Nedylantys pėdsakai Žemaičių Naumiesčio žemėje

Praėjusią savaitę F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale naumiestiškiai ir svečiai paminėjo žinomo Šilutės rajono kraštotyrininko, pedagogo, istoriko, Žemaičių Naumiesčio muziejaus įkūrėjo Benedikto Orento 95-ąsias gimimo metines.

Sūnus Algirdas Orentas nusistebėjo, kad daugybė surinktų eksponatų šiandien tevadinama ekspozicija.

Prisiminimų popietę pradėjo Žemaičių Naumiesčio gimnazijos skaitovės Ema ir Rugilė, kurių skaitomi tekstai skatino susimąstyti apie bėgantį laiką, atmintį, sutiktus žmones. Muziejininkė Valentina Pielikienė, pristatydama virtualią parodą „Nedylantys pėdsakai Žemaičių Naumiesčio žemėje“, susirinkusiems priminė Benedikto Orento biografiją, apie šio įvairiapusio asmens nuveiktus darbus.
Benediktas Orentas gimė 1922 m. vasario 5 d. Veliuonos valsčiuje, Spruktų kaime (Kauno apskr.). Augo gausioje valstiečių šeimoje. Benediktas buvo vos dvejų, kai dėl sunkių gyvenimo sąlygų mirė mama, o po poros metų – ir tėvas. Baigus pradinę mokyklą, toliau mokytis nebuvo lėšų.
Tada Benediktas parašė laišką JAV lietuvių laikraščiui, kuriame paprašė geradarių „padėti mokslą pasiekti“. Į jo kreipimąsi atsiliepė ir mokslus padėjo baigti Vilis Podgaiskis iš Kuršėnų. 1941 m. pavasarį Benediktas Orentas baigė gimnaziją, skirtą suaugusiems. 1956 m. jis baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir įgijo vidurinės mokyklos istorijos mokytojo kvalifikaciją.
Dirbo Šilalės, Švėkšnos gimnazijose, Klaipėdos suaugusiųjų vakarinėje, Šilutės vidurinėje mokyklose. 1952 metų rugsėjo 1 d. darbą pradėjo Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje ir tais pačiais metais įkūrė kraštotyros būrelį, o 1962 metais – Žemaičių Naumiesčio muziejų. Mokytojas B. Orentas daugelį metų muziejuje dirbo visuomeniniais pagrindais, negaudamas už tai jokio atlygio. 1997 m. jis įkūrė Žemaičių Naumiesčio kraštiečių draugiją, kurios pirmininku buvo daugelį metų.
B.Orentas buvo ir vietos literatų rinktinės „Mes dainuojam prie Šusties“ išleidimo iniciatorius. Istorijos mokytojas nepaprastai daug dirbo skatindamas moksleivius ir vietos gyventojus rinkti bei saugoti Žemaičių Naumiesčio kultūrinį ir istorinį paveldą. Jo rūpesčiu muziejuje sukaupta ir saugoma apie 20 tūkst. eksponatų. Palaužtas klastingos ligos, Benediktas Orentas mirė 2005 m. gegužės 25 d.
Už krašto istorijos puoselėjimą 1998 m. kraštotyrininkas buvo apdovanotas Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premija, tais pačiais metais jam suteiktas Žemaičių Naumiesčio Garbės piliečio vardas. Už ilgametį darbą saugant krašto paveldą 2001 metais muziejaus įkūrėjui pareikšta Šilutės r. mero padėka.
Įsitikinome, kad prisiminimai apie Benediktą Orentą tebėra gyvi. Apie jo patrauklią, įdomią asmenybę pasakojo šeimos nariai, buvę kolegos, auklėtiniai, buvę mokiniai. Sūnus Algirdas Orentas, teigdamas, kad muziejus buvo kuriamas gūdžiais sovietiniais laikais ir jame sukaupta gausybė eksponatų, nusistebėjo, kad dabar tai vadinama tik ekspozicija.
Prisimindamas savo buvusį mokytoją kaip linksmą, turintį subtilų humoro jausmą, be galo atsidavusį ir mylėjusį savo darbą, Stasys Mėlinauskas sakė, kad mes galbūt nesuvokiame tikrosios jo veiklos vertės ir prasmės. Plėtodamas savo mintį, jis pacitavo 2005 metais Kraštiečių draugijos nutarimą Žemaičių Naumiesčio muziejų pavadinti Benedikto Orento vardo muziejumi. Deja…
Pasibaigus popietei šeimos nariai nuoširdžiai padėkojo renginio organizatoriams – Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio ekspozicijos muziejininkei Valentinai Pielikienei, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialo bibliotekininkėms Danutei Bružienei, Nijolei Rimkienei bei visiems susirinkusiems už galimybę prisiminti Benedikto Orento asmenybę ir jo prasmingus darbus.
Zina Misevičienė

Prisiminimų vakaro dalyviai.

Hits: 332

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Kur šiuo metu važiuoja „Google Street View“ automobilis?

„Google Street View“ automobiliai keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Google Street View“ dėka vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą Lietuvos miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad infrastruktūra miestuose bei tarp jų laikui bėgant keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia

Taip pat skaitykite