Nemuno deltos ūkininkai raginami saugoti išskirtinę krašto vertybę

Baigiantis Kaimo plėtros programos priemonių deklaravimo priemonėms terminui, gamtosaugininkai ragina ūkininkus, besirūpinančius globaliai nykstančios meldinės nendrinukės apsauga, pasinaudoti būtent šiam paukščiui išsaugoti skirtomis priemonėmis.

Meldinė nendrinukė su jaunikliais.  Žymanto Morkvėno nuotrauka (daryta gavus special leidimą)

Meldinė nendrinukė su jaunikliais.
Žymanto Morkvėno nuotrauka (daryta gavus specialų leidimą)

 

„Pirmadienis, birželio 6 d., yra paskutinė diena, kai galima teikti paraiškas plotų deklaravimui, tad kreipiamės į Šilutės rajono gyventojus, ūkininkaujančius ypatingos svarbos vietose, kviesdami drauge saugoti unikalų, vos keliose pasaulio šalyse perintį paukštį. Tik specialios meldinės nendrinukės apsaugos priemonės gali užtikrinti tinkamas sąlygas šiam nykstančiam krašto giesmininkui gyventi. Kitos aplinkosauginės priemonės gamtai taip pat naudingos, tačiau šiam paukščiui būtinos išskirtinės sąlygos,” – apie būtinybę naudotis specialiomis priemonėmis pasakoja gamtosaugininkas, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Meldinė nendrinukė jau tapo Nemuno deltos ir viso pajūrio regiono simboliu. Jos atvaizdas puošia Nemuno deltos regioninio parko emblemą, kai kuriuos turizmo paslaugų teikėjų produktus, jų pamatyti atvyksta ornitologai iš įvairių užsienio šalių. Nors pastaruosius porą metų meldinių nendrinukių Lietuvoje šiek tiek pagausėjo, pasaulinės tendencijos vis dar išlieka bauginančios – jai gresia išnykimas.

Nemuno deltoje ir aplinkinėse teritorijose gyvena dauguma meldinių nendrinukių populiacijos Lietuvoje, todėl jos saugojimas tenka ir Šilutės rajono ūkininkams.

Praėjusiais metais specialioms meldinės nendrinukės apsaugos priemonėmis pasinaudojo sąlyginai nedidelė rajono ūkininkų dalis. Jie rinkosi kitas priemones. „Prašome paraginti Šyšos, Uostadvario, Alkos, Sausgalvių polderių ir kitų meldinei nendrinukei svarbių teritorijų ūkininkus teikti paraiškas būtent šioms priemonėms, nes nuo jų priklauso, kiek ilgai šis išskirtinis kraštas galės didžiuotis būdamas rečiausio Europos giesmininko namais“, – kriepimąsi į ūkininkus tęsia Žymantas Morkvėnas.

Pastarosiomis dienomis buvo patikslintas meldinei nendrinukei svarbių teritorijų žemėlapis. Ūkininkams, deklaruojantiems teritorijas meldinės nendrinukės priemonėms, mokama 290 eurų už hektarą kompensacija.

Daugiau apie meldinės nendrinukės apsaugai skirtas priemones, deklaravimo taisykles ūkininkai gali sužinoti kreipęsi į Savivaldybę arba Nacionalinę mokėjimo agentūrą.

Daugiau apie meldinę nendrinukę ir vykusią meldinės nedrinukės apsaugos iniciatyvą –  http://www.meldine.lt 

 Rita Norvaišaitė, Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje,
el. p. rita.norvaisaite@bef.lt

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.