„Neatvažiuos vaikai į mano laidotuves…“

Močiutė, vos prisėdusi Seimo nario Artūro Skardžiaus biure ant kėdės, išsitraukė nosinę ir nusišluostė ašaras. Ji dar nieko nebuvo pasakiusi… Kas atsitiko?

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Kai Lietuvai grėsė prarasti nepriklausomybę, kai iš Šilutės krašto žmonės vyko budėti prie Seimo, vilniečiai jiems atnešdavo arbatos, nes laužai šildydavo tik į ugnį ištiestas rankas, ji kaip bitė sukosi savo gyvenimo rate. Ji nebuvo su laisvės gynėjais, tačiau jai laisva Lietuva – visų brangiausia, ką gali turėti tėvynėje gimęs ir čia užaugęs geras žmogus, sukūręs šeimą, užauginęs vaikus, sulaukęs vaikaičių. Turtų susikrauti nepavyko, nes uždarbis tebuvo kuklus, vyras – prastos sveikatos, vaikų – ne vienas, visus reikėjo pavalgydinti, apauti, aprengti, į mokyklą išleisti. Dirbo sunkiai, kas moteriai, rodos, pagal jėgas nelabai tiko, bet reikėjo namams bent vienos didesnės algos.
Mudvi sutarėme, kad nei jos pavardė, nei vaikai šiame pasakojime nebus paminėti. Piktų žmonių dar netrūksta – ims tyčiotis, o jai bus dar skaudžiau. „Turiu vaikų, ką galėjau, tą jiems atidaviau. Kiek galėjau, tiek dėl jų padariau, o kai vyras atgulė amžinojo poilsio, likau su vaikais, bet…“ – prakalbo močiutė, likusi gyventi visai viena.
Šiandien sūnus, marti, dukros, žentai ir vaikaičiai – visi užsienyje. Iš pradžių vienas, netrukus – kitas, vėliau šeimomis jie visi paliko Lietuvą. Ne tik išvažiavo, bet ten jų šeimos iro, anūkai auga tai su pamote, tai su patėviu. „Gal kurį būryje ir atpažinčiau, o kelių nė nemačiau…“ – apie vaikaičius kalbėjo močiutė. Lenkė pirštą po piršto ir bandė pasakyti vardus, bet netrukus pritilo: „Ne visų vardus prisimenu, o kitų ištarti nemoku, kažkokie nemūsiški…“
Sūnaus antroji žmona lietuviškai nekalba ir nesupranta, su naujais žentais nė kalbėjusi nėra. „Gal bus Dievo duota, kad bent lietuviai būtų… Kad ir ne Lietuvoj gyvena, bet vis lietuvis, juk lietuvis ir Sibire ištremtas lietuviu išliko, bet ką man ten žinoti…“ – kalbėjo močiutė.
Kurį laiką tylėjome. Ji nesiskundė, kad neturi pinigų ar sunkiai verčiasi. Ir sveikata, rodos, pagal amžių visai nebloga. Pakanka jėgų vyro kapą prižiūrėti, namus susitvarkyti. Kaimynai geri pasitaikę – negirtauja, nedrumsčia ramybės. Kartais knygą paskaito, bet akys jau nebe tos. Megztų, bet neįžiūri. Turi seną siuvimo mašiną, bet siūlo į adatą jau neįveria. Vaikai laiškų nerašo, tik kartais paskambina, bet dažnai atsitinka, kad nepavyksta susikalbėti – močiutė vis kažką paspaudžia, ir telefonas supypsi, o balso nesigirdi. Kartą anūkas paskambinęs ir ėmęs kažką pasakoti jai nesuprantama kalba… Jo kalbą nutraukusi moteris (gal sūnaus antroji žmona) irgi kalbėjo ne lietuviškai, kol galiausiai sūnus išgėdino. Esą gyveni toj Lietuvoj, net su marčia ir anūkais nesusikalbi, o jie mat jau kalba angliškai…
Toks ryšys su vaiku tik širdį prislėgė. Kai dukra skyrėsi su vyru, paskambinusi paprašė pinigų. Išsiuntė, kaimynė pagelbėjo. „Kaip savo vaikui nepadėsi, jeigu prašo, matyt, labai reikia…“ – įsitikinusi močiutė, nes pinigėlių savo laidotuvėms turinti, yra tolimas giminaitis, kuris pažadėjęs palaidoti. „Neatvažiuos jie į mano laidotuves, žinau, kad neatvažiuos, o gal jau ir nebereikia, akys tai bus užmerktos, nebepamatysiu…“ – kalbėjo ji tarsi sau.
Atsiduso ir pasakojo, kaip ilgai slaugė ant patalo atgulusį vyrą. Ir dirbo. Ir vaikai buvę apskalbti, pamaitinti. Nei mokytojai, nei valdžios žmonės niekada jos blogu žodžiu neminėję. „Tas mano varganas gyvenimas buvo kaip pilkos pelytės – nei kas gyrė, nei peikė, nei kam užkliūdavau, tik širdis buvo kupina meilės vaikams, mano širdis ir dabar kupina tos meilės jiems, tik bėda, kad jų nebepamatau, nesusitinkame, vaikaičių nepažįstu, jie lietuviškai nekalba, jie juk čia jau negrįš… Tiesa?“ – išgirdau klausimą.
Kol tylėjau, jis kalbėjo tarsi sau: „Ir ką blogai padariau? Už ką Dievas nubaudė? Motinai nematyti savo vaikų – tai tarsi sėdėti kalėjime, bet ir ten sėdinčius vaikai aplanko. Juk galima, tiesa? Kaip norėčiau prie sūnaus prisiglausti, dukras apkabinti, vaikaičių būry pasisukioti. Rodos, tiek nedaug noriu, bet žinau, kad su šituo noru ir atgulsiu amžinojo poilsio. Baisu taip…“
Taip prabėgo gal kokia valanda. Ji pakilo nuo kėdės ir pasuko pro duris. Skubėjau paklausti, kuo galėčiau padėti? „Jau padėjot, išklausėt, ačiū…“
Tyliai užsivėrė durys.

Stasė SKUTULIENĖ

6 komentarai

  • Vanda

    O kaip gi kitaip galėjo būti, jei augina tik naudą matydama, o ne meilę ugdydama.taip atsitinka su kiekvienu bedvasiu ,beširdžiu žmogumi.

  • Ona

    Liūdna skaityti. Ta krizė ir bendarbystė – tai ne tik sumažintps pensijos, atlyginimai, tai ir emigracija, kurios kainos niekas nebandė pasverti. Našta. Ir netektis Lietuvai. Tokių motinų, tėvų yra nemažai. Ir dažnas taip kalbėtų. Man gaila šios senutės. Juk jau yra visai tuščių kaimų, langai užkalti…

  • Taigi

    Nesuprantu komentarą parašiusios Vandos – iš kur tiek pagiežos senutei, kurios gyvenimo nežinai, vaikų nematei. Pilni kalėjimai vagių, prievartautojų, žudikų. Kas juos pagimdė ir užaugino? Šitos senutės vaikai nesėdi už grotų, mums nereikia jų maitinti ten. Jie dirba užsieny, kaip ir penktadalis Lietuvos gyventojų. O kaip jie ten sunkiai dirba… Pasiteiraukite ten buvusių. Juk vaikų nuomonės mes negirdim, nežinom, gal jie labai myli savo motiną, bet gyvena toli nuo jos.

  • Faktas

    Kukliai įsiterpsiu, nes nusigrybaujate. Senas žmogus yra tik vienišas, neturi kam išsipasakoti, nori gero žodžio, supratimo, nori, kad išklausytų. Ir kas nuostabaus, kas čia smerkitino? Vienatvė baisi ir sunki. Net ir jaunesnio amžiaus žmogui.

  • Vytas

    Na ,na .Neaišku ,kaip tu užauginai savo vaikus,zuvele,vardu Vanda.Man gėda skaityti tavo komentarą.

  • Vytui

    Pritariu Vytui, esat teisus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite