„Nemunu per Lietuvą“ – Šilutėje

Ketvirtadienį pilnutėlė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla susirinko ypatinga proga. Atvyko nacionalinės ekspedicijos, plaukusios Nemunu, dalyviai: gamtininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius ir laivadirbys rusniškis Simas Knapkis. Pristatyta S. Paltanavičiaus nauja knyga „Nemunu per Lietuvą“. Autografus dalijo abu garbūs vyrai.

Štai ir atversta naujoji knyga „Nemunu per Lietuvą“.

Selemonas Paltanavičius yra 36 knygučių vaikams autorius, nors vadinamas garsiu Lietuvos prozininku, gamtininku, fotografu, radijo laidų vedėju, susitikime su šilutiškiais jis užsitarnavo ir istoriko vardą.
2015 ir 2016 m. nacionalinės ekspedicijos komanda plaukė Nemunu iki pat Kuršių marių. „Pamarys“ jau rašė, kad šiemet rusniškis Simas Knapkis vėl triūsia prie naujo laivo – ekspedicijos komanda ruošiasi skrosti vandenis Lenkijoje, o jeigu Dievas duos, anot S. Paltanavičiaus, ateis eilė ir Juodajai jūrai.
„2015 metais ekspedicijos dalyviai darbo kabinetus iškeitė į medinio kurėno denį, į naktis palapinėse…“ – apie ekspedicijos pradžią pasakojo S. Paltanavičius. Tuokart plaukta nuo Kauno iki Klaipėdos, buvo sustota ir Rusnėje, tad knygoje galima ir paskaityti, ir nuotraukose pamatyti, kaip svetingi salos žmonės sutiko svetelius. Pernai plaukta sunkesniu maršrutu – nuo Nemuno ištakų per Baltarusiją. Ten – istorinė Lietuvos pradžia. 937 kilometrai. Toks Nemunas per Lietuvos istoriją. Anot S. Paltanavičiaus, plonos knygos neparašyti. Ši išties įspūdinga, didelio formato, gausiai iliustruota. „Perteikti žodžiais visa tai, kas vyko, sunku… Kodėl rašiau? O kodėl nerašyt? Vertinsite jūs. Per visą istoriją gal tai bus tik penkta ar šešta knyga apie Nemuną. Žinoma, kai pakvietė į ekspediciją, drąsu buvo tik iš pradžių. Sunku įsivaizduoti savo vaiką, kurio dar nesulaukei …“ – ir pajuokaudamas, ir rimtai pasakojo svečias.

Selemonas Paltanavičius ne vieną autografą paskyrė ne vieną knygą „Nemunu per Lietuvą“ nusipirkusiai Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjai Vilmai Griškevičienei, kuri neslėpė, kad viena knyga taps gimtadienio dovana svarbiam žmogui.

Pernai buvo sunkiau
Pernai ekspedicija truko dvi savaites, dvi kameros filmavo 400-500 valandų, vaikinas turėjo ir droną, kurio užfiksuoti vaizdai parodo Nemuno didybę ir galybę bei žmogaus smulkumą.
Kokia ji, Nemuno pradžia Baltarusijoje?
Anot Simo Knapkio, plotis kaip per bibliotekos skaityklą, tačiau laivus nuleido ten, kur jis kitoks. S. Paltanavičius apie Nemuno ištakas kalbėjo kaip apie mažos srovės vandenėlį, tačiau kai į Nemuną įteka du intakai, jis formuoja Nemunioką. Dviejų tonų kurėnu nuo Kauno plaukti buvo paprasčiau, o štai pernai du laivai po 1 toną vis užplaukdavo ant seklumos, rėvos – įstrižos. Vargo ir laivus lydėjęs kateris. Vietomis vandens gylį galima buvo matuoti pieštuku… „Tai plauki, tai stumi…“, – sakė S. Knapkis, o jo komandos draugas pridūrė, kad per dieną – virš 100 kilometrų. Kai 17 valandų praleidi laive, kur nė vienas nesėdi be darbo, krante norisi ir žemę pabučiuot…
Trečią plaukimo dieną Nemunas išplatėjo, tačiau tebebuvo seklu.
Visi kartu ar grupėmis po 2-3 ekspedicijos dalyvius nuolat lankė įvairius objektus krante. Niekas nesitikėjo, pavyzdžiui, Baltarusijoje patekti į pilies rūsius, kur 70 Radvilų giminės karstų. Ten niekas niekada neužeina. Naugarduke bažnyčioje susituokė Jogaila, Laurušavo vienuolyną įsteigė Mindaugo sūnus. Gardinas – karalių miestas su dviem pilimis.
Baltarusijoje plaukiant tik pirmosios dienos vakare pavykę pamatyti laivelį. Laivyba ten mirusi, kai kažkada laivų būdavo šimtai. Lietuvoje Nemunas kitoks – gražūs vaizdai, platybė, galybė. Tik žvejai, valus ištampę tarsi gitaros stygas, verčia laviruoti.
Darbas virė ne tik laive. Dirbo didelė komanda krante. Jie gamino maistą, statė komandai palapines ir rūpinosi „popieriukais“ – Baltarusijoje be vietinės valdžios, aplinkosaugininkų ir kitų įstaigų leidimų nei plauksi, nei nakvynei apsistosi. Praplaukti tilto šalia valstybei svarbių objektų – negalima, išsikelki laivus ir važiuok… Tačiau tų krūvos leidimų niekas netikrino.
Dvi savaitės – tai ne poilsis. S. Paltanavičius pasakojo, kad 6 val. keliesi, išeini iš palapinės, o čia jau kameros filmuoja, nors po pusiaunakčio tik esi atgulęs…

Rusniškis laivadirbys ir nacionalinės ekspedicijos dalyvis Simas Knapkis autografui vietą naujoje knygoje rinkosi ten, kur yra jo nuotrauka.

Šilutiškiai ir klausėsi, ir dėkojo. Susitikime atskleista tai, kas į knygą nesudėta. Tačiau knygą verta paskaityti, turėti ir dovanoti.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti. Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą