Nominacija už pagalbą ieškantiems darbo

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2017 m. vasarį nedarbo lygis Pamario krašte siekė net 13,1 proc. (Lietuvoje – 8,8 proc). Šilutės r. buvo įregistruota 5800 bedarbių. Užfiksuota, kad iš Šilutės rajono 2017 m. į kitus Lietuvos miestus ir užsienį išvyko 2106 gyventojai, atvyko beveik perpus mažiau – 1128 žmonės.

Ar Šilutės rajonas vis dar tebėra emigracijos ir nedarbo lyderis Lietuvoje?

Peržvelgus Užimtumo tarnybos duomenis, per kelerius pastaruosius metus situacija Šilutės rajone pasikeitė – nedarbas besiekia 8,7 proc. Teigiami pokyčiai džiugina rajono vadovus, tačiau vis dar pirmaujame tarp Klaipėdos apskrities savivaldybių, kuriose nedarbo lygis tesiekia nuo 2 iki 7 proc.

Kaip pavyko?
Kai prieš kelerius metus Šilutės rajone bedarbių skaičius pastebimai išaugo, išsiaiškinta, kad rajono verslininkai darbo vietas užpildo bedarbiais iš gretimų savivaldybių… Savivaldybė išreiškė nepasitenkinimą tuometinės Darbo biržos Šilutės padalinio veikla.

Netrukus Darbo birža buvo reorganizuota – praėjusių metų spalį atsirado Užimtumo tarnyba. Atrodo, kad ši pertvarka neapsiribojo vien pavadinimo pakeitimu. Netrukus pasikeitė ir Užimtumo tarnybos Šilutės padalinio skyriaus vadovas – darbą pradėjo Inga Girdenienė.

Šiais metais Šilutės r. savivaldybė kartu su dar penkiomis Lietuvos savivaldybėmis dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bandomajame projekte „Užimtumo skatinimo ir motyvavimo ilgalaikiams bedarbiams modelio įgyvendinimas“.

Šilutės rajone sumažėjo 140 ilgalaikių bedarbių.

Šio projekto tikslas, anot I. Girdenienės, labai reikšmingas – kuo daugiau į darbo rinką integruoti ilgalaikių ir socialinę paramą gaunančių bedarbių.
Kaip pavyko pasiekti geresnių rezultatų? „Į šią programą įtraukiamas psichologas. Jis padeda nustatyti asmens motyvaciją ir pasirengimo lygį. Juk ilgalaikis nedarbas pakeičia žmogų. Jis tampa užsidaręs, nebepasitiki savimi“, – apie programą pasakojo I. Girdenienė, kuri patikino, kad psichologas pirmiausia atveria žmogaus galimybes.

Kai pažadinamas žmogus noras dirbti, į pagalbą gali ateiti ir kiti specialistai. Pavyzdžiui, teisininkas, kuris gali patarti, kaip žmogui susitvarkyti finansinę padėtį, jei jis turi paskolų. „Jei žmogus turi paskolų, teisininkas rūpinasi, kad visos žmogaus gautos pajamos nebūtų perduotos antstoliams. Kitaip žmogus nebūtų suinteresuotas dirbti“, – pasakojo Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.
„Išsprendžiamos visos problemos. Tik reikia pasitelkti įvairių specialistų – teisininkų, psichologų. Dirba didelė komanda“, – sakė Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja I. Girdenienė.

Rezultatai geresni
Rezultatai, anot I. Girdenienės, jaučiami jau dabar. Jei anksčiau ilgalaikių bedarbių būdavo daugiau nei 500, tai šiuo metu jų bėra 360. Jiems kasdien skiriama laiko, po 1-2 valandas dirbama individualiai. Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja patikino, kad ilgalaikiu bedarbiu žmogus tampa ne visada tik dėl savo kaltės ar priklausomybių, dažnai įtakos tam turi ir vieta, kurioje jis gyvena.

„Ieškome išeičių, kaip pagerinti žmogaus gyvenamąją vietą. Bus derinami ir autobusų grafikai, kad žmogui būtų patogiau atvažiuoti į darbą“, – aiškino I. Girdenienė. Ji pridūrė, kad nedarbas mažės ir dėl Savivaldybės teikiamos pavėžėjimo paslaugos.

„Vešime ne į darbą, bet į konsultaciją pas gydytoją, juristą, psichologą, darbdavius, mokymus. Nuvešime žmogų į konsultaciją ir parvešime atgal“, – tikino A. Šimelionis pridurdamas, kad šią paslaugą netrukus teiks „Šilutės Viltis“.

Piktybiškai atsisako
Anot I. Girdenienės, ne visi bedarbiai sutinka dalyvauti įgyvendinamoje programoje. Tačiau ir tokiems ieškoma tinkamų sąlygų. Pavyzdžiui, jei žmogus neįgalus arba neturi įgūdžių, jam padeda specialistai. Jei žmogus gyvena 5-6 km nuo seniūnijos, atokiai miške, tokiam ieškoma darbo arčiau namų, pas ūkininkus. Pasitaiko, kad ir tuomet nesutinka darbuotis, girdi, per anksti keltis…

Anot Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėjos, jei netenkina nė vienas siūlymas, belieka panaikinti socialinę paramą. Pasirodo, šios priemonės baiminasi net piktybiškai nusiteikę bedarbiai. Anot A. Šimelionio, prieš keletą dienų buvo svarstomas panašus atvejis, ar skirti toliau socialinę paramą žmogui, kuris nesistengia pradėti dirbti. Žmogus akimirksniu persigalvojo ir per 5 minutes atsirado darbo vietoje…

Specialistų trūksta
I. Girdenienės tvirtinimu, rajone trūksta kvalifikuotų specialistų. Dauguma, kurie norėtų dirbti, turi tam tikrų problemų, todėl ne visada jų pageidauja patys darbdaviai. „Žinoma, darbdaviai skundžiasi, kad trūksta specialistų – automatikų, inžinierių, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas, pasirengimas, patirtis, būtina mokėti kalbų. Bet mažiau išsilavinusių žmonių paklausa didžiulė“, – aiškino I. Girdenienė.

Užimtumo tarnybos Šilutės skyrius 2019 m. nominuotas „Metų socialiniu partneriu“. Apdovanojimas įteiktas skyriaus vadovei Ingai Girdenienei.

Už nuopelnus – nominacija
Minėtasis projektas 140 ilgalaikių bedarbių padėjo integruotis į daro rinką. Tikimasi, kad ateityje šis skaičius tik augs, o Šilutės rajonas garsės motyvuotais, darbščiais žmonėmis. Už pastangas ir puikiai įgyvendinamą projektą, Užimtumo tarnybos Šilutės skyrius nominuotas „Metų socialiniu partneriu“.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma 2 metams atidėti karantino laikotarpio PSD įmokų mokėjimą

Siekiant palengvinti mokestinę naštą savarankiškai dirbantiems asmenims, sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga siūlo jiems atidėti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimą. Šio laikotarpio nesumokėtas PSD įmokas, kaip siūlo ministras, jie turės susimokėti per 2 metus nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo. Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravęs A. Veryga sako, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys, kurių PSD galiojimas priklauso nuo įmokos atitinkamu laikotarpiu (ne)sumokėjimo, bus laikomi apdraustais PSD ekstremaliosios

Šilutės rajone patvirtintas trečiasis koronaviruso atvejis

Šilutės r. savivaldybė skelbia, kad balandžio 2 dieną patvirtintas dar vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo – Šylių kaimo (Gardamo sen.) gyventojas. Šiuo metu jis gydomas Klaipėdos ligoninėje. Dėl dar vieno užsikrėtimo atvejo – Vainuto seniūnijos gyventojo – laukiama  atsakymo. Vainutiškis informavo turėjęs kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu. Apie trečiąjį Šilutės rajone koronaviruso atvejį „Pamariui” patvirtinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė dar negali. Mat dar nėra gauta tikslių duomenų. Daugiau informacijos apie šiuos atvejus „Pamarys” pateiks vėliau.

Antrasis koronaviruso atvejis diagnozuotas usėniškiui

Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė patvirtino apie antrąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį Šilutės rajone. COVID-19 diagnozuotas usėniškiui. Asmuo į užsienį nebuvo išvykęs. Prastai besijaučiantis vyras su greitąja medicinos pagalba buvo išvežtas į Tauragės ligoninę, vėliau pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje atlikus tyrimus jam nustatyta COVID-19 infekcija. Skubus pranešimas, kad Usėnų gyventojas serga COVID-19 buvo gautas balandžio 1-os vakare. Susirgimo data – kovo 30 d. Anot R. Jovaišaitės, usėniškis priklauso rizikos grupei. „Jis buvo patekęs į Klaipėdos

Karščiavimo klinika veiks ir Šilutėje

Kovo 31-ąją buvo žinoma, kad pusė šalies savivaldybių patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) steigiančios karščiavimo klinikas, o maždaug ketvirtadalis informavo ieškosiančios būdų užtikrinti tokios paslaugos teikimą. Artimiausiu metu tokia klinika bus atidaryta ir Šilutėje. Šiuo metu karščiavimo klinikos jau veikia Vilniuje, Kaune ir Vilkaviškyje, Raseiniuose. Į karščiavimo klinikas galės kreiptis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintys pacientai, čia jiems bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės visos šalies savivaldybės. Numatyta, kad į šias klinikas