Nominacija už pagalbą ieškantiems darbo

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2017 m. vasarį nedarbo lygis Pamario krašte siekė net 13,1 proc. (Lietuvoje – 8,8 proc). Šilutės r. buvo įregistruota 5800 bedarbių. Užfiksuota, kad iš Šilutės rajono 2017 m. į kitus Lietuvos miestus ir užsienį išvyko 2106 gyventojai, atvyko beveik perpus mažiau – 1128 žmonės.

Ar Šilutės rajonas vis dar tebėra emigracijos ir nedarbo lyderis Lietuvoje?

Peržvelgus Užimtumo tarnybos duomenis, per kelerius pastaruosius metus situacija Šilutės rajone pasikeitė – nedarbas besiekia 8,7 proc. Teigiami pokyčiai džiugina rajono vadovus, tačiau vis dar pirmaujame tarp Klaipėdos apskrities savivaldybių, kuriose nedarbo lygis tesiekia nuo 2 iki 7 proc.

Kaip pavyko?
Kai prieš kelerius metus Šilutės rajone bedarbių skaičius pastebimai išaugo, išsiaiškinta, kad rajono verslininkai darbo vietas užpildo bedarbiais iš gretimų savivaldybių… Savivaldybė išreiškė nepasitenkinimą tuometinės Darbo biržos Šilutės padalinio veikla.

Netrukus Darbo birža buvo reorganizuota – praėjusių metų spalį atsirado Užimtumo tarnyba. Atrodo, kad ši pertvarka neapsiribojo vien pavadinimo pakeitimu. Netrukus pasikeitė ir Užimtumo tarnybos Šilutės padalinio skyriaus vadovas – darbą pradėjo Inga Girdenienė.

Šiais metais Šilutės r. savivaldybė kartu su dar penkiomis Lietuvos savivaldybėmis dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bandomajame projekte „Užimtumo skatinimo ir motyvavimo ilgalaikiams bedarbiams modelio įgyvendinimas“.

Šilutės rajone sumažėjo 140 ilgalaikių bedarbių.

Šio projekto tikslas, anot I. Girdenienės, labai reikšmingas – kuo daugiau į darbo rinką integruoti ilgalaikių ir socialinę paramą gaunančių bedarbių.
Kaip pavyko pasiekti geresnių rezultatų? „Į šią programą įtraukiamas psichologas. Jis padeda nustatyti asmens motyvaciją ir pasirengimo lygį. Juk ilgalaikis nedarbas pakeičia žmogų. Jis tampa užsidaręs, nebepasitiki savimi“, – apie programą pasakojo I. Girdenienė, kuri patikino, kad psichologas pirmiausia atveria žmogaus galimybes.

Kai pažadinamas žmogus noras dirbti, į pagalbą gali ateiti ir kiti specialistai. Pavyzdžiui, teisininkas, kuris gali patarti, kaip žmogui susitvarkyti finansinę padėtį, jei jis turi paskolų. „Jei žmogus turi paskolų, teisininkas rūpinasi, kad visos žmogaus gautos pajamos nebūtų perduotos antstoliams. Kitaip žmogus nebūtų suinteresuotas dirbti“, – pasakojo Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.
„Išsprendžiamos visos problemos. Tik reikia pasitelkti įvairių specialistų – teisininkų, psichologų. Dirba didelė komanda“, – sakė Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja I. Girdenienė.

Rezultatai geresni
Rezultatai, anot I. Girdenienės, jaučiami jau dabar. Jei anksčiau ilgalaikių bedarbių būdavo daugiau nei 500, tai šiuo metu jų bėra 360. Jiems kasdien skiriama laiko, po 1-2 valandas dirbama individualiai. Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja patikino, kad ilgalaikiu bedarbiu žmogus tampa ne visada tik dėl savo kaltės ar priklausomybių, dažnai įtakos tam turi ir vieta, kurioje jis gyvena.

„Ieškome išeičių, kaip pagerinti žmogaus gyvenamąją vietą. Bus derinami ir autobusų grafikai, kad žmogui būtų patogiau atvažiuoti į darbą“, – aiškino I. Girdenienė. Ji pridūrė, kad nedarbas mažės ir dėl Savivaldybės teikiamos pavėžėjimo paslaugos.

„Vešime ne į darbą, bet į konsultaciją pas gydytoją, juristą, psichologą, darbdavius, mokymus. Nuvešime žmogų į konsultaciją ir parvešime atgal“, – tikino A. Šimelionis pridurdamas, kad šią paslaugą netrukus teiks „Šilutės Viltis“.

Piktybiškai atsisako
Anot I. Girdenienės, ne visi bedarbiai sutinka dalyvauti įgyvendinamoje programoje. Tačiau ir tokiems ieškoma tinkamų sąlygų. Pavyzdžiui, jei žmogus neįgalus arba neturi įgūdžių, jam padeda specialistai. Jei žmogus gyvena 5-6 km nuo seniūnijos, atokiai miške, tokiam ieškoma darbo arčiau namų, pas ūkininkus. Pasitaiko, kad ir tuomet nesutinka darbuotis, girdi, per anksti keltis…

Anot Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėjos, jei netenkina nė vienas siūlymas, belieka panaikinti socialinę paramą. Pasirodo, šios priemonės baiminasi net piktybiškai nusiteikę bedarbiai. Anot A. Šimelionio, prieš keletą dienų buvo svarstomas panašus atvejis, ar skirti toliau socialinę paramą žmogui, kuris nesistengia pradėti dirbti. Žmogus akimirksniu persigalvojo ir per 5 minutes atsirado darbo vietoje…

Specialistų trūksta
I. Girdenienės tvirtinimu, rajone trūksta kvalifikuotų specialistų. Dauguma, kurie norėtų dirbti, turi tam tikrų problemų, todėl ne visada jų pageidauja patys darbdaviai. „Žinoma, darbdaviai skundžiasi, kad trūksta specialistų – automatikų, inžinierių, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas, pasirengimas, patirtis, būtina mokėti kalbų. Bet mažiau išsilavinusių žmonių paklausa didžiulė“, – aiškino I. Girdenienė.

Užimtumo tarnybos Šilutės skyrius 2019 m. nominuotas „Metų socialiniu partneriu“. Apdovanojimas įteiktas skyriaus vadovei Ingai Girdenienei.

Už nuopelnus – nominacija
Minėtasis projektas 140 ilgalaikių bedarbių padėjo integruotis į daro rinką. Tikimasi, kad ateityje šis skaičius tik augs, o Šilutės rajonas garsės motyvuotais, darbščiais žmonėmis. Už pastangas ir puikiai įgyvendinamą projektą, Užimtumo tarnybos Šilutės skyrius nominuotas „Metų socialiniu partneriu“.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Darbas sau – vis dažnesnis lietuvių pasirinkimas. Kalbamės su verslininku Dariumi

Darbas gyvenime užima labai svarbią vietą, kadangi kasdien bent jau 8 valandas, o kartais ir daugiau praleidžiame atlikdami tam tikrus procesus. Natūralu, jog norisi rasti tokį darbą, kuris ne tik finansiškai, tačiau ir moraliai patenkintų lūkesčius. Apie tai kalbamės su sąskaita123.lt idėjos generatoriumi Dariumi, kuris kasdien susiduria su dirbti sau pradedančiais žmonėmis. Kodėl lietuviai vis dažniau renkasi darbą sau? Žinoma, kiekvienas žmogus atsakytų vis kitaip ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau mano aplinkoje dažniausiai darbą sau sąlygojo noras dirbti laisvesnėmis

Nauji ribojimai dėl plintančio COVID-19. Suvaržymų bus didelių

Rugpjūčio 4 d. posėdžiavusi Vyriausybė apsisprendė griežtinti reikalavimus, susijusius su vėl sparčiai plintančiu COVID-19. Vieni reikalavimai jau įsigalios kitą savaitę, kiti suplanuoti nuo rugsėjo 13 d. Duota laiko apsispręsti prieš skiepus nusiteikusiems ar skiepijimąsi atidėliojantiems gyventojams.   Trečiadienį Vyriausybė sutarė dėl galimybių paso prievolės norint naudotis įvairiomis veiklomis, o šį sprendimą priims kitą savaitę. Be galimybių paso netrukus nebus galima naudotis veiklomis ar paslaugomis uždarose erdvėse, išskyrus numatytas išimtis: nebūtų galimybės eiti į teatrą, į kino teatrą, netrukus be galimybių

Šilutės ligoninėje draudžiamas pacientų lankymas

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Šilutės rajone bei siekiant išvengti naujų COVID-19 ligos užsikrėtimo atvejų, nuo rugpjūčio 4 d. Šilutės ligoninėje draudžiama lankyti pacientus.   Pacientų lankymas draudžiamas, išskyrus gydančio gydytojo leidimu terminalės sveikatos būklės pacientų (kraštutinai sunkios) ir pacientų iki 14 metų lankymą. Rugpjūčio 3 d. duomenimis, per parą Šilutės rajone užregistruoti 7 nauji COVID-19 ligos atvejai. Iš viso šiuo metu rajone serga 58 asmenys.  Daugiau apie epidemiologinę situaciją šalyje: https://koronastop.lrv.lt/lt/statistika-lietuvoje Šilutės ligoninės inf.

Lietuviai per metus išgeria milijonus butelių giros

Lietuvių taip mėgstamą girą galima pavadinti vienu seniausių bei brandžiausias tradicijas turinčių nacionalinių gėrimų. Savo populiarumo gira neprarado iki šiol – vien pernai lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ iš viso pardavė virš 4 milijonų pastarosios butelių bei skardinių. Sustatę juos šalia vienas kito, turėtume atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos… Geriausia – natūralus saldumas Tiems, kurie rūpinasi savo mityba ir nori šiuo gėrimu vasara gaivintis kuo dažniau, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė primena apie giros naudą organizmui. Ją užtikrinti, pasak

Taip pat skaitykite