Nominacija už pagalbą ieškantiems darbo

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2017 m. vasarį nedarbo lygis Pamario krašte siekė net 13,1 proc. (Lietuvoje – 8,8 proc). Šilutės r. buvo įregistruota 5800 bedarbių. Užfiksuota, kad iš Šilutės rajono 2017 m. į kitus Lietuvos miestus ir užsienį išvyko 2106 gyventojai, atvyko beveik perpus mažiau – 1128 žmonės.

Ar Šilutės rajonas vis dar tebėra emigracijos ir nedarbo lyderis Lietuvoje?

Peržvelgus Užimtumo tarnybos duomenis, per kelerius pastaruosius metus situacija Šilutės rajone pasikeitė – nedarbas besiekia 8,7 proc. Teigiami pokyčiai džiugina rajono vadovus, tačiau vis dar pirmaujame tarp Klaipėdos apskrities savivaldybių, kuriose nedarbo lygis tesiekia nuo 2 iki 7 proc.

Kaip pavyko?
Kai prieš kelerius metus Šilutės rajone bedarbių skaičius pastebimai išaugo, išsiaiškinta, kad rajono verslininkai darbo vietas užpildo bedarbiais iš gretimų savivaldybių… Savivaldybė išreiškė nepasitenkinimą tuometinės Darbo biržos Šilutės padalinio veikla.

Netrukus Darbo birža buvo reorganizuota – praėjusių metų spalį atsirado Užimtumo tarnyba. Atrodo, kad ši pertvarka neapsiribojo vien pavadinimo pakeitimu. Netrukus pasikeitė ir Užimtumo tarnybos Šilutės padalinio skyriaus vadovas – darbą pradėjo Inga Girdenienė.

Šiais metais Šilutės r. savivaldybė kartu su dar penkiomis Lietuvos savivaldybėmis dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bandomajame projekte „Užimtumo skatinimo ir motyvavimo ilgalaikiams bedarbiams modelio įgyvendinimas“.

Šilutės rajone sumažėjo 140 ilgalaikių bedarbių.

Šio projekto tikslas, anot I. Girdenienės, labai reikšmingas – kuo daugiau į darbo rinką integruoti ilgalaikių ir socialinę paramą gaunančių bedarbių.
Kaip pavyko pasiekti geresnių rezultatų? „Į šią programą įtraukiamas psichologas. Jis padeda nustatyti asmens motyvaciją ir pasirengimo lygį. Juk ilgalaikis nedarbas pakeičia žmogų. Jis tampa užsidaręs, nebepasitiki savimi“, – apie programą pasakojo I. Girdenienė, kuri patikino, kad psichologas pirmiausia atveria žmogaus galimybes.

Kai pažadinamas žmogus noras dirbti, į pagalbą gali ateiti ir kiti specialistai. Pavyzdžiui, teisininkas, kuris gali patarti, kaip žmogui susitvarkyti finansinę padėtį, jei jis turi paskolų. „Jei žmogus turi paskolų, teisininkas rūpinasi, kad visos žmogaus gautos pajamos nebūtų perduotos antstoliams. Kitaip žmogus nebūtų suinteresuotas dirbti“, – pasakojo Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.
„Išsprendžiamos visos problemos. Tik reikia pasitelkti įvairių specialistų – teisininkų, psichologų. Dirba didelė komanda“, – sakė Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja I. Girdenienė.

Rezultatai geresni
Rezultatai, anot I. Girdenienės, jaučiami jau dabar. Jei anksčiau ilgalaikių bedarbių būdavo daugiau nei 500, tai šiuo metu jų bėra 360. Jiems kasdien skiriama laiko, po 1-2 valandas dirbama individualiai. Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja patikino, kad ilgalaikiu bedarbiu žmogus tampa ne visada tik dėl savo kaltės ar priklausomybių, dažnai įtakos tam turi ir vieta, kurioje jis gyvena.

„Ieškome išeičių, kaip pagerinti žmogaus gyvenamąją vietą. Bus derinami ir autobusų grafikai, kad žmogui būtų patogiau atvažiuoti į darbą“, – aiškino I. Girdenienė. Ji pridūrė, kad nedarbas mažės ir dėl Savivaldybės teikiamos pavėžėjimo paslaugos.

„Vešime ne į darbą, bet į konsultaciją pas gydytoją, juristą, psichologą, darbdavius, mokymus. Nuvešime žmogų į konsultaciją ir parvešime atgal“, – tikino A. Šimelionis pridurdamas, kad šią paslaugą netrukus teiks „Šilutės Viltis“.

Piktybiškai atsisako
Anot I. Girdenienės, ne visi bedarbiai sutinka dalyvauti įgyvendinamoje programoje. Tačiau ir tokiems ieškoma tinkamų sąlygų. Pavyzdžiui, jei žmogus neįgalus arba neturi įgūdžių, jam padeda specialistai. Jei žmogus gyvena 5-6 km nuo seniūnijos, atokiai miške, tokiam ieškoma darbo arčiau namų, pas ūkininkus. Pasitaiko, kad ir tuomet nesutinka darbuotis, girdi, per anksti keltis…

Anot Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėjos, jei netenkina nė vienas siūlymas, belieka panaikinti socialinę paramą. Pasirodo, šios priemonės baiminasi net piktybiškai nusiteikę bedarbiai. Anot A. Šimelionio, prieš keletą dienų buvo svarstomas panašus atvejis, ar skirti toliau socialinę paramą žmogui, kuris nesistengia pradėti dirbti. Žmogus akimirksniu persigalvojo ir per 5 minutes atsirado darbo vietoje…

Specialistų trūksta
I. Girdenienės tvirtinimu, rajone trūksta kvalifikuotų specialistų. Dauguma, kurie norėtų dirbti, turi tam tikrų problemų, todėl ne visada jų pageidauja patys darbdaviai. „Žinoma, darbdaviai skundžiasi, kad trūksta specialistų – automatikų, inžinierių, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas, pasirengimas, patirtis, būtina mokėti kalbų. Bet mažiau išsilavinusių žmonių paklausa didžiulė“, – aiškino I. Girdenienė.

Užimtumo tarnybos Šilutės skyrius 2019 m. nominuotas „Metų socialiniu partneriu“. Apdovanojimas įteiktas skyriaus vadovei Ingai Girdenienei.

Už nuopelnus – nominacija
Minėtasis projektas 140 ilgalaikių bedarbių padėjo integruotis į daro rinką. Tikimasi, kad ateityje šis skaičius tik augs, o Šilutės rajonas garsės motyvuotais, darbščiais žmonėmis. Už pastangas ir puikiai įgyvendinamą projektą, Užimtumo tarnybos Šilutės skyrius nominuotas „Metų socialiniu partneriu“.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vasario 16-osios viktorina vaikams

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vasario 14-ąją Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko žinių viktorina „Aš ir Lietuva“. Paminėti šią svarbią datą ir pasitikrinti istorines žinias apie gimtąją šalį susirinko Šilutės Žibų pradinės mokyklos mokiniai su mokytojomis Rasa Jankauskiene bei Daiva Šarlauskiene. Viktorina buvo sudaryta iš trijų etapų: įvairių istorinių, šių dienų faktų bei vaizdo ir muzikinių klausimų. Savo paruoštą šokį viktorinos dalyviams padovanojo nuolatinės bibliotekos bičiulės bei būrelio „Pa(si)tarimai tarp mūsų, mergaičių“ dalyvės – Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos

Asmeninės Pagėgių krašto smiginio pirmenybės

Vasario 9 d. Natkiškių sporto klube „Aitvaras“ vyko 2019–2020 m. Pagėgių savivaldybės asmeninės smiginio pirmenybės, kurias organizavo VšĮ Sporto ir turizmo centras. Turnyre, kuris vyko keletą savaitgalių, rungėsi 17 Pagėgių krašto smiginio mėgėjų: 13 vyrų ir 4 moterys. Turnyre vyrai žaidė pagal klasikinio smiginio taisykles iki trijų laimėtų setų nuo 301 taško, partiją reikėjo užbaigti dvigubu skaičiumi. Su vyrais rankos taiklumą išbandyti nusprendė ir viena moteris, o kitos moterys tradiciškai metė po tris strėles 8 kartus (3 ratus). Tarp moterų

Sambos festivalis Brėmene

Brėmenas garsus ne tik brolių Grimų pasaka „Brėmeno muzikantai“. Praėjusį šeštadienį Brėmeno žemės sostinėje įvyko spalvingas, triukšmingas Sambos  karnavalas. Tai jau 35 metus rengiama šventė, į ją suvažiuoja dalyviai iš visos Vokietijos, atvyksta ir iš kitų šalių. Brėmeno senamiestis tampa triukšminga, spalvinga, šokančia Brazilija. Šiemet karnavalo šūkis buvo „Apsvaigę nuo meilės“. Karnavalo dalyviai atvyko ir smalsuolius stebino pačių pasigamintomis kaukėmis, pasiūtais rūbais, spalvingai išdažytais veidais. Atidarymo ceremonija vyko centrinėje senamiesčio Turgaus aikštėje (Marktplatz). Atvykėlių grupės buvo kviečiamos į sceną, kai

Lietuvos muziejai tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2020

Lietuvos muziejų asociacija (LMA) devintą kartą dalyvauja tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ir kartu su šalies muziejais 21-osios mugės svečiams parengė įtraukią programą: beveik 250 pavadinimų leidinių, 6 naujausių knygų pristatymus, šešėlių teatrą, edukacinius pasirodymus ir instaliaciją „Muziejai be formulių: vaizdai, garsai, virtuali realybė“. Jungtiniame LMA stende 3.10, Litexpo rūmų 3 salėje, prisistato: Šilutės Hugo Šojaus, Alytaus kraštotyros, Angelų, Joniškio istorijos ir kultūros, Gargždų krašto, Kauno rajono, Kėdainių krašto, Lietuvos jūrų, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Lietuvos liaudies buities, Maironio lietuvių