Naujuose pašto ženkluose – saugomos ir retos gėlės

Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos paštas išleido Audronės Uzielaitės sukurtus pašto ženklus „Lietuvos raudonoji knyga“. Pašto ženklų nominalai – po 1,40 Eur, tiražas – po 18 tūkst. vnt.

Viename pašto ženkle vaizduojama Vėjalandė šilagėlė (lot. Pulsatilla patens), o kitame – Plačialapė gegūnė (lot. Dactylorhiza majalis).

„Lietuvos raudonoji knyga“ yra tęstinė pašto ženklų serija, o ženklus šia tema Lietuvos paštas leidžia kasmet. Praėjusiais metais jis buvo dedikuotas paukščiui kukučiui.

Vėjalandė šilagėlė, kurios pavadinimą tikriausiai yra girdėjęs retas, Lietuvoje žydi balandžio-gegužės mėnesiais ir dažniausiai aptinka tik šalies pietryčiuose. Šios gėlės auga sausuose pušynuose ir sauso miško aikštelėse, pamiškėse, smėlio dirvožemiuose ir ant sausų šlaitų.

Savo spalvomis ir išvaizda dėmesį patraukiančios vėjalandės šilagėlės visos dalys yra nuodingos, ant akių, jautresnių odos vietų ir burnos gleivinės patekusios jos sultys gali sukelti uždegimą.

Kitame pašto ženkle įamžinta Plačialapė gegūnė yra viena iš visiems girdėtos gėlės orchidėjos rūšių. Jos dažniausiai aptinkamos azoto stokojančiose pelkingose vietovėse ir yra paplitę įvairiose Europos ir Vidurio bei Šiaurės Azijos šalyse.  Plačialapių gegūnių žydėjimo periodas žemesnėse vietovėse prasideda gegužės mėnesį, o aukštesnėse – tik liepos pabaigoje.

Lietuvos pašto inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite