Nėra buvę, kad spalį vanduo apsemtų kelią į Rusnę!

Lietuva po gausių kritulių rugsėjį, po spalio 3–14 d. be sustojimo merkusio lietaus ir tik spalio 15 d. nušvitus saulei pamažėle džiūsta. O štai Nemunas tik neseniai lietaus vandenis iš visos šalies atplukdė prie Rusnės – prasidėjo spalį negirdėtas potvynis. Po vandeniu atsidūrė 400 m kelio, vedančio iš Šilutės į Rusnę. Jau antradienį ant kelio buvo 24 cm vandens – kelininkai pradėjo pervežti per užlietą ruožą lengvuosius automobilius.

Egzotiška kelionė tralais į Rusnę tęsiasi.
Petro Skutulo nuotr.

Dviguba norma
Šilutėje spalio 1-17 d. iškrito 188,3 mm kritulių, kai mėnesio klimatinė norma yra 90 mm. Spalio 5 d. grėsmingai ištvino per Šilutę tekanti Šyša, priemiesčių gyventojai braidė po vandenį kiemuose, soduose, daržuose, o gyvenamųjų namų rūsiuose sparčiai kaupėsi vanduo (kai kam tapo nebeįmanoma kūrenti apsemtus šildymo katilus). O rusniškius nuo Šilutės vėl atkirto kelią apsėmęs vanduo. Šį kartą rudenį.
Spalio 16 d., pirmadienio, vakare ant kelio buvo 15 cm vandens. Tai yra riba, kurią vandeniui pasiekus, lengvųjų automobilių eismas apsemtu ruožu nerekomenduojamas. Spalio 17-os rytą vanduo ant kelio pakilo iki 20 cm, po pietų – 24 cm.
Tad spalio 17 d., antradienį, iš Rusnės į darbą Šilutėje automobiliais susiruošę salos gyventojai jau turėjo palaukti eilėje, kol traktoriai su spec. priekabomis perkels automobilius su keleiviais per apsemtą kelio ruožą.
Įprastas vaizdas. Šiemet potvynis prasidėjo sausio 3 d. ir baigėsi tik kovo pabaigoje. Tiesa, žiemą automobilių kėlimas apledijusiomis priekabomis – tik stiprių nervų žmonėms… Ledui sukausčius potvynio vandenis ant pievų, čia radosi „ledo kelias“, kuriuo automobiliai važiavo savaitę ar dvi.
Su Rusnės seniūne Dalia Drobniene telefonu bendravome antradienio pavakare, kai grįždama iš Šilutės ji laukė eilutėje, kol perkels automobilį.
„Į žemupį parėjo visos Lietuvos vanduo. O dar tas vakarų vėjas, pučiantis prieš vandens srovę, trukdo vandenims plūsti į marias. Tai ir apsėmė vėl…“ – pasakojo seniūnė. Iš ryto po 10 val. vykdama į Šilutę automobilių eilutėje laukė 42 minutes. Laukė ir kiti rusniškiai, nes iš ryto automobilių būna daug – nemažai Rusnės gyventojų važiuoja į darbą Šilutėje, pas gydytojus, tvarkytis kitų reikalų.
„Nėra buvę, kad spalį sulauktume tokio potvynio, kad kelią apsemtų, taip atsitiko tik dėl labai gausaus lietaus“, – sakė D. Drobnienė.
Žemė vis dar po vandeniu
Rusnė, kaip ir visa Lietuva, pajuto ilgai trukusio lietaus padarinius: ūkininkų laukai – po vandeniu, laukuose liko nuo vandens juostančių kopūstų, vargu ar žiemą nepus dar spėtos nurauti morkos, gali pūti ir bulvės. Liks nesurasi ir neapsėti laukai, nes jokia technika į juos neįvažiuoja. Anot D. Drobnienės, gal kur sausesnį žemės lopinėlį pavyks suarti įkinkius arklį, o traktoriai į rusniškių dirvas tikrai neįvažiuos. Kolektyviniuose soduose iš apsemtų lysvių vos kyšo braškių lapeliai. Vis dėlto seniūnė optimistiškai kalbėjo, kad rusniškiai viską išvers, jie tiki valdžios vyrų pažadais, kad kitais metais bus pastatyta estakada, kurios statyba turėtų prasidėti kitą vasarą.
Staiga telefone pasigirdo džiugus seniūnės šūksnis: „Mes – eilėje šeštos. Kaip gerai, nereikės ilgai laukti!“
Automobilius kelia trimis spec. priekabomis, yra ir ketvirta, tačiau, anot seniūnės, tiek jau būtų nesaugu. Nėra toks paprastas darbas užlietu keliu, kai didelė vandens srovė, gabenti automobilį ant priekabos.
Kol vanduo tik kilo, radosi drąsių žmonių, kurie bandė lengvaisiais automobiliais pasigalynėti su vandeniu. Kelių varikliai užgeso vos įvažiavus…


Vėl – dėmesys
Spalio 17 d., antradienio, vakarą visų televizijų žinių laidose, taip pat per radiją vėl kalbėta apie apsemtą kelią į Rusnę, vėl minėta estakada. Prieš 23 val. televizijos laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ pora vedėjų net pavartė iš rusniškių Vilniuje gautų lankstinukų apie Rusnę (matyt, kai rusniškiai piketu reikalavo pastatyti estakadą, kai jų atstovai dalyvavo televizijų laidose – red. paaiškinimas). „Vargo vakarienė tenai…“ – atviravo vienas laidos vedėjas, pridurdamas: „Stebuklas įvyks, jei estakadą pastatys“.
Televizijų žurnalistai buvo atvykę ir prie apsemto kelio į Rusnę, kalbino seniūnę, automobiliuose laukiančius žmones. Jie paskelbė, kad vieno automobilio perkėlimas apsemtu kelio ruožu valstybei kainuoja 3,5 Eur, o per dieną gali sudaryti net 2 tūkst. Eur. Estakada kainuotų gal 10 milijonų Eur. Šios savaitės pradžioje Šilutės rajone buvo apsemta 29 km kelių. Nemuno žemupio pievos, kuriose dar turėtų būti paukščių, dabar jau po vandeniu, toks vaizdas čia įprastas tik pavasariais. Nustemba ir iš įvairių Lietuvos kampelių atvažiavę žvejai – spalį čia potvynio nėra buvę… Kiti važiuoja pažiūrėti, kaip laikosi jų palikti laivai, ar nebus vandens iškelti, ar tinkamo ilgio tvirtinimo lynai.
Staigmenų bus?
Prognozės – įvairios. Jeigu nelis, jeigu nepūs vakarų vėjas, vanduo gali greitai slūgti, tačiau dėl pylimų abipus kelio iš Šilutės į Rusnę ir toliau Atmatos bei Nemuno pakrantėse jis gali laikytis ilgai. Metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje įprasto potvynio vargu ar pavyks išvengti.
Ko gero, bene teisiausi žmonės, kurie vis garsiau kalba, kad gamta susipainiojo. Sinoptikai, kurių prognozės ne visada pasitvirtina, tikina būsiant šiltą žiemą be sniego.
Kokių staigmenų laukti ir kam ruoštis?

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įvairiausi Užgavėnių blynai: greita, paprasta ir visiems skoniams

Nors šiemet mūsų neaplankė šalta žiema, kurią reikėtų varyti iš kiemo, šilti orai nekeičia nusistovėjusių tradicijų. Apie artėjantį pavasarį bylojanti Užgavėnių šventė yra neatsiejama nuo persirengėlių, kaukių, Lašininio ir Kanapinio kovos bei, žinoma, blynų. Kad jie būtų ypač gardūs, prekybos tinklo „Iki“ ekspertai primena, jog galima išsikepti įvairiausių blynų ir pateikia keletą jų idėjų. Pasak Indrės Baltrušaitienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šiandien pasiūla yra puikiai pritaikyta greitam gyvenimo tempui, tad net ir labiausiai skubantys gali rasti sprendimą, kuris leis

Vyriausybei daugiau nei perpus sumažinus finansavimą vaikų kultūros pasui – klausimai ministrams dėl atsakomybės

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, Švietimo komiteto nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Juozapaitis bei Kultūros komiteto nariai Vytautas Kernagis ir Mantas Adomėnas kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir finansų ministrą Vilių Šapoką dėl netikėto lėšų sumažėjimo kultūros pasui. Parlamentarai pažymi, jog iš mokytojų bendruomenės ir viešosios erdvės kilo pasipiktinimas dėl kultūros pasui beveik dviem trečdaliais sumažintų lėšų – nuo 15 eurų vienam moksleiviui iki 6 eurų metams. Suprantama, kad moksleivių

Ignės Zarambaitės knyga „Stebuklingi senelio batai” – geriausia 2019 metų knyga vaikams

Penktadienį Vilniaus knygų mugėje paskelbtos Metų knygos keturiose kategorijose – vaikų knygų, paauglių knygų, knygų suaugusiesiems ir suaugusiųjų poezijos. Metų vaikų knyga paskelbta Ignės Zarambaitės „Stebuklingi senelio batai“.   Metų vaikų knyga buvo renkama iš šių knygų: Tomo Dirgėlos „Benas – sapnų siuvėjas“, Vytauto V. Landsbergio „Pūkis karalius“, Pauliaus Norvilos „Strykt pastrykt!“ ir Dovilės Zavedskaitės „Lietus ir skafandras“. Metų prozos knyga išrinkta Marijaus Gailiaus „Oro“. Dėl geriausios prozos knygos suaugusiesiems taip pat varžėsi Virginijos Kulvinskytės „Kai aš buvau malalietka“, Vido

Ką šią savaitę svarstė Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai?

Nagrinėtas ne tik šių metų rajono biudžetas, kurį planuojama tvirtinti kitą savaitę vyksiančiame Tarybos posėdyje, bet ir su šiuo svarbiausiu sprendimu susiję kiti reikalai: lėšų skyrimas, etatų mažinimas bei kita. Jeigu Savivaldybės taryba pristatomų sprendimų nepriims, juos pakeis, „Pamarys“ apie tai informuos vėliau. Permainos Savivaldybės tarybos komitetai šią savaitę svarstė rajono mokyklų tinklo pertvarką, nes mokinių mažėja, tad siūloma nuo rugsėjo 1 d. atsisakyti 6 jungtinių klasių komplektų ir per metus sutaupyti 393 tūkst. Eur. Klasių būtų atsisakyta Juknaičių pagrindinės