Nausėdų giminės ir draugų stovykla „Užtenenė 2017“

Jau dvidešimtą vasarą gausi Nausėdų giminė, dabar – ir su draugais kelias dienas ilsisi, sportuoja, gilinasi į krašto istoriją stovykloje ant Tenenio upės kranto, Užtenenio kaime (Gardamo sen.). Šių metų „Užtenenė 2017“ vyko rugpjūčio 3-6 d.

Septynioliktą vasarą Nausėdų giminės ir draugų stovyklavietę puošia ant galiūno ąžuolo pakabinama šiai progai skirta vėliava.

Petras Nausėda tinklinio aikštelėje liejo prakaitą su bendraamžiais, jaunimu ir vaikais. Kitoje tinklinio aikštelėje rungtyniavo dar dvi komandos. Tenenio slėnyje – daug palapinių, kalnelyje ant nušienautos pievos – automobiliai. Prie ilgo stalo sėdėjo dar nemažas būrys žmonių. Penktadienio popietę, kai užsukome į giminės stovyklą, teko ieškotis aukštaūgio ir šeimų krepšinio turnyruose išgarsėjusio Petro Nausėdos. Vyras paprašė palaukti – varžybos yra varžybos…

Penktadienį po pietų įvairaus amžiaus tinklinio mėgėjai varžėsi net dviejose aikštelėse.

Auganti Nausėdų giminės ir jų draugų karta, pirmas iš kairės – tris šimtukus per abitūros egzaminus gavęs Paulius Jurgilevičius.

Prisėdome ant suolelio po galiūnu ąžuolu, ant kurio šakos buvo pakabinta vėliava: ąžuolo vainiko centre – mėlynas vingis, simbolizuojantis slėnį, kuriame vingiuoja Tenenys, pasaga – laimę, o ratas – tai stovyklavietės simbolis. Jau 17 metų šios stovyklos metu plevėsuoja ši vėliava.
Iškabinta ir visų stovyklos dienų darbotvarkė: viktorina „Prisiminki savo ainius“, tinklinio ir kitos sporto varžybos, vaikams – Vaidilos vakaras pagal lietuvių liaudies pasakas, krašto piliakalnių žemėlapis – sumanyta pasivaržyti juos lankant ir t. t.
P. Nausėda pasakojo, kad svarbiausia esą susirinkti, pabūti gamtoje, pabendrauti. Prasidėjo nuo giminės susitikimų. Vėliau atsirado draugų, kurie panoro kartu pabūti. Taip stovyklautojų gausėjo. P. Nausėda pasakojo, kad penktadienio popietę dar ne visi suvažiavo – kas dirba, atvyks vakarop. Turėtų būti bent 60 žmonių, tačiau vieni atvyksta, kiti išvyksta… Esą dabar iš darbo nebėga, tokie laikai, kai reikalų ir rūpesčių nestinga. Įprasta pradėti ketvirtadienį, o paskutiniai stovyklą palieka pirmadienį.
„Aikštelėje, matote, yra trys kartos – seneliai, vaikai ir anūkai“, – žvilgsnį pašnekovas nukreipė į tinklinio aikštelę. Paaiškino ir Nausėdų giminės pradžių pradžią. Iš slėnio pakilus į kalniuką, tebestovi sena sodyba. Čia P. Nausėdos ir jo vyresnio brolio Sigito, jaunesnio brolio Virginijaus ir sesers Ksaveros gimtinė. „Kiek prisimenu, čia gyveno mūsų seneliai, proseneliai“, – pasakojo vyras apie gimtąją sodybą, kurioje šiandien niekas nebegyvena. Nepaisant to, ar dirba užsienyje, ar kur Lietuvoje, į susitikimą ant Tenenio kranto dažniausiai suvažiuoja visi.
Užtenenės dienomis ar karalyste bei kitaip pavadintos susitikimo dienos kasmet turi temą. Šiemet sugrįžta prie istorijos, vyko viktorina „Prisiminki savo ainius“, nugalėtojai burs komandas ir lankys piliakalnius. „Proga prisiminti, kas čia buvo prieš šimtus metų, kokių yra istorinių vietų, kuo jos svarbios. Taip šiemet sumanėme atsigręžti į istoriją“, – pasakojo P. Nausėda, priminęs, kad šeštadienis paprastai skiriamas įvairioms rungtims ir varžyboms. Sekmadienį – stovyklos uždarymas.
Aiškėjo, kad stovyklautojai yra turėję ir garsių svečių: krepšininką Martyną Pocių, šiemet ketvirtadienio vakarą sulaukta Kazimiero Budrio su šeima. Dėl šio asmens vardo taurės rungtyniaujama net tarptautiniuose šeimų krepšinio turnyruose, dalyvauja ir P. Nausėdos šeimos komanda. Nausėdos yra net laimėję K. Budrio taurę. Krepšinį žaidžia nemažai Nausėdų giminės žmonių. Vėliavą kasmet patiki saugoti vis kitai šeimai. Saugoti iki kito stovyklavimo. Kasmet vis atvažiuoja naujų dalyvių, jiems ir patiki vėliavą, o jie įsipareigoja ir kitais metais atvažiuoti.
Iš pradžių pailsėti Tenenio slėnyje kilo mintis P. Nausėdai, jo broliams, vėliau sumanę kviestis giminaičių, šie – draugų ir gerų pažįstamų. Per 20 metų žinia apie tokį susiėjimą pasklido giminėje, Lietuvoje ir užsienyje, kur išvykę nemažai giminės žmonių. Vieta – gražus gamtos kampelis, nuošalu, yra vapsvų, tačiau kažkodėl nėra uodų…

Petras Nausėda (pirmas iš kairės) – vienas iš stovyklų Užtenenio kaime organizatorių, aktyvus tinklininkas ir garsus šeimų krepšinio turnyrų dalyvis.

Paulius
Paulius Jurgilevičius – Klaipėdos licėjaus abiturientas, taip pat iš plačios Nausėdų giminės. Jo biologijos, anglų kalbos ir matematikos žinios per abitūros egzaminus buvo įvertintos po 100 balų, chemijos – 97-iais. Beveik keturi šimtukai! Į gabiausių Lietuvos abiturientų pagerbimą Vyriausybėje nevyko, nes… nenorėjęs susitikti su premjeru Sauliumi Skvereliu… Be to, tuo metu buvęs jogos stovykloje. Studijuos mediciną universitete, nori būti odontologu, o kitais metais eis akademinių atostogų ir šią studijų pertrauką skirs privalomai karo tarnybai.
„Tėvai man leidžia pačiam rinktis“, – į nustebusį žvilgsnį atsakė vaikinas, bemat nuraminęs, kad kariuomenėje neužsibus, nors kas žino, jeigu labai patiks… Dabar jis įsitikinęs, kad po tarnybos sugrįš studijuoti medicinos.
Vaikinas atvirai pasakojo mėgstąs keliauti, turįs įvairių pomėgių, prie kompiuterio nepamena kada besėdėjo… Jam patinka bendrauti su žmonėmis, prieš mėnesį dviračiu numynė į Švediją. Petras Nausėda yra jo tėčio pusbrolis. Tad prie Tenenio stovyklauja jau nuo mažens. Vaikinas pripažino, kad tokios giminės stovyklos labai reikalingos, be to, norinčių čia pabūti vis daugėja. „Bendravimo labai reikia…“ – pripažino gabiais abiturientais Lietuvoje garsėjančio Klaipėdos licėjaus auklėtinis.
Šalia stovėjęs giminaitis priminė, kad Paulius stovyklautojams pasakodavęs anekdotus. Kai tebuvo šešerių, stovyklautojai jį jau skelbę anekdotų karaliumi. Beje, ne tik Paulius – šimtukininkas, jo brolis irgi buvo mokslo pirmūnas, taip pat studijuoja mediciną, o mama – gydytoja.

Stasė Rimaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gardamiškiai nei pyko, nei skundėsi

Vasario 19 d. į Gardamą atvyko Šilutės r. savivaldybės vadovai su savo komanda atsiskaityti už praėjusių metų veiklą. Būtent šioje seniūnijoje prasidėjo iki vasario 28 d. suplanuoti susitikimai su visų 11 seniūnijų gyventojais. Gardamiškiai rinkosi dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui papuoštoje salėje, nenusiteikę nei pyktis, nei skųstis. Pirmosios į susitikimą atėjusios moterys kalbėjosi su laikinai Gardamo seniūnės pareigas einančia Birute Pocevičiene. Garbaus amžiaus moteris teiravosi, gal seniūnija už mokestį galėtų teikti tokią paslaugą – nupjauti žolę sodelyje? Pasirodo, per 330

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Išaušęs 2018 m. vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio – rytmetis visoje šalyje ir Pagėgių krašte sutiktas šiai didžiai Valstybės šventei skirtais renginiais. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenei teko didžiulė garbė tapti bent mažyte šio didžiulio ir nepaprastai svarbaus įvykio minėjimo dalimi. Biblioteka drauge su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčia pakvietė kraštiečius bei miesto svečius dalyvauti Lietuvos bažnyčių varpų sąšaukoje „Gloria Lietuvai“. Po šv. Mišių parapijiečiams sustojus bažnyčios kiemelyje, suskambus poetės, dainininkės, dailininkės Gintarės Jautakaitės dainai „Viešpaties lelija“ bei

Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja. Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji

Varpai sukvietė katytiškius sveikinti Lietuvą

Katyčių žmonės, sveikindami Lietuvą jubiliejinės Vasario 16-osios proga, išradingai panaudojo senąsias prekyvietes. Langų rėmai vietoj stiklo akių, šimtmečius stebėjusių katytiškių gyvenimą, išdidžiai laikė įrėminę didžiulėmis raidėmis išrašytą Lietuvos vardą. Šalia jo glaudžiasi Nepriklausomybės Akto kopija, Lietuvos ir Katyčių seniūnijos herbai. Būtent į šią vietą, į istorinę turgaus aikštę, bažnyčių varpų dūžių kviečiami vasario 15-osios popietę nešini tautinėmis vėliavomis rinkosi katytiškiai sveikinti savo šalį ir pasakyti pasauliui, kokia svarbi mums Laisvė ir Nepriklausomybė. Skambantys varpai sukvietė didžiulį būrį žmonių. Smagu buvo