„Nemunu per Lietuvą“ – Šilutėje

Ketvirtadienį pilnutėlė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla susirinko ypatinga proga. Atvyko nacionalinės ekspedicijos, plaukusios Nemunu, dalyviai: gamtininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius ir laivadirbys rusniškis Simas Knapkis. Pristatyta S. Paltanavičiaus nauja knyga „Nemunu per Lietuvą“. Autografus dalijo abu garbūs vyrai.

Štai ir atversta naujoji knyga „Nemunu per Lietuvą“.

Selemonas Paltanavičius yra 36 knygučių vaikams autorius, nors vadinamas garsiu Lietuvos prozininku, gamtininku, fotografu, radijo laidų vedėju, susitikime su šilutiškiais jis užsitarnavo ir istoriko vardą.
2015 ir 2016 m. nacionalinės ekspedicijos komanda plaukė Nemunu iki pat Kuršių marių. „Pamarys“ jau rašė, kad šiemet rusniškis Simas Knapkis vėl triūsia prie naujo laivo – ekspedicijos komanda ruošiasi skrosti vandenis Lenkijoje, o jeigu Dievas duos, anot S. Paltanavičiaus, ateis eilė ir Juodajai jūrai.
„2015 metais ekspedicijos dalyviai darbo kabinetus iškeitė į medinio kurėno denį, į naktis palapinėse…“ – apie ekspedicijos pradžią pasakojo S. Paltanavičius. Tuokart plaukta nuo Kauno iki Klaipėdos, buvo sustota ir Rusnėje, tad knygoje galima ir paskaityti, ir nuotraukose pamatyti, kaip svetingi salos žmonės sutiko svetelius. Pernai plaukta sunkesniu maršrutu – nuo Nemuno ištakų per Baltarusiją. Ten – istorinė Lietuvos pradžia. 937 kilometrai. Toks Nemunas per Lietuvos istoriją. Anot S. Paltanavičiaus, plonos knygos neparašyti. Ši išties įspūdinga, didelio formato, gausiai iliustruota. „Perteikti žodžiais visa tai, kas vyko, sunku… Kodėl rašiau? O kodėl nerašyt? Vertinsite jūs. Per visą istoriją gal tai bus tik penkta ar šešta knyga apie Nemuną. Žinoma, kai pakvietė į ekspediciją, drąsu buvo tik iš pradžių. Sunku įsivaizduoti savo vaiką, kurio dar nesulaukei …“ – ir pajuokaudamas, ir rimtai pasakojo svečias.

Selemonas Paltanavičius ne vieną autografą paskyrė ne vieną knygą „Nemunu per Lietuvą“ nusipirkusiai Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjai Vilmai Griškevičienei, kuri neslėpė, kad viena knyga taps gimtadienio dovana svarbiam žmogui.

Pernai buvo sunkiau
Pernai ekspedicija truko dvi savaites, dvi kameros filmavo 400-500 valandų, vaikinas turėjo ir droną, kurio užfiksuoti vaizdai parodo Nemuno didybę ir galybę bei žmogaus smulkumą.
Kokia ji, Nemuno pradžia Baltarusijoje?
Anot Simo Knapkio, plotis kaip per bibliotekos skaityklą, tačiau laivus nuleido ten, kur jis kitoks. S. Paltanavičius apie Nemuno ištakas kalbėjo kaip apie mažos srovės vandenėlį, tačiau kai į Nemuną įteka du intakai, jis formuoja Nemunioką. Dviejų tonų kurėnu nuo Kauno plaukti buvo paprasčiau, o štai pernai du laivai po 1 toną vis užplaukdavo ant seklumos, rėvos – įstrižos. Vargo ir laivus lydėjęs kateris. Vietomis vandens gylį galima buvo matuoti pieštuku… „Tai plauki, tai stumi…“, – sakė S. Knapkis, o jo komandos draugas pridūrė, kad per dieną – virš 100 kilometrų. Kai 17 valandų praleidi laive, kur nė vienas nesėdi be darbo, krante norisi ir žemę pabučiuot…
Trečią plaukimo dieną Nemunas išplatėjo, tačiau tebebuvo seklu.
Visi kartu ar grupėmis po 2-3 ekspedicijos dalyvius nuolat lankė įvairius objektus krante. Niekas nesitikėjo, pavyzdžiui, Baltarusijoje patekti į pilies rūsius, kur 70 Radvilų giminės karstų. Ten niekas niekada neužeina. Naugarduke bažnyčioje susituokė Jogaila, Laurušavo vienuolyną įsteigė Mindaugo sūnus. Gardinas – karalių miestas su dviem pilimis.
Baltarusijoje plaukiant tik pirmosios dienos vakare pavykę pamatyti laivelį. Laivyba ten mirusi, kai kažkada laivų būdavo šimtai. Lietuvoje Nemunas kitoks – gražūs vaizdai, platybė, galybė. Tik žvejai, valus ištampę tarsi gitaros stygas, verčia laviruoti.
Darbas virė ne tik laive. Dirbo didelė komanda krante. Jie gamino maistą, statė komandai palapines ir rūpinosi „popieriukais“ – Baltarusijoje be vietinės valdžios, aplinkosaugininkų ir kitų įstaigų leidimų nei plauksi, nei nakvynei apsistosi. Praplaukti tilto šalia valstybei svarbių objektų – negalima, išsikelki laivus ir važiuok… Tačiau tų krūvos leidimų niekas netikrino.
Dvi savaitės – tai ne poilsis. S. Paltanavičius pasakojo, kad 6 val. keliesi, išeini iš palapinės, o čia jau kameros filmuoja, nors po pusiaunakčio tik esi atgulęs…

Rusniškis laivadirbys ir nacionalinės ekspedicijos dalyvis Simas Knapkis autografui vietą naujoje knygoje rinkosi ten, kur yra jo nuotrauka.

Šilutiškiai ir klausėsi, ir dėkojo. Susitikime atskleista tai, kas į knygą nesudėta. Tačiau knygą verta paskaityti, turėti ir dovanoti.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagėgių bendruomenė surengė aktyvią Tarptautinę šeimų dieną

Asociacija „Pagėgių bendruomenė“ nuo pat 2009 m. imasi misijos kasmet priminti apie didžiausią gyvenimo turtą – šeimą, artimuosius, apie svarbą kuo daugiau laiko praleisti kartu, bendravimo džiaugsmą. Ir šiemet, gegužės 15 d. visi Algimanto Mackaus gimnazijos kiemo kampeliai prisipildė smagaus šurmulio – tiek mažieji sportininkai, tiek jų šeimų nariai intensyviai judėjo Svetlanos Musvydienės vedamoje visuotinėje mankštoje, meninius gebėjimus atskleisti galėjo piešimo erdvėje, pajudėti sukdami lankus ar dalyvaudami linksmosiose estafetėse. Norintiems smagiai pašėlti organizatoriai pasiūlė pašokinėti ant batuto, stebino kitomis linksmomis

Daugiabučių renovacija. Daugiau naudos ar skolos?

Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, prasidėjusi 2013 m., pakeitė ir vaizdą Šilutėje, ir gyventojų požiūrį į šią iš pradžių skeptiškai vertintą sumanymą. 2013–2020 metų etapo su Europos Sąjungos fondų parama, skirta energiją taupantiems darbams finansuoti, namų renovacija eina į pabaigą. Kas pavyko, kaip naujovę vertina gyventojai, kokių buvo nesėkmių? Apie tai kalbamės su Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotoju renovacijai Vygantu KAMARAUSKU. – Štai Laisvės alėja Šilutėje – vos atpažįstama: renovuota net 10 daugiabučių, belikę gal 3. Prieš daugiau negu ketverius

Latvijos Nida – tarsi rojaus kampelis

Gegužės 12-13 dienomis netoli nuo sienos su Lietuva esančioje Latvijos Nidoje viešpatavo jau vasariškai karšta saulė, jūra buvo rami, todėl atkaklieji lietuviai nėrė į bangas iš šalčio sušukdami, tačiau vaikams, net ir mažyliams, šaltas vanduo buvo gera pramoga. Poilsio sezonas dar neprasidėjęs – vos vienas kitas žmogus. Šis ramus Latvijos kaimelis visai jūros pakrantėje – tikras ramybės rojus: nei triukšmo, nei gausybės poilsiautojų. Tik šiugždančio po kojomis smėliuko platybės, vietomis prisėtos įvairių akmenukų, dar gintaro išplautas koks gabaliukas. Senutėlių rąstų

Šilutės krašto verslininkai ketina burtis

Šilutės r. savivaldybėje gegužės 16 d. lankėsi Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro, pakvietusi susirinkusius rajono verslininkus burtis į šių rūmų Šilutės filialą. Susitikimo iniciatorius – minėtųjų rūmų tarybos narys, UAB „Stamela“ direktorius Stanislovas Liepis. Susitikime dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, susirinko keliolika Šilutės krašte žinomų verslininkų – Rimgaudas Višinskas, Tatjana Ramoškienė, Šarūnas Laužikas, Aleksas Kvederis, Daiva Žebelienė, Petras Juraška, Egidijus Kuzminskas, seniūnai Dalia Drobnienė, Raimondas Steponkus, kiti. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai