„Neatvažiuos vaikai į mano laidotuves…“

Močiutė, vos prisėdusi Seimo nario Artūro Skardžiaus biure ant kėdės, išsitraukė nosinę ir nusišluostė ašaras. Ji dar nieko nebuvo pasakiusi… Kas atsitiko?

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Kai Lietuvai grėsė prarasti nepriklausomybę, kai iš Šilutės krašto žmonės vyko budėti prie Seimo, vilniečiai jiems atnešdavo arbatos, nes laužai šildydavo tik į ugnį ištiestas rankas, ji kaip bitė sukosi savo gyvenimo rate. Ji nebuvo su laisvės gynėjais, tačiau jai laisva Lietuva – visų brangiausia, ką gali turėti tėvynėje gimęs ir čia užaugęs geras žmogus, sukūręs šeimą, užauginęs vaikus, sulaukęs vaikaičių. Turtų susikrauti nepavyko, nes uždarbis tebuvo kuklus, vyras – prastos sveikatos, vaikų – ne vienas, visus reikėjo pavalgydinti, apauti, aprengti, į mokyklą išleisti. Dirbo sunkiai, kas moteriai, rodos, pagal jėgas nelabai tiko, bet reikėjo namams bent vienos didesnės algos.
Mudvi sutarėme, kad nei jos pavardė, nei vaikai šiame pasakojime nebus paminėti. Piktų žmonių dar netrūksta – ims tyčiotis, o jai bus dar skaudžiau. „Turiu vaikų, ką galėjau, tą jiems atidaviau. Kiek galėjau, tiek dėl jų padariau, o kai vyras atgulė amžinojo poilsio, likau su vaikais, bet…“ – prakalbo močiutė, likusi gyventi visai viena.
Šiandien sūnus, marti, dukros, žentai ir vaikaičiai – visi užsienyje. Iš pradžių vienas, netrukus – kitas, vėliau šeimomis jie visi paliko Lietuvą. Ne tik išvažiavo, bet ten jų šeimos iro, anūkai auga tai su pamote, tai su patėviu. „Gal kurį būryje ir atpažinčiau, o kelių nė nemačiau…“ – apie vaikaičius kalbėjo močiutė. Lenkė pirštą po piršto ir bandė pasakyti vardus, bet netrukus pritilo: „Ne visų vardus prisimenu, o kitų ištarti nemoku, kažkokie nemūsiški…“
Sūnaus antroji žmona lietuviškai nekalba ir nesupranta, su naujais žentais nė kalbėjusi nėra. „Gal bus Dievo duota, kad bent lietuviai būtų… Kad ir ne Lietuvoj gyvena, bet vis lietuvis, juk lietuvis ir Sibire ištremtas lietuviu išliko, bet ką man ten žinoti…“ – kalbėjo močiutė.
Kurį laiką tylėjome. Ji nesiskundė, kad neturi pinigų ar sunkiai verčiasi. Ir sveikata, rodos, pagal amžių visai nebloga. Pakanka jėgų vyro kapą prižiūrėti, namus susitvarkyti. Kaimynai geri pasitaikę – negirtauja, nedrumsčia ramybės. Kartais knygą paskaito, bet akys jau nebe tos. Megztų, bet neįžiūri. Turi seną siuvimo mašiną, bet siūlo į adatą jau neįveria. Vaikai laiškų nerašo, tik kartais paskambina, bet dažnai atsitinka, kad nepavyksta susikalbėti – močiutė vis kažką paspaudžia, ir telefonas supypsi, o balso nesigirdi. Kartą anūkas paskambinęs ir ėmęs kažką pasakoti jai nesuprantama kalba… Jo kalbą nutraukusi moteris (gal sūnaus antroji žmona) irgi kalbėjo ne lietuviškai, kol galiausiai sūnus išgėdino. Esą gyveni toj Lietuvoj, net su marčia ir anūkais nesusikalbi, o jie mat jau kalba angliškai…
Toks ryšys su vaiku tik širdį prislėgė. Kai dukra skyrėsi su vyru, paskambinusi paprašė pinigų. Išsiuntė, kaimynė pagelbėjo. „Kaip savo vaikui nepadėsi, jeigu prašo, matyt, labai reikia…“ – įsitikinusi močiutė, nes pinigėlių savo laidotuvėms turinti, yra tolimas giminaitis, kuris pažadėjęs palaidoti. „Neatvažiuos jie į mano laidotuves, žinau, kad neatvažiuos, o gal jau ir nebereikia, akys tai bus užmerktos, nebepamatysiu…“ – kalbėjo ji tarsi sau.
Atsiduso ir pasakojo, kaip ilgai slaugė ant patalo atgulusį vyrą. Ir dirbo. Ir vaikai buvę apskalbti, pamaitinti. Nei mokytojai, nei valdžios žmonės niekada jos blogu žodžiu neminėję. „Tas mano varganas gyvenimas buvo kaip pilkos pelytės – nei kas gyrė, nei peikė, nei kam užkliūdavau, tik širdis buvo kupina meilės vaikams, mano širdis ir dabar kupina tos meilės jiems, tik bėda, kad jų nebepamatau, nesusitinkame, vaikaičių nepažįstu, jie lietuviškai nekalba, jie juk čia jau negrįš… Tiesa?“ – išgirdau klausimą.
Kol tylėjau, jis kalbėjo tarsi sau: „Ir ką blogai padariau? Už ką Dievas nubaudė? Motinai nematyti savo vaikų – tai tarsi sėdėti kalėjime, bet ir ten sėdinčius vaikai aplanko. Juk galima, tiesa? Kaip norėčiau prie sūnaus prisiglausti, dukras apkabinti, vaikaičių būry pasisukioti. Rodos, tiek nedaug noriu, bet žinau, kad su šituo noru ir atgulsiu amžinojo poilsio. Baisu taip…“
Taip prabėgo gal kokia valanda. Ji pakilo nuo kėdės ir pasuko pro duris. Skubėjau paklausti, kuo galėčiau padėti? „Jau padėjot, išklausėt, ačiū…“
Tyliai užsivėrė durys.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 25

6 komentarai

  • Vanda

    O kaip gi kitaip galėjo būti, jei augina tik naudą matydama, o ne meilę ugdydama.taip atsitinka su kiekvienu bedvasiu ,beširdžiu žmogumi.

  • Ona

    Liūdna skaityti. Ta krizė ir bendarbystė – tai ne tik sumažintps pensijos, atlyginimai, tai ir emigracija, kurios kainos niekas nebandė pasverti. Našta. Ir netektis Lietuvai. Tokių motinų, tėvų yra nemažai. Ir dažnas taip kalbėtų. Man gaila šios senutės. Juk jau yra visai tuščių kaimų, langai užkalti…

  • Taigi

    Nesuprantu komentarą parašiusios Vandos – iš kur tiek pagiežos senutei, kurios gyvenimo nežinai, vaikų nematei. Pilni kalėjimai vagių, prievartautojų, žudikų. Kas juos pagimdė ir užaugino? Šitos senutės vaikai nesėdi už grotų, mums nereikia jų maitinti ten. Jie dirba užsieny, kaip ir penktadalis Lietuvos gyventojų. O kaip jie ten sunkiai dirba… Pasiteiraukite ten buvusių. Juk vaikų nuomonės mes negirdim, nežinom, gal jie labai myli savo motiną, bet gyvena toli nuo jos.

  • Faktas

    Kukliai įsiterpsiu, nes nusigrybaujate. Senas žmogus yra tik vienišas, neturi kam išsipasakoti, nori gero žodžio, supratimo, nori, kad išklausytų. Ir kas nuostabaus, kas čia smerkitino? Vienatvė baisi ir sunki. Net ir jaunesnio amžiaus žmogui.

  • Vytas

    Na ,na .Neaišku ,kaip tu užauginai savo vaikus,zuvele,vardu Vanda.Man gėda skaityti tavo komentarą.

  • Vytui

    Pritariu Vytui, esat teisus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite