Niekalas už 20 tūkstančių

Triuškinančios specialistų kritikos viešojo svarstymo metu sulaukė Savivaldybėje visuomenei pristatytas Šilutės miesto centro detalusis planas. Laimėjusi konkursą, jį už beveik 67 tūkst. litų, parengė UAB „Archimetras“ iš Kauno. Kritikų nuomone, jeigu darbas nebus tinkamai perdarytas, plano rengėjai žadėtųjų pinigėlių negaus, nes dabartinis rezultatas tesąs vertas šiukšlių dėžės…

Bendruomenės nariai bandė aiškintis, ką projekto rengėjai numatė daryti su jų pastatais.

„Atsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus užtikrinama optimali kokybinė plėtra, sudaromos palankios sąlygos žmonių gyvenimo kokybei gerinti. Numatomas labai teigiamas trumpalaikis ir ilgalaikis ekonominis poveikis centrinei miesto daliai. Patikrinus ir apjungus jau galiojančius sprendimus, aiškesnės taps vystymosi galimybės…“
Maždaug tokiais nieko nereiškiančiais žodžiais visuomenei savo parengtą detalųjį centrinės Šilutės miesto dalies planą pristatė projekto vadovas Laurynas Byla ir jį atlydėję specialistai.
Reakcijos ilgai laukti nereikėjo. Jeigu į viešąjį svarstymą atėję miestiečiai tik gūžčiojo pečiais ir klausinėjo, kur plane dingo jų pastatai ar įvažiavimai į kiemus, tai specialistai rėžė iš peties. „20 metų dirbame teritorijų planavimo srityje ir esame padarę, ko gero, du trečdalius Šilutės miesto detaliųjų planų. Iš pradžių bandėme žiūrėti ir surašyti pastabas, bet, patikėkite, gerbiama Šilutės bendruomene, Savivaldybės darbuotojai, nėra ką parašyti… Tėra vienas nuoširdus noras pasakyti: išmeskime šitą darbą į šiukšlių dėžę, nes toliau negalėsime nei dirbti, nei planuoti, nei gyventi“, – pasipiktinusi ir pasiteiravusi kiek metų architektūros srityje dirba projekto vadovas, kalbėjo UAB „Nemuno deltos projektai“ architektė Alma Čepienė.
Jai antrino kolega Gintautas Tamošaitis, taip ir nesupratęs, kodėl darant planą pažeisti teisine tvarka numatyti reikalavimai. Kodėl jo mastelis stambesnis, negu reikalauja užduotis. Kas pripaišyta Atgimimo alėjoje, kad panašu, jog vietoje visuomet čia buvusio pėsčiųjų tako atsiras važiuojamoji kelio dalis.

Projekto vadovui Laurynui Bylai teko išklausyti nemažai specialistų priekaištų.

Neatsiliko ir architektas Egidijus Vidrinskas, kuriam buvo neaišku, kas atsiras dabartinio kultūros ir pramogų centro vietoje, kuo numatyta užstatyti automobilių stovėjimo aikštelę Kaimo reikalų skyriaus kieme.
Specialistai neįstengė suprasti, kur numatytos gatvės, kur šaligatviai, kur stovėjimo aikštelės, želdiniai. Kodėl šiuo metu Atgimimo alėjoje kylančio ir visus reikalavimus atitinkančio statinio vietoje šiame detaliajame plane pažymėti seni garažai ir užstatymui numatyta vieta. Plane nepažymėti esantys statiniai, bet pažymėti tie, kurių jau nebėra.
Nesuprantama, kodėl projektuojant Šilokarčemos kvartalą neatsižvelgta į įvykusio architektūrinio konkurso, kurio nugalėtojų prizams Savivaldybė skyrė nemažus pinigus, rezultatus. Nors projekto vadovas L. Byla tvirtino, kad konkursinius projektus nagrinėjo, tačiau juose pateikti siūlymai ir idėjos detaliajame plane atgarsio nerado.
„Nieko nėra, ponai mielieji. Panašu, kad Šilokarčemos kvartale nieko nedarysime. Gal ir gerai, nereikės investuoti…“ – prisipažinusi, kad pritrūko kantrybės, iš plano rengėjų šaipėsi A. Čepienė.
Šie priekaištai – tik dalis karčių žodžių, kuriuos išgirdo Šilutės miesto centrinės dalies detaliojo plano rengėjai. Kai kas ir žodžių pritrūko. Paklaustas, ką galėtų pasakyti apie pristatomą projektą, Šilutės r. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas teištarė: „Tyliu…“

UAB „Nemuno deltos projektai“ architektė Alma Čepienė tvirtino, kad tokio projekto vieta – šiukšlių dėžėje.

„Mažiausia kaina atspindėjo rezultatą“, – pakomentavo pristatytą projektą vyriausiasis rajono architektas Edmundas Benetis. Anot jo, jis jau pavargo visiems aiškinti, kad tas detalusis planas niekinis ir jį reikia perdaryti. Tiek kūrėjams, tiek užsakovams apie tai jis ne sykį kalbėjęs dar šio plano rengimo metu. Pasak E. Benečio, šį kartą praktika pasirašyti sutartį su mažiausią kainą konkurse pasiūliusia įmone nepasiteisino. Paklaustas, kad bus toliau, Edmundas Benetis paaiškino, kad išeitys yra dvi: arba rengėjai pataisys savo kūrinį, arba negaus numatyto atlygio, o planą teks rengti kitiems, greičiausiai paskelbus naują konkursą.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite