Nėra buvę, kad spalį vanduo apsemtų kelią į Rusnę!

Lietuva po gausių kritulių rugsėjį, po spalio 3–14 d. be sustojimo merkusio lietaus ir tik spalio 15 d. nušvitus saulei pamažėle džiūsta. O štai Nemunas tik neseniai lietaus vandenis iš visos šalies atplukdė prie Rusnės – prasidėjo spalį negirdėtas potvynis. Po vandeniu atsidūrė 400 m kelio, vedančio iš Šilutės į Rusnę. Jau antradienį ant kelio buvo 24 cm vandens – kelininkai pradėjo pervežti per užlietą ruožą lengvuosius automobilius.

Egzotiška kelionė tralais į Rusnę tęsiasi.
Petro Skutulo nuotr.

Dviguba norma
Šilutėje spalio 1-17 d. iškrito 188,3 mm kritulių, kai mėnesio klimatinė norma yra 90 mm. Spalio 5 d. grėsmingai ištvino per Šilutę tekanti Šyša, priemiesčių gyventojai braidė po vandenį kiemuose, soduose, daržuose, o gyvenamųjų namų rūsiuose sparčiai kaupėsi vanduo (kai kam tapo nebeįmanoma kūrenti apsemtus šildymo katilus). O rusniškius nuo Šilutės vėl atkirto kelią apsėmęs vanduo. Šį kartą rudenį.
Spalio 16 d., pirmadienio, vakare ant kelio buvo 15 cm vandens. Tai yra riba, kurią vandeniui pasiekus, lengvųjų automobilių eismas apsemtu ruožu nerekomenduojamas. Spalio 17-os rytą vanduo ant kelio pakilo iki 20 cm, po pietų – 24 cm.
Tad spalio 17 d., antradienį, iš Rusnės į darbą Šilutėje automobiliais susiruošę salos gyventojai jau turėjo palaukti eilėje, kol traktoriai su spec. priekabomis perkels automobilius su keleiviais per apsemtą kelio ruožą.
Įprastas vaizdas. Šiemet potvynis prasidėjo sausio 3 d. ir baigėsi tik kovo pabaigoje. Tiesa, žiemą automobilių kėlimas apledijusiomis priekabomis – tik stiprių nervų žmonėms… Ledui sukausčius potvynio vandenis ant pievų, čia radosi „ledo kelias“, kuriuo automobiliai važiavo savaitę ar dvi.
Su Rusnės seniūne Dalia Drobniene telefonu bendravome antradienio pavakare, kai grįždama iš Šilutės ji laukė eilutėje, kol perkels automobilį.
„Į žemupį parėjo visos Lietuvos vanduo. O dar tas vakarų vėjas, pučiantis prieš vandens srovę, trukdo vandenims plūsti į marias. Tai ir apsėmė vėl…“ – pasakojo seniūnė. Iš ryto po 10 val. vykdama į Šilutę automobilių eilutėje laukė 42 minutes. Laukė ir kiti rusniškiai, nes iš ryto automobilių būna daug – nemažai Rusnės gyventojų važiuoja į darbą Šilutėje, pas gydytojus, tvarkytis kitų reikalų.
„Nėra buvę, kad spalį sulauktume tokio potvynio, kad kelią apsemtų, taip atsitiko tik dėl labai gausaus lietaus“, – sakė D. Drobnienė.
Žemė vis dar po vandeniu
Rusnė, kaip ir visa Lietuva, pajuto ilgai trukusio lietaus padarinius: ūkininkų laukai – po vandeniu, laukuose liko nuo vandens juostančių kopūstų, vargu ar žiemą nepus dar spėtos nurauti morkos, gali pūti ir bulvės. Liks nesurasi ir neapsėti laukai, nes jokia technika į juos neįvažiuoja. Anot D. Drobnienės, gal kur sausesnį žemės lopinėlį pavyks suarti įkinkius arklį, o traktoriai į rusniškių dirvas tikrai neįvažiuos. Kolektyviniuose soduose iš apsemtų lysvių vos kyšo braškių lapeliai. Vis dėlto seniūnė optimistiškai kalbėjo, kad rusniškiai viską išvers, jie tiki valdžios vyrų pažadais, kad kitais metais bus pastatyta estakada, kurios statyba turėtų prasidėti kitą vasarą.
Staiga telefone pasigirdo džiugus seniūnės šūksnis: „Mes – eilėje šeštos. Kaip gerai, nereikės ilgai laukti!“
Automobilius kelia trimis spec. priekabomis, yra ir ketvirta, tačiau, anot seniūnės, tiek jau būtų nesaugu. Nėra toks paprastas darbas užlietu keliu, kai didelė vandens srovė, gabenti automobilį ant priekabos.
Kol vanduo tik kilo, radosi drąsių žmonių, kurie bandė lengvaisiais automobiliais pasigalynėti su vandeniu. Kelių varikliai užgeso vos įvažiavus…


Vėl – dėmesys
Spalio 17 d., antradienio, vakarą visų televizijų žinių laidose, taip pat per radiją vėl kalbėta apie apsemtą kelią į Rusnę, vėl minėta estakada. Prieš 23 val. televizijos laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ pora vedėjų net pavartė iš rusniškių Vilniuje gautų lankstinukų apie Rusnę (matyt, kai rusniškiai piketu reikalavo pastatyti estakadą, kai jų atstovai dalyvavo televizijų laidose – red. paaiškinimas). „Vargo vakarienė tenai…“ – atviravo vienas laidos vedėjas, pridurdamas: „Stebuklas įvyks, jei estakadą pastatys“.
Televizijų žurnalistai buvo atvykę ir prie apsemto kelio į Rusnę, kalbino seniūnę, automobiliuose laukiančius žmones. Jie paskelbė, kad vieno automobilio perkėlimas apsemtu kelio ruožu valstybei kainuoja 3,5 Eur, o per dieną gali sudaryti net 2 tūkst. Eur. Estakada kainuotų gal 10 milijonų Eur. Šios savaitės pradžioje Šilutės rajone buvo apsemta 29 km kelių. Nemuno žemupio pievos, kuriose dar turėtų būti paukščių, dabar jau po vandeniu, toks vaizdas čia įprastas tik pavasariais. Nustemba ir iš įvairių Lietuvos kampelių atvažiavę žvejai – spalį čia potvynio nėra buvę… Kiti važiuoja pažiūrėti, kaip laikosi jų palikti laivai, ar nebus vandens iškelti, ar tinkamo ilgio tvirtinimo lynai.
Staigmenų bus?
Prognozės – įvairios. Jeigu nelis, jeigu nepūs vakarų vėjas, vanduo gali greitai slūgti, tačiau dėl pylimų abipus kelio iš Šilutės į Rusnę ir toliau Atmatos bei Nemuno pakrantėse jis gali laikytis ilgai. Metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje įprasto potvynio vargu ar pavyks išvengti.
Ko gero, bene teisiausi žmonės, kurie vis garsiau kalba, kad gamta susipainiojo. Sinoptikai, kurių prognozės ne visada pasitvirtina, tikina būsiant šiltą žiemą be sniego.
Kokių staigmenų laukti ir kam ruoštis?

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Svarbiausia žinoti, kad ne plytas mūriji, o statai bažnyčią…“

Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė paminėjo asmeninį jubiliejų. Daugiau negu pusė tų gražiai nugyventų metų prabėgo mokykloje, pastarieji 20 – einant direktorės pareigas. Kai rugsėjį į gimnaziją susirinko per 80 naujų moksleivių, direktorė jau spėjo su kiekvienu pasikalbėti. Gimnazistų iš viso yra gal 350. Ketverius metus jie čia auginasi sparnus skrydžiui į savarankišką gyvenimą. Direktorės šeimoje – trys sūnūs. Skaitytojams pateikiame interviu su Laima SPIRGIENE. – Asmeninis jubiliejus – tarsi proga mintimis grįžtelti į prabėgusius metus ir susimąstyti. Ar

2019-ieji – įsimintiniausi Šilutės senelių globos namams

Šiemet Šilutės senelių globos namų direktorė Evelina Balandė už aktyvumą, įvairių projektų skatinimą ir įgyvendinimą nominuota 2019 metų socialine darbuotoja. Šių metų gruodį sukaks 20 metų, kai veikia Šilutės senelių globos namai. Nuo pat įsikūrimo pradžios direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams dirba Janina Sadauskienė. Šios moterys dalijasi mintimis apie socialinio darbą džiaugsmus, laimėjimus ir planus su „Pamario“ skaitytojais. Dėkinga gyvenimui Susitikimo metu E. Balandė dar kartą pasidžiaugė įvertinimu, kurį pasiekė tik bendrai su visu kolektyvu ir šių namų gyventojais, kurie, anot

Plinta nauja mada: pirkti mažiau, bet kokybiškų prekių

Jau aštuntą kartą spalio 4-13 d. uostamiestyje vyko Klaipėdos mados savaitė (Fashion Week Klaipėda). Įvairiose miesto erdvėse vyko įvairių projektų pristatymai, buvo galima dalyvauti dirbtuvėse, įsigyti unikalių mados kūrinių, o galiausiai išvysti tarptautinį madų šou. Visų šių renginių metu kalbėta apie ekologišką mados vartojimą. Festivalio dalyvė ir Šilutės išskirtinio dizaino drabužių parduotuvės „Stilinga kišenė“ savininkė Renata Dotienė dalijasi įspūdžiais iš festivalio ir plačiau pasakoja apie tvariąją madą. Kasmet R. Dotienė dalyvauja įvairiuose mados renginiuose. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje,

Mintys Petro Jakšto 120-ųjų gimimo metinių proga…

Artėja Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureato Petro Jakšto 120-osios gimimo metinės. Į Amžinybę P. Jakštas išėjo Šilutėje iškėlus Lietuvos trispalvę. Palaidotas Šilutės kapinėse. „Kol yra gerų žmonių, žmogus nepražūsta“, – tai P. Jakšto žodžiai, prie kurių dera paminėti ir šiuos: „Aš visuomet mylėjau Dievą, Tėvynę, žmones ir knygas… Ką labiausiai – sunku pasakyti. Viskas jungėsi kartu“. Garbingiausias Šilutės rajone apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija – kasmet teikiama nuo 1995 m. Pirmieji trys laureatai: Liudas Čičirka – tarptautinės klasės sunkiosios