda specialistai. Jei žmogus gyvena 5-6 km nuo seniūnijos, atokiai miške, tokiam ieškoma darbo arčiau namų, pas ūkininkus. Pasitaiko, kad ir tuomet nesutinka darbuotis, girdi, per anksti keltis…

Anot Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėjos, jei netenkina nė vienas siūlymas, belieka panaikinti socialinę paramą. Pasirodo, šios priemonės baiminasi net piktybiškai nusiteikę bedarbiai. Anot A. Šimelionio, prieš keletą dienų buvo svarstomas panašus atvejis, ar skirti toliau socialinę paramą žmogui, kuris nesistengia pradėti dirbti. Žmogus akimirksniu persigalvojo ir per 5 minutes atsirado darbo vietoje…

Specialistų trūksta
I. Girdenienės tvirtinimu, rajone trūksta kvalifikuotų specialistų. Dauguma, kurie norėtų dirbti, turi tam tikrų problemų, todėl ne visada jų pageidauja patys darbdaviai. „Žinoma, darbdaviai skundžiasi, kad trūksta specialistų – automatikų, inžinierių, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas, pasirengimas, patirtis, būtina mokėti kalbų. Bet mažiau išsilavinusių žmonių paklausa didžiulė“, – aiškino I. Girdenienė.

Užimtumo tarnybos Šilutės skyrius 2019 m. nominuotas „Metų socialiniu partneriu“. Apdovanojimas įteiktas skyriaus vadovei Ingai Girdenienei.

Už nuopelnus – nominacija
Minėtasis projektas 140 ilgalaikių bedarbių padėjo integruotis į daro rinką. Tikimasi, kad ateityje šis skaičius tik augs, o Šilutės rajonas garsės motyvuotais, darbščiais žmonėmis. Už pastangas ir puikiai įgyvendinamą projektą, Užimtumo tarnybos Šilutės skyrius nominuotas „Metų socialiniu partneriu“.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,