Nėra buvę, kad spalį vanduo apsemtų kelią į Rusnę!

Lietuva po gausių kritulių rugsėjį, po spalio 3–14 d. be sustojimo merkusio lietaus ir tik spalio 15 d. nušvitus saulei pamažėle džiūsta. O štai Nemunas tik neseniai lietaus vandenis iš visos šalies atplukdė prie Rusnės – prasidėjo spalį negirdėtas potvynis. Po vandeniu atsidūrė 400 m kelio, vedančio iš Šilutės į Rusnę. Jau antradienį ant kelio buvo 24 cm vandens – kelininkai pradėjo pervežti per užlietą ruožą lengvuosius automobilius.

Egzotiška kelionė tralais į Rusnę tęsiasi.
Petro Skutulo nuotr.

Dviguba norma
Šilutėje spalio 1-17 d. iškrito 188,3 mm kritulių, kai mėnesio klimatinė norma yra 90 mm. Spalio 5 d. grėsmingai ištvino per Šilutę tekanti Šyša, priemiesčių gyventojai braidė po vandenį kiemuose, soduose, daržuose, o gyvenamųjų namų rūsiuose sparčiai kaupėsi vanduo (kai kam tapo nebeįmanoma kūrenti apsemtus šildymo katilus). O rusniškius nuo Šilutės vėl atkirto kelią apsėmęs vanduo. Šį kartą rudenį.
Spalio 16 d., pirmadienio, vakare ant kelio buvo 15 cm vandens. Tai yra riba, kurią vandeniui pasiekus, lengvųjų automobilių eismas apsemtu ruožu nerekomenduojamas. Spalio 17-os rytą vanduo ant kelio pakilo iki 20 cm, po pietų – 24 cm.
Tad spalio 17 d., antradienį, iš Rusnės į darbą Šilutėje automobiliais susiruošę salos gyventojai jau turėjo palaukti eilėje, kol traktoriai su spec. priekabomis perkels automobilius su keleiviais per apsemtą kelio ruožą.
Įprastas vaizdas. Šiemet potvynis prasidėjo sausio 3 d. ir baigėsi tik kovo pabaigoje. Tiesa, žiemą automobilių kėlimas apledijusiomis priekabomis – tik stiprių nervų žmonėms… Ledui sukausčius potvynio vandenis ant pievų, čia radosi „ledo kelias“, kuriuo automobiliai važiavo savaitę ar dvi.
Su Rusnės seniūne Dalia Drobniene telefonu bendravome antradienio pavakare, kai grįždama iš Šilutės ji laukė eilutėje, kol perkels automobilį.
„Į žemupį parėjo visos Lietuvos vanduo. O dar tas vakarų vėjas, pučiantis prieš vandens srovę, trukdo vandenims plūsti į marias. Tai ir apsėmė vėl…“ – pasakojo seniūnė. Iš ryto po 10 val. vykdama į Šilutę automobilių eilutėje laukė 42 minutes. Laukė ir kiti rusniškiai, nes iš ryto automobilių būna daug – nemažai Rusnės gyventojų važiuoja į darbą Šilutėje, pas gydytojus, tvarkytis kitų reikalų.
„Nėra buvę, kad spalį sulauktume tokio potvynio, kad kelią apsemtų, taip atsitiko tik dėl labai gausaus lietaus“, – sakė D. Drobnienė.
Žemė vis dar po vandeniu
Rusnė, kaip ir visa Lietuva, pajuto ilgai trukusio lietaus padarinius: ūkininkų laukai – po vandeniu, laukuose liko nuo vandens juostančių kopūstų, vargu ar žiemą nepus dar spėtos nurauti morkos, gali pūti ir bulvės. Liks nesurasi ir neapsėti laukai, nes jokia technika į juos neįvažiuoja. Anot D. Drobnienės, gal kur sausesnį žemės lopinėlį pavyks suarti įkinkius arklį, o traktoriai į rusniškių dirvas tikrai neįvažiuos. Kolektyviniuose soduose iš apsemtų lysvių vos kyšo braškių lapeliai. Vis dėlto seniūnė optimistiškai kalbėjo, kad rusniškiai viską išvers, jie tiki valdžios vyrų pažadais, kad kitais metais bus pastatyta estakada, kurios statyba turėtų prasidėti kitą vasarą.
Staiga telefone pasigirdo džiugus seniūnės šūksnis: „Mes – eilėje šeštos. Kaip gerai, nereikės ilgai laukti!“
Automobilius kelia trimis spec. priekabomis, yra ir ketvirta, tačiau, anot seniūnės, tiek jau būtų nesaugu. Nėra toks paprastas darbas užlietu keliu, kai didelė vandens srovė, gabenti automobilį ant priekabos.
Kol vanduo tik kilo, radosi drąsių žmonių, kurie bandė lengvaisiais automobiliais pasigalynėti su vandeniu. Kelių varikliai užgeso vos įvažiavus…


Vėl – dėmesys
Spalio 17 d., antradienio, vakarą visų televizijų žinių laidose, taip pat per radiją vėl kalbėta apie apsemtą kelią į Rusnę, vėl minėta estakada. Prieš 23 val. televizijos laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ pora vedėjų net pavartė iš rusniškių Vilniuje gautų lankstinukų apie Rusnę (matyt, kai rusniškiai piketu reikalavo pastatyti estakadą, kai jų atstovai dalyvavo televizijų laidose – red. paaiškinimas). „Vargo vakarienė tenai…“ – atviravo vienas laidos vedėjas, pridurdamas: „Stebuklas įvyks, jei estakadą pastatys“.
Televizijų žurnalistai buvo atvykę ir prie apsemto kelio į Rusnę, kalbino seniūnę, automobiliuose laukiančius žmones. Jie paskelbė, kad vieno automobilio perkėlimas apsemtu kelio ruožu valstybei kainuoja 3,5 Eur, o per dieną gali sudaryti net 2 tūkst. Eur. Estakada kainuotų gal 10 milijonų Eur. Šios savaitės pradžioje Šilutės rajone buvo apsemta 29 km kelių. Nemuno žemupio pievos, kuriose dar turėtų būti paukščių, dabar jau po vandeniu, toks vaizdas čia įprastas tik pavasariais. Nustemba ir iš įvairių Lietuvos kampelių atvažiavę žvejai – spalį čia potvynio nėra buvę… Kiti važiuoja pažiūrėti, kaip laikosi jų palikti laivai, ar nebus vandens iškelti, ar tinkamo ilgio tvirtinimo lynai.
Staigmenų bus?
Prognozės – įvairios. Jeigu nelis, jeigu nepūs vakarų vėjas, vanduo gali greitai slūgti, tačiau dėl pylimų abipus kelio iš Šilutės į Rusnę ir toliau Atmatos bei Nemuno pakrantėse jis gali laikytis ilgai. Metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje įprasto potvynio vargu ar pavyks išvengti.
Ko gero, bene teisiausi žmonės, kurie vis garsiau kalba, kad gamta susipainiojo. Sinoptikai, kurių prognozės ne visada pasitvirtina, tikina būsiant šiltą žiemą be sniego.
Kokių staigmenų laukti ir kam ruoštis?

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nuo antros Velykų dienos vairuotojų laukia pokyčiai

Balandžio 1 d., pirmadienį, kai yra antroji Velykų diena, o laikrodžiai sekmadienio naktį pasukti viena valanda į priekį, pereita į vasaros laiką, vairuotojų laukia pokyčiai. Tad susikaupti šventinį ilgąjį savaitgalį teks daugiau.  Antrąją Velykų dieną, balandžio 1-ąją, nors minima ir melagių diena, šalies magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose keičiasi maksimalus leistinas greitis. Nuo balandžio 1 iki spalio 31 dienos lengvųjų automobilių, motociklų ir triračių vairuotojai greitkeliuose gali važiuoti maksimaliu 120 km/val. greičiu, o magistralėse – 130 km/val. greičiu. Balandį prasideda vasarinių

Valstybė ir šiemet skatins stojančiuosius į pedagogiką

Šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų į darbo rinkai svarbias studijas. Pirmą kartą formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,7 mln. eurų (2023 m. – 14,1 mln. eurų). Tokį sprendimą šiandien Vyriausybė. „Norime paskatinti jaunuolius rinktis tas specialybes, kurios labai svarbios valstybei, darbo rinkai. Stebint augantį tam tikrų specialistų poreikį, šiemet vėl

Policija – apie įvykius Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Kovo 27 d. naktį bute Juknaičiuose rastas vyro, gim. 1964 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. ankstų rytą namuose Bikavėnų k., Vainuto sen., rastas moters, gim. 1977 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. popietę namuose Jaunimo al., Šilutėje, pas jaunuolį, gim. 2005 m., rasta 10 vnt. buteliukų, kuriuose galimai yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Orai: dienomis bus keliolika laipsnių šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artimiausiomis dienomis. Gera žinia – bus šilta. Kovo 28 d., ketvirtadienį, naktis buvo be lietaus. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s. Temperatūra 2-7 laipsniai šilumos. Dieną pietvakarių Lietuvoje daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietryčių, 9-14 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Temperatūra 12-17 laipsnių šilumos. Kovo 29 d., penktadienį, naktį daug kur palis, dieną vietomis silpnas lietus. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 7-12 m/s, dieną pietvakarių, pietų, 8-13 m/s, kai kur gūsiai iki

Taip pat skaitykite