Nedylantys pėdsakai Žemaičių Naumiesčio žemėje

Praėjusią savaitę F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale naumiestiškiai ir svečiai paminėjo žinomo Šilutės rajono kraštotyrininko, pedagogo, istoriko, Žemaičių Naumiesčio muziejaus įkūrėjo Benedikto Orento 95-ąsias gimimo metines.

Sūnus Algirdas Orentas nusistebėjo, kad daugybė surinktų eksponatų šiandien tevadinama ekspozicija.

Prisiminimų popietę pradėjo Žemaičių Naumiesčio gimnazijos skaitovės Ema ir Rugilė, kurių skaitomi tekstai skatino susimąstyti apie bėgantį laiką, atmintį, sutiktus žmones. Muziejininkė Valentina Pielikienė, pristatydama virtualią parodą „Nedylantys pėdsakai Žemaičių Naumiesčio žemėje“, susirinkusiems priminė Benedikto Orento biografiją, apie šio įvairiapusio asmens nuveiktus darbus.
Benediktas Orentas gimė 1922 m. vasario 5 d. Veliuonos valsčiuje, Spruktų kaime (Kauno apskr.). Augo gausioje valstiečių šeimoje. Benediktas buvo vos dvejų, kai dėl sunkių gyvenimo sąlygų mirė mama, o po poros metų – ir tėvas. Baigus pradinę mokyklą, toliau mokytis nebuvo lėšų.
Tada Benediktas parašė laišką JAV lietuvių laikraščiui, kuriame paprašė geradarių „padėti mokslą pasiekti“. Į jo kreipimąsi atsiliepė ir mokslus padėjo baigti Vilis Podgaiskis iš Kuršėnų. 1941 m. pavasarį Benediktas Orentas baigė gimnaziją, skirtą suaugusiems. 1956 m. jis baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir įgijo vidurinės mokyklos istorijos mokytojo kvalifikaciją.
Dirbo Šilalės, Švėkšnos gimnazijose, Klaipėdos suaugusiųjų vakarinėje, Šilutės vidurinėje mokyklose. 1952 metų rugsėjo 1 d. darbą pradėjo Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje ir tais pačiais metais įkūrė kraštotyros būrelį, o 1962 metais – Žemaičių Naumiesčio muziejų. Mokytojas B. Orentas daugelį metų muziejuje dirbo visuomeniniais pagrindais, negaudamas už tai jokio atlygio. 1997 m. jis įkūrė Žemaičių Naumiesčio kraštiečių draugiją, kurios pirmininku buvo daugelį metų.
B.Orentas buvo ir vietos literatų rinktinės „Mes dainuojam prie Šusties“ išleidimo iniciatorius. Istorijos mokytojas nepaprastai daug dirbo skatindamas moksleivius ir vietos gyventojus rinkti bei saugoti Žemaičių Naumiesčio kultūrinį ir istorinį paveldą. Jo rūpesčiu muziejuje sukaupta ir saugoma apie 20 tūkst. eksponatų. Palaužtas klastingos ligos, Benediktas Orentas mirė 2005 m. gegužės 25 d.
Už krašto istorijos puoselėjimą 1998 m. kraštotyrininkas buvo apdovanotas Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premija, tais pačiais metais jam suteiktas Žemaičių Naumiesčio Garbės piliečio vardas. Už ilgametį darbą saugant krašto paveldą 2001 metais muziejaus įkūrėjui pareikšta Šilutės r. mero padėka.
Įsitikinome, kad prisiminimai apie Benediktą Orentą tebėra gyvi. Apie jo patrauklią, įdomią asmenybę pasakojo šeimos nariai, buvę kolegos, auklėtiniai, buvę mokiniai. Sūnus Algirdas Orentas, teigdamas, kad muziejus buvo kuriamas gūdžiais sovietiniais laikais ir jame sukaupta gausybė eksponatų, nusistebėjo, kad dabar tai vadinama tik ekspozicija.
Prisimindamas savo buvusį mokytoją kaip linksmą, turintį subtilų humoro jausmą, be galo atsidavusį ir mylėjusį savo darbą, Stasys Mėlinauskas sakė, kad mes galbūt nesuvokiame tikrosios jo veiklos vertės ir prasmės. Plėtodamas savo mintį, jis pacitavo 2005 metais Kraštiečių draugijos nutarimą Žemaičių Naumiesčio muziejų pavadinti Benedikto Orento vardo muziejumi. Deja…
Pasibaigus popietei šeimos nariai nuoširdžiai padėkojo renginio organizatoriams – Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio ekspozicijos muziejininkei Valentinai Pielikienei, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialo bibliotekininkėms Danutei Bružienei, Nijolei Rimkienei bei visiems susirinkusiems už galimybę prisiminti Benedikto Orento asmenybę ir jo prasmingus darbus.
Zina Misevičienė

Prisiminimų vakaro dalyviai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite