Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą.

Pastaruoju metu Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. NVSC nuotr.

Kas gali išsitirti nemokamai?

Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis.

„Į didelės rizikos grupę patenka asmenys, buvę prie užsikrėtusio asmens be apsaugos priemonių, arčiau negu 2 metrai. Taip pat ir tie, kurių bendravimo laikas uždaroje patalpoje buvo ilgesnis negu 15 min. Kiekvieno žmogaus situacija vertinama individualiai. Registruotis koronaviruso tyrimui galima karštosios linijos numeriu 1808 nuo 8 iki 20 val. kasdien arba internetu  1808@greitojipagalba.lt“, – teigia NVSC specialistė.

Asmenys, kurie labiausiai rizikuoja užsikrėsti, prioriteto tvarka tiriami nemokamai. Visų pirma, tai koronaviruso židinyje esantys ir sąlytį turėję žmonės – šeimos nariai ir kiti, artimai bendraujantys su užsikrėtusiaisiais ar sergančiaisiais. Taip pat ir medikai, kurie dažniausiai tiriasi prieš pradedant ir baigiant savo darbo pamainas, – tikslią tyrimų tvarką nustato pačios medicinos įstaigos.

Nemokami koronaviruso tyrimai priklauso ir slaugos namų gyventojams, kurie dėl vyresnio amžiaus ir lėtinių ligų priklauso didžiausios rizikos grupėms, ir, žinoma, slaugos namus prižiūrinčiam personalui bei sveikatos priežiūros darbuotojams.

Mobiliųjų punktų reikalavimai

Tyrimai dėl koronaviruso infekcijos dažniausiai atliekami mobiliuosiuose punktuose – su asmeniu susisiekia mobiliojo punkto koordinatorius, nurodydamas tikslų laiką ir adresą, kuriuo reikia atvykti. Svarbu, kad atvykstantieji tirtis nevėluotų.

Dėl duomenų apsaugos karštosios linijos 1808 operatoriai negali užregistruoti asmens tyrimams, jei skambina ne jis pats. Tai padaryti galima tik tada, jei registruojate nepilnametį arba asmenį, kurį globojate, ir ši globa yra įforminta teisiškai.

Vairuotojams, atvežantiems galimai užsikrėtusį asmenį į mobilųjį punktą, nereikia darytis koronaviruso testo, jei yra laikomasi visų reikalavimų: vairuotojas ir keleivis dėvi apsaugines veido kaukes; keleivis sėdi prie praviro lango ant galinės sėdynės – ne už vairuotojo, o įstrižai.

„Nepamirškime, kad automobilis yra uždara patalpa, todėl privaloma laikytis visų apsaugos priemonių, nes užsikrėtimo rizika tikrai yra didelė“, – primena epidemiologė D. Razmuvienė.

Grįžę iš mobiliojo punkto, automobilio savininkai privalo sąžiningai dezinfekuoti transporto priemonę. Jei neturite automobilio ir artimųjų, kurie galėtų pavėžėti, pagalbos reikia kreiptis į savo seniūniją.

Išsitirti siunčia ir gydytojai

Išsitirti dėl koronaviruso būtina net ir sveikiems ir rizikos užsikrėsti nepatyrusiems žmonėms, kurie ruošiasi gultis į ligoninę prieš planines procedūras, tyrimus, operacijas. Tuomet siuntimą tyrimui išrašo šeimos gydytojas. Jo siuntimas reikalingas ir tada, kai tyrimą dėl koronaviruso  reikia atlikti pakartotinai.

Tyrimą svarbu atlikti ir iš užsienio grįžusiems asmenims. Jeigu asmuo ne seniau nei prieš 48 val. prieš grįždamas ar atvykdamas į Lietuvą atliko tyrimą ir gavo neigiamą atsakymą, jam saviizoliacija netaikoma.

Tyrimą sugrįžtantieji gali atlikti ir Lietuvoje, tačiau izoliacija bus nutraukta tik gavus neigiamą tyrimo rezultatą.

Dėl būtinybės ištirti vaikus visada sprendžia gydytojas.Kaip atliekamas tyrimas?

Virusologinis SARS-CoV-2 nustatymo tyrimas atliekamas paimant sekreto tepinėlį iš asmens nosiaryklės, tačiau galimas ir serologinis tyrimas, kurio tiriamoji medžiaga – kapiliarinis kraujas. „Ištyrus kraują, sužinoma, ar žmogus jau yra sirgęs, ar koronavirusu serga šiuo metu. Jeigu iš kraujo nustatoma, kad asmuo serga, būtina atlikti molekulinį tyrimą iš nosiaryklės ir įsitikinti“, – sako D. Razmuvienė.

Tyrimo atsakymas dažniausiai gaunamas per 2–3 paras. Jį galima matyti e. sveikatos sistemoje, prisijungus per elektroninius valdžios vartus. Jeigu atsakymas neigiamas, informuojama SMS žinute.

Jeigu atsakymas teigiamas, su užsikrėtusiu asmeniu telefonu susisiekia epidemiologas ir paaiškina tolesnius veiksmus. Jeigu žmogus negauna tyrimo atsakymo, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jei atsakymas nepateiktas ir e. sveikatos sistemoje, – skambinti 1808.

Kasdien keičiantis epidemiologinei situacijai, keičiasi rekomendacijos ir nurodymai, todėl aktualiausia informacija pateikiama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėse nvsc.lt, sam.lt, koronastop.lt.


Užsak. Nr.2020/87.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite