Neįmanoma išsaugoti genių, nesaugant jų buveinių

Lietuvoje gyvena devynios perinčių geninių paukščių rūšys. Tai svarbi ekosistemos dalis, kuri nyksta, jei nesaugomos jų gyvenamos teritorijos. Mokslininkai išskyrė penkias rūšis, kurioms yra steigiamos „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Tai yra pilkoji meleta, tripirštis genys, baltnugaris genys, juodoji meleta ir vidutinis genys.

Geniniai paukščiai dažniausiai renkasi brandžius miškus, kuriuose daug negyvos ir jau trūnijančios medienos. Joje vystosi vabzdžių lervos, o tai yra pagrindinis geninių paukščių maistas. Dėl intensyvaus ūkininkavimo miškuose mažėja tokių miškų plotų ir dėl to kai kurios jautresnės geninių paukščių rūšys nyksta, sakė Saulius Rumbutis, Kauno  Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas. Ornitologo teigimu, geniniai paukščiai – svarbi ekosistemos dalis. Jų iškaltuose uoksuose apsigyvena kiti paukščiai (smulkūs žvirbliniai paukščiai, žvirblinės pelėdos, lututės) ir žinduoliai (šikšnosparniai, voverės, miegapelės).

Prof. Dr. Gediminas Brazaitis iš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra įsteigta nemažai „Natura 2000“ teritorijų Europos Sąjungos rūšims saugoti.  Šiose teritorijose yra taikomos specialios apsaugos priemonės, tokios kaip negyvos medienos gausinimas ir išsaugojimas, reikiamos medynų struktūros palaikymo priemonės. Profesoriaus teigimu, geninių paukščių apsaugai yra svarbūs vientisi senų medynų plotai, nes geniai yra sėslios rūšys. Anot mokslininko, dažniausiai naudojama plynųjų kirtimų sistema suskaido medynus į atskirus fragmentus ir šie gali tapti netinkamais gyventi geniniams paukščiams dėl pernelyg mažo ploto ar izoliacijos.

Saulius Rumbutis pabrėžė, kad geniai yra ekologijai svarbūs paukščiai. Jie prisideda prie miško ekosistemų struktūros ir įvairovės, kontroliuoja vabzdžių populiacijas, gerina miškų sveikatą, padeda skleisti sėklas ir yra buveinių kokybės rodikliai. Siekiant išlaikyti ekologinę pusiausvyrą ir miškų ekosistemų atsparumą, labai svarbu saugoti genių populiacijas ir jų buveines.

„Kai mes kalbame apie „Natura 2000“ teritorijas, mes kalbame apie buveines“, – akcentavo jis. Esą išsaugoti rūšį nesaugant jo buveinės yra neįmanoma.

Projekto „Naturalit“, kurį įgyvendina Aplinkos projektų valdymo agentūra, informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite