Ne visur degs Vėlinių žvakės

Juknaičių seniūnijoje yra 50 senų kapinaičių ir naujosios, kur laidojama iki šiol. Išskyrus kelias senąsias, visos sutvarkytos, kai kurios ir aptvertos. Spalio 26 d. Juknaičių pagrindinės mokyklos mokiniai aplankė net ketverias senąsias kapines – grėbė lapus, tvarkė. Jie tą daro kasmet. Arėjant Vėlinėms, tai svarbi pagalba Juknaičių seniūnijai.

Šilutės rajone iš viso yra 117 valstybės saugomų laidojimo vietų. Iš šio skaičiaus 50 – Juknaičių seniūnijoje, panašus skaičius ir Šilutės seniūnijoje. Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio, Vainuto seniūnijos teturi po kelias tokias kapines, kitos seniūnijos – dar mažiau.
Tvarko daug
Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys „Pamariui“ pasidžiaugė vietos mokyklos mokiniais, kurie kasmet prieš Vėlines nugrėbia kapinėse lapus. Prasmingas tas darbas, nes jaunas žmogus eina tvarkyti senų laikų kapinių – tai tarsi istorijos pamoka ir pagarbos mirusiesiems išraiška.
Išskyrus kelias, Juknaičių seniūnija jau baigia sutvarkyti išskirtinai daug turimų kapinaičių. Šiemet sutvarkė ketverias kapinaites Juknaičiuose, 5 – Pašyšiuose, vienas aptvėrė. Pernai Juknaičiuose aptvėrė 3 kapines, 4 – sutvarkė. Dirbo Šilininkuose, Girininkuose, Paleičiuose ir kitur.
„Išpjaunami krūmai, iškertami menkaverčiai medžiai, nupjaunama žolė“, – minėjo seniūnas pagrindinius darbus tvarkomose kapinėse. Pernai nemažai padaryta pasitelkus asmenis, kuriems privalu atlikti viešuosius darbus, šiemet jau teko ieškotis rangovų, mat kapines aptverti gali tik mokantys šį darbą.
Daugelį iš 50 Juknaičių seniūnijos senųjų kapinių bežymi vien seni medžiai, nebėra nei antkapių, nei vartų mūrų… Anot A. Gaubio, iškirtus krūmus ir išgabenus nebereikalingus medžius, kapinės prašviesėja, iš toliau matyti, kad žmogus ranką pridėjo, kad amžinojo poilsio vieta patvarkyta, neužmiršta. Tiesa, per Vėlines labai retai kur senosiose kapinėse teuždegama žvakelė. To galima tikėtis ten, kur dar išlikę paminklų, kur kapines dar juosia tvora. Daugelis kapinių Juknaičių seniūnijoje yra miškuose, miškeliuose, laukuose.
Seniūnas pasidžiaugė, kad juknaitiškiai ir kiti žmonės, palaidoję artimuosius veikiančiose kapinėse, jas rūpestingai prižiūri. Seniūnijos rūpestis – nupjauti žolę, sugrėbti lapus, artėjant Vėlinėms atvežė juodžemio, kad kapą tvarkančiam žmogui netektų vežti jo iš toli, kad būtų mažiau rūpesčių. Juodžemio prie veikiančių kapinių seniūnija atveža ir pavasarį, kai ant kapų artimieji sodina gėlių.
Žmonės ir įvykiai
Švėkšnoje yra kalbininko, kunigo Mykolo Miežinio, lietuvių kalbos tyrėjo Jurgio Konstantino Pliaterio, knygnešio Juozapo Rugio kapai, kurie yra regiono reikšmės, o Lietuvos kariuomenės generolo Petro Šniukštos kapas Šilutėje – nacionalinės reikšmės. Muižės kaime, Kintų seniūnijoje, yra Klaipėdos krašto kultūros veikėjo Vilhelmo Berbomo kapas. Laugalių kapinėse (Žemaičių Naumiesčio sen.) ilsisi Mažosios Lietuvos politinio ir visuomenės veikėjo Kristupo Lekšo palaikai.
Savivaldybės skelbiamame laidojimų vietų, kurių nurodyta 117, sąraše dauguma valstybės saugojamų kapinių ar kapų yra evangelikų liuteronų. Dar esama žydų žudynių vietų ir kapų, senųjų žydų kapinių, Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietų. Žydų kapinių yra Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio, Vainuto, Šilutės seniūnijose.
Šilutės dvaro kapinės
Šilutės dvaro senųjų kapinių kompleksas H. Šojaus g. – valstybės saugomas regiono reikšmės objektas. Kompleksą sudaro Šilutės dvaro senosios kapinės ir visuomenės bei kultūros veikėjo Hugo Šojaus kapas. Tai istorine ir memorialine prasme svarbus objektas.
Šilutės dvaro kapinės įkurtos po 1830 m., kai buvo uždarytos perpildytos senosios kapinės Verdainės bažnyčios šventoriuje. Dvaro kapinėms buvo paskirta vieta Šilutės dvaro žemių pakraštyje. 1882 m. Šilutės žemių kadastro registre pažymėtas 17,1 aro kapinių plotas. Šiose kapinėse buvo laidojami dvarininkų Radkių (Radke) ir Šojų (Scheu) giminės nariai. Radkės Šilutės dvarą valdė 1752–1889 m., po to dvaras iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos priklausė Šojų šeimai. Naujasis Šilutės dvaro savininkas Hugo Šojus dvaro pirkimo sutartyje įsipareigojo išlaikyti Šilutės dvaro kapinėse esančius pardavėjo šeimos kapus. 1930 m. Hugo Šojaus liepimu kapinės buvo aptvertos tvora, nutiestas į jas kelias, perdažyti išlikę metaliniai kryžiai, suregistruotos ir sugrupuotos kapavietės. Kapinės pradėtos naikinti 1945 m. Buvo nuversti antkapiniai paminklai, kapai sulyginti buldozeriu. Kapinių sklypas pateko į greta besikūrusios Hidraulinių pavarų gamyklos teritoriją, kurią ilgam apjuosė aukšta lentinė tvora. Kapinių vietoje iškilo sandėlis su pašiūrėmis. Tvarkyti ir ženklinti dvaro kapines susirūpinta Atgimimo metais. 1989 m. iniciatyvą parodė Šilutės pirmosios vidurinės mokyklos (dabar Šilutės pirmoji gimnazija) bendruomenė. Ji daug prisidėjo, kad 1990-1991 m. būtų nugriauta Hidraulinių pavarų įmonės teritoriją juosusi tvora, ant kapų stovėję sandėliai. Gimnazijos jaunimas ir pedagogai ir dabar prižiūri čia esantį H. Šojaus kapą.


Macikuose
Laidojimo vietų sąraše yra ir nacionalinės reikšmės Macikų koncentracijos stovyklos objektų kompleksas. Jį sudaro koncentracijos stovyklos vieta, karceris ir belaisvių kapai. Tai architektūrinis, istorinis, memorialinis objektas.
1939–1944 m. čia veikė Vokietijos karo belaisvių stovykla, talpinusi Anglijos, Belgijos, JAV, Lenkijos, Prancūzijos, Sovietų sąjungos kariškius, daugiausia lakūnus. Tikslus žuvusiųjų skaičius nėra žinomas.1944–1946 m. čia veikė Sovietų sąjungos karo belaisvių stovykla, kurioje kalinti Vokietijos kariškiai. Šiuo laikotarpiu lageryje mirė apie 422 žmones. 1946 m. įsteigta GULAG-o Šilutės (Macikų) stovykla, kurioje iki 1955 m. kalinti Lietuvoje nuteisti žmonės. Tuo metu lageryje mirė apie 365 suaugusieji ir 70 vaikų. Stovykloje galėjo būti kalinama nuo 1 iki 3 tūkst. žmonių. 1952 m. duomenimis, tai buvo didžiausia koncentracijos stovykla okupuotoje Lietuvoje.

Parengė Stasė Skutulienė

Vienas komentaras

  • Nereikia persistengti

    Liuteronai žvakių kapuose nedegina, o Amžinybės sekmadienį mini lapkričio pabaigoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima