Nesibaigiantis lietus viršijo mėnesio normą

Spalio 1-6 d. Šilutėje iškrito 78,1 mm kritulių, mėnesio norma – 90 mm. Lietus, pratrūkęs pirmosiomis spalio dienomis, nenustoja, nors kartais išlenda net saulė, tačiau lyti nustoja tik trumpam… Juodus debesis savaitgalį skrodė ir žaibai, trankėsi perkūnija. Lijo ir vakar, spalio 9 d.

Šyša „lipa“ iš krantų. Stasės Skutulienės nuotr.

Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus po savaitę nesibaigiančio lietaus vakar tepasidžiaugė, kad baisių nelaimių potvynis neatnešė, nors nuostolių bus daug, jie bus skaičiuojami, kai gamta sugrįš į normalaus gyvenimo ritmą.
Kiekvieną rytą Savivaldybė gauna Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis apie iškritusių kritulių kiekį. Spalio 6 d., penktadienį, ypač pakilo vanduo Šyšoje, upė išsiliejo iš vagos, vietomis pasiekė pylimų viršų.
„Praėjusį trečiadienį, ketvirtadienį ypač daug vandens susidarė rajono kaimuose, aukštupyje – Vainuto, Katyčių, Juknaičių, Žemaičių Naumiesčio, Gardamo seniūnijose. Ketvirtadienį Katyčių seniūnijoje vanduo atkirto kelias sodybas. Spalio 6 d., penktadienį, didieji vandenys iš aukštupio pasiekė Šilutę, upė pakilo, išsiliejo – atrodė tarsi medžiai augtų vandenyje. Šyšos srovė buvo labai srauni. Kai vanduo suplūdo į Šyšą, aukštupio miesteliuose ir kaimuose vandens sumažėjo. Gerai, kad Atmata be kliuvinių priima Šyšos vandenį, Nemunu jo iki Rusnės srovė atneša vos daugiau negu įprasta. Geriausia žinia yra tokia: Šyša greitai išneša potvynio vandenis iš Šilutės ir vandens lygis upėje pamažu slūgsta“, – kalbėjo R. Rimkus pirmadienį, spalio 9-os rytą.
Ar Šilutės rajone – potvynis?
Radijas, televizija ir kitos žiniasklaidos priemonės iš Vilniaus sėja nerimą ir skelbia netiesą. Šilutės rajone labai gausiai prilijo, tad į Nemuno, Atmatos upių ir marių pusę upėmis ir upeliais bei laukais ir pievomis plaukia lietaus vanduo, tačiau tai nėra tas potvynis, kai Nemunas atplukdo į Rusnės apylinkes galybę vandens, o ledas laiko sukaustęs marias, jos nepriima tų vandenų. Tada išsilieja Nemunas ties Rusne, apsemia dalį kelio į Rusnę. O kai šąla, su vandens srove plaukia ir ledo lytys. Tada vaizdas būna baisokas, ir pavojaus daugiau. Tokį potvynį nuolat įpratę skelbti vilniečiai, panašu, ir lietaus perteklių Šilutės rajone painioja su ledonešio potvyniu. Matyt, bus teisus Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, spaudos konferencijoje minėjęs, kad vilniečiai nesuvokia, kas tas potvynis, kad Šilutės rajonas yra Lietuvos žemupys, į kurį ir per pavasario potvynį su ledonešiu, ir po gausiai iškritusio lietaus upeliais, upėmis suplaukia visos šalies vandenys. Nesutelpa į kanalus, neprateka pro pralaidas, išplauna žvyrkelius, apsemia dirvas, pievas…


Vainuto krašte
Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus pasakojo, kad vanduo baigia išplauti kelius, kanalai pilni vandens, praplaunamos pralaidos. Kai taip susiklostė, į laukus prie karvių ūkininkai važiuoja traktoriais, tai labai pakenks žvyrkeliams. Kai vanduo nuslūgs, pasimatys visos bėdos, kurių bus daug.
Vainuto seniūnijos kraštu teka Šyša, mažų upeliukų ir daug kanalų. Ūkininkai karvių į tvartus negina, dar laiko laukuose, tačiau daug kur karvės klampoja permirkusias ganyklas. Ūkininkai prie karvių važiuoja traktoriais. Keliukai ir keliai bus visai sumaitoti. V. Mockus sakė sulaukęs skambučių, kad yra vandens ir gyvenamųjų namų rūsiuose, katilinėse. Vienas Bikavėnų gyventojas iš vandens gniaužtų sugebėjo pats išsivaduoti, kitokių žinių apie kritinę situaciją nesulaukta.
R. Rimkus priminė, kad Šilutės rajonui skirto Kelių fondo lėšos jau išdalintos, gal šiek tiek seniūnijos turi pinigų keliukams pagreideriuoti.
„Rajone paskelbta ekstremali situacija, Lietuvoje – taip pat, tad tikimės ir papildomos finnasinės paramos. Kai tik lietūs praeis, seniūnijos skaičiuos nuostolius, Savivaldybė kreipsis į Vyriausybę pagalbos nuostoliams atlyginti“, – pasakojo R. Rimkus.
Tačiau premjeras Saulius Skvernelis ūkininkams sakė, jog Vyriausybės rezervo fonde bėra 1,5 milijono eurų, iš jų pažadėta ir ūkininkams pagelbėti nors teisinėms paslaugoms pirkti. Ko tikėtis dar ir keliams, keliukams, pralaidoms tvarkyti? R. Rimkus paaiškino, kad nuostoliai bet kuriuo atveju bus suskaičiuoti ir Savivaldybė kreipsis į Vyriausybę lėšų nuostoliams atlyginti. Galbūt daugiau lėšų bus skirta Kelių fondui, gal rasis kitų išeičių.
Bėdos tokios
„Vanduo slūgsta ir Šyšos upėje, kuri teka per Šilutę, vandens lygis nekyla, jis lieka toks, koks buvo spalio 5-6 d. „Šyšos“ sode daug buvo apsemta, vandenyje plaukiojo gėlių vazonai, mediniai įrankiai, kėdos, suoliukai, daug kur Šilutėje vanduo užliejo gyvenamųjų namų rūsius, kiemus, sodus, daržus. Sekmadienį, spalio 8 d., vandens lygis Šyšoje nežymiai krito, vėjo kryptis palanki, vanduo į marias teka sraunia srove, tačiau vis tebelyja. Būtent lietaus gausa nulems situaciją kitomis dienomis“, – vakar kalbėjo R. Rimkus.
Savaitgalį neprireikė ugniagesių gelbėtojų, jie išskubės pagelbėti, kai tik jų prireiks. Savivaldybė nurodė seniūnams taip pat pagelbėti gyventojams, jeigu prireiktų. Petrelių kaime, Saugų seniūnijoje, per pylimo viršų prasiveržė Tenenys, Sausgalvių ir Alkos kaimuose vanduo pralaužė pylimus. Vanduo per Aukštumalos kelią veržiasi į durpyno teritoriją.
„Gyventojai tvarkosi savo jėgomis, seniūnai ir kitos tarnybos pasiruošę suteikti pagalbą, jeigu susiklostytų sudėtinga situacija, tačiau kol kas skaudžių nelaimių nėra“, – pasakojo R. Rimkus, kas kelias minutes atsiliepinėjęs ir laidiniu, ir mobiliuoju telefonais, nes skambinusiųjų dėl potvynio pirmadienio priešpietį buvo labai daug.
Tiesa, R. Rimkus priminė, kad Šilutės mieste gyvenamųjų namų rūsiuose yra vandens, jo yra ir tvartuose, malkinėse. „Pumpuoti vandenį iš rūsio – nenaudinga, nes jo netrukus vėl prisikaups, tik elektrą degina, mokėti teks daugiau“, – aiškino R. Rimkus.
Jeigu rūsys po žemių kaupu, vanduo veržiasi per viršų ir teka į rūsį. Pažliugę ar po vandeniu atsidūrę žvyrkeliai, kiti keliai dabar nukentės labiausiai – juos vanduo išplaus. Pralaidas, kurios užsikimšo sąnašomis, nenušienauta žole, bebrų užkimštos ar šalia dirbęs traktorius žemėmis užpylė, gali pavalyti ir gyventojai.
„Jeigu tai įvažiavimas į sodybą, matai, kad vanduo pro pralaidą neteka, ji užkimšta, juk galima pasitvarkyti, vanduo nutekės, bus sausiau. Tarpukario Lietuvoje žmonėms net buvo priskirti keliai, už kuriuos jie atsakydavo, turėdavo griovius iškasti, valyti. Jeigu pralaidą įrengė kelininkai, tai gyventojas jau negali ir piršto pajudinti?
Kai gamta pasiunčia daug išbandymų, galime visi susitelkti, visi šiuo tuo prisidėti, kad vanduo greičiau nuslūgtų. Jeigu šalia pralaidos priaugę žolių, pjauni savo sodybą, galima juk nupjauti ir aplink pralaidą. Ir šlaitukas būtų gražesnis, ir pralaida veiktų be trikdžių“, – kalbėjo R. Rimkus ir paaiškino, kad nuostolius skaičiuos tik nuslūgus vandeniui.
Žemaičių Naumiestyje ketvirtadienį išsiliejo Šusties upelis, vanduo apsėmė sodus, priartėjo prie kelių gyvenamųjų namų, tačiau kitą dieną nuslūgo. Juknaičių seniūnijoje paskambinusi moteris prašė pagelbėti nuvežti brolį pas medikus, nes kiemas buvo apsemtas, seniūnas pagalbą parūpino.


Stasė SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nusilenkime medžiui senoliui

Ar žinote, kad istoriškai garbingiausias medis yra ne ąžuolas, bet eglė, tautosakoje vadinama ąžuolo motina? Gal todėl, kad ąžuolai geriausiai auga kaimynystėje su egle? Eglė apsaugo ąžuolą nuo šaltų vėjų, išsaugo dirvožemio drėgmę, o žiemos metu apatinėmis šakomis sulaiko sniegą ir tarsi motina savo skara apdangsto ąžuolo šaknis, o jos smailėjanti viršūnė neužstoja šviesos. Ypatingą reikšmę eglė turi ir žmonėms. Kas gali įsivaizduoti Kalėdų, Naujųjų metų šventes be papuoštos eglės? Pagal ją žmonės seniau spręsdavo ir apie būsimą žiemą. Jei

Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.   Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai

Šilutiškiai žuvienę virė Alanijoje

Šį savaitgalį Šilutės rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Vytauto Laurinaičio (kartu vyko ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis), lankėsi Turkijoje, Alanijos savivaldybėje, su kuria šilutiškiai bendradarbiauja. Be dalykinių susitikimų, pamariškiai dalyvavo ant jūros kranto vykusioje savotiškoje kalėdinėje labdaros mugėje, kur tenykščius gyventojus pavaišino Pamario krašto žuviene. Kartu su delegacija vyko žuvienės virimo čempionato organizatorius Marijus Budraitis ir šio čempionato nugalėtoja Ilona Liorančienė. Pasak Marijaus, vietos gyventojų susidomėjimas verdama žuviene buvo milžiniškas, tad ir aukų šilutiškiai surinko bene daugiausiai – apie 500

Giesmės skambėjo vaikų balsais

Kiekvienais metais, gruodžio pradžioje Šilutėje rengiama sakralinių giesmių šventė „Teskamba giesmės“. Šventė sukviečia mokinių vokalinius kolektyvus iš viso Šilutės rajono. Tą dieną Naujojoje apaštalų bažnyčioje skamba vaikų klegesys, muzika ir giesmės. Renginį šiemet organizavo Šilutės meno mokykla, Žibų pradinė mokykla, Šilutės pirmoji gimnazija, Naujoji apaštalų bažnyčia. Šventės dalyvių pasveikinti atvyko LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Naujosios apaštalų bažnyčios kunigas Darius Balodis. Sakralinių giesmių šventėje giedojo